Gegužės 16 d. Seimas po svarstymo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma paskelbti privalomąjį referendumą dėl daugybinės pilietybės.
Teikiamu dokumentu siūloma nustatyti, kad privalomasis referendumas būtų vykdomas 2024 m. gegužės 12 d. Jame būtų siūloma pritarti Konstitucijos 12 straipsnio keitimui, įtvirtinant tokį straipsnio tekstą:
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Konstitucinis įstatymas taip pat nustato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus ir tvarką.
Svarstomu nutarimo projektu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai numatoma pavesti valstybės biudžeto lėšomis referendumo agitacijos laikotarpiu įtikinti visuomenę apie spręsti referendumu teikiamo klausimo svarbą Valstybės ir Tautos gyvenimui.
Pasak Laisvės frakcijos narės Ievos Pakarklytės, už Lietuvos ribų gyvena kone trečdalis mūsų tautos – apie 1 mln. 300 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių. Gyvenamosios šalies pasas dažnam reikalingas dėl praktinių sumetimų, todėl neturėtume versti tautiečių rinktis tarp visaverčio gyvenimo užsienyje ir per pilietybę turimo ryšio su Lietuva, pabrėžė seimūnė.
„Lėktuvu per keliolika valandų mes galime pasiekti bet kurį pasaulio kraštą, o informacinės technologijos leidžia šalies pilietiniame gyvenime dalyvauti ir nuotoliniu būdu. Tokios sąlygos leidžia susiformuoti artimiems saitams su daugiau nei viena valstybe, neturime to riboti, turime visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad artimus saitus su Lietuva išlaikytų kiekvienas, kuris to nori. Daugiau talentų, daugiau investicijų, daugiau idėjų kuriant Lietuvą“, – sakė I. Pakarklytė.
Laisvės frakcijos narė atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Lietuvoje gyvena vis daugiau žmonių, kurių tėvai yra ir kitų valstybių piliečiai:
„Mums gerai žinoma jaunosios bėgikės Alianos istorija, kuri beveik visą gyvenimą praleido Lietuvoje, tačiau yra kitos šalies pilietė.
Tokie žmonės, kaip ji, yra visiškai integravęsi, kalba lietuviškai ir yra aktyvūs mūsų visuomenės nariai, todėl turime būti atviri ir priimti juos į savo gretas, neversdami rinktis tarp Lietuvos ir tėvų kilmės šalies pilietybės.“
Nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui Nr. XIVP-2578(2) po svarstymo pritarė 107, prieš balsavo vienas, susilaikė 4 Seimo nariai.
Šiuo metu galiojančios Konstitucijos 12 straipsnis yra toks:
Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.
J. Vaiškūnas: Daugybinės pilietybės įvedimas – tiesus kelias į Lietuvos išpilietinimą ir išvalstybinimą
Daugybinės pilietybės priešininkai teigia, kad daugybinės pilietybės įvedimas tai kelias į pilietybės instituto išardymą ir Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Įteisinus daugybinę pilietybę atsirastų daug dviejų rūšių Lietuvos piliečių: vieni būtų tie, kurie, turėdami tik Lietuvos pilietybę, kasdien vykdo savo pareigas ir naudojasi piliečio teisėmis, kiti kurie turi tik teises, bet nevykdo jokių pareigų.
„Daugybinės pilietybės įvedimas tai tiesus kelias į pilietybės instituto išardymą, Lietuvos išpilietinimą, o galiausiai ir išvalstybinimą. Pilietybė kyla iš valstybės piliečio nuolatinio įsipareigojimo valstybei ją ginti, mokėti jai mokesčius ir būti jos patriotu. Savaime suprantama, kad emigrantas pats pasirinkęs gyventi, dirbti, mokėti mokesčius ir ginti kitą valstybę – atsisakdamas pareigų Lietuvai, pats atsisako ir netenka Lietuvos pilietybės.
Tačiau jo ryšį su Tauta ir toliau liudija ne pilietybė, o prigimtine teise grindžiama – tautybė. Dvigubos ar net daugybinės pilietybės reikalaujantys emigrantai nesąmoningai, o gal ir sąmoningai, painioja tautybės ir pilietybės sąvokas“, – teigia asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininko pavaduotojas, Alkas.lt vyr redaktorius, Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureatas Jonas Vaiškūnas.
Pasak J. Vaiškūno, reiktų atsisakyti siekių silpninti pilietybės instituciją darant ja likvidžia su įsipareigojimais valstybei nesusijusia kategorija ir vertėtų grįžti prie jau seniai viešoje erdvėje išsakytų siūlymų Lietuvos valdžiai įstatymiškai įteisinti „Lietuvio pasą“ – dokumentą, liudijantį ir stiprinantį pasaulio lietuvių tapatybės ryšį su Tauta ir tautiečiais, kur jie begyventų ir kokios pasaulio valstybės piliečiais bebūtų“.
Pasak J. Vaiškūno, Seimo stalčiuose laikomas Lietuvio paso įstatymo projektas turėtų būti grąžintas į politinę darbotvarkę. Priėmus šį įstatymą, būtų nenusižengiant Lietuvos konstitucijai įteisinta tarpinė institucija, leidžianti, net netekus Lietuvos pilietybės, išsaugoti ryšį su Lietuvos valstybe ir beveik visas pilietybės teikiamas teises.
Taip pat, – pasak J. Vaiškūno, – užsienio lietuviai nebūtų skirstomi į gerus ir blogus, mat politikai ir Pasaulio lietuvių bendruomenės vadovai stumiantys daugybinės pilietybės referendumą vengia garsiai kalbėti apie tai, kad teisę į daugybinę pilietybę jie žada suteikti tik „teisingose“ pasaulio valstybėse gyvenantiems lietuviams.
„Lietuvio pasas būtų teikiamas visiems užsienyje gyvenantiems lietuviams neskirstant jų į gerus ir blogus lietuvius. Lietuvio pasas suteiktų visas Lietuvos Respublikos pilietybės suteikiamas teises, išskyrus politines teises balsuoti nacionaliniuose rinkimuose bei užimti pareigas, kuriose būtina ištikimybės Lietuvos Respublikai priesaika“, – sako J. Vaiškūnas.
Primename, kad 2019 m. gegužės 12 d. kartu su Lietuvos Prezidento rinkimų pirmuoju turu vykusiame referendume, Tauta pasisakė prieš dvigubos pilietybės įteisinimą. Referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo 52,58 proc. visų rinkėjų. Tačiau, tam kad būtų pakeistas Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnis, turėjo pritarti 50 proc. visų Lietuvos rinkėjų. Tačiau nepritarė.
Vienas referendumas jau buvo ir daugybinei pilietybei Tauta jau pasakė “Ne”. Pasakys dar kartą. Dėl valkatų pageidavimų Konstitucija negali būti keičiama.
Siūlomas naujas 12 str. tekstas gali suklaidinti ne vieną: kiek nuošimčių gyventojų turi teisinį išsilavinimą ir kiek turinčių teisinį išsilavinimą gaudosi teisėje? Balsavimo išdava labai priklausys nuo naujojo 12 str. neigiamų pasekmių valstybei išaiškinimo bei paties str. naujojo teksto išaiškinimo paprastais žodžiais. Iki šiol neteko skaityti straipsnio, kuriame būtų nušviesta viskas, kas čia slypi: politiniai užmojai suprantami, bet nejaugi tik dėl jų? Gal kada bus straipsnis, kuriame bus išvardinta viskas, ko siekiama, įskaitant ir tai, ko šiandien eilinis pilietis gal ir nenutuokia, įskaitant mane. Manau, po pralaimėto referendumo sugrįš prie Lietuvio paso įstatymo projekto svarstymo.
Kai balsavom dėl stojimo į ES, ar įsivaizdavome, jog svarbiausia ES saugumo, tvarumo, piliečių gerovės problema – orientacijų, lyčių kaitaliojimo ir pan. reikalai? Vieni įspėjo, kad iš vieno sojūzo į kitą nekristume, nes vėl bus taps pat, vėl kremlius komanduos (skirtumas tik, kad iš Briuselio). Kiti sakė, jog, kol Kremlius šalia, vieni neatsilaikysime. Bet net ir perspėję dėl Briuselio kremliaus neįsivaizdavo, kas iš tiesų laukia.
Nedalyvavau šitam donbasiniam dviejų dienų farse.
Gėda! Ko siekiate? Ar suvokiate, kad save žeminate? Save!
Stumia kažkokią aferą.
Iš kelių dešimčių pažįstamų užsienyje gyvenančių žmonių, ne lietuvišką pasą turi du.
Ir tie žalią kortą kadaise laimėję.
Nieks užsieniuose pasų ir pilietybių taip lengvai nedalina.
Pirma reikia tikrų skaičių, tada bus galima spėliot kas iš to turės naudos.
Kurie prieš, turėsime spręsti, ar nedalyvauti, ar balsuoti prieš. Dar galima laukti visokių anųjų gudrybių, tokių kaip būtino dalyvių skaičiaus sumažinimas. Reikės sekti padėtį.
atsiprašau, bet kaip jie norės, taip ir padarys, seksite (-me) ar ne
Bet pats vis tiek turėsiu sava padaryti, vis viena, ką jie.
Čia slypi pavojus, nes jei vieni dvigubos pilietybės priešininkai balsuos ne, o kiti neateis, tai jėgos bus išsklaidytos ir pirmieji gali nesudaryti daugumos tarp balsavusių referendume. Manau prieš referendumą bus specialiai vykdoma tokia į abi puses draskanti agitacija.
Manau, kad, kadangi referendumą planuoja daryti kartu su preziko rinkimais, jame dalyvaus pakankamai žmonių ir referendumas greičiausiai įvyks, todėl patikimesnė strategija yra balsuoti prieš daugybinę pilietybę. Kai nori, kad referendumas neįvyktų, jis atsiejamas nuo kitų balsavimų, kaip kad buvo padaryta su referendumu dėl žemės.
Dar yra pavojus, kad referendumo klausimas bus suformuotas klastingai, kad būtų sunku suprasti, kuris atsakymas, “taip” ar “ne”, reiškia nepritarimą dvigubai pilietybei. Reikia reikalauti iš vrk oficialaus paaiškinimo ir tai viešinti.
2019 m. dėl to paties klausimo balsavo 53,16%, 72,35% – taip, 25,53% – ne. Referendumas įvyko, klausimas nepriimtas. Kodėl nepriimtas? Nes tam reikėjo pusės visų rinkėjų, tačiau iš balsavusių dauguma buvo už. Jeigu taisyklės būtų pakeistos, reikėtų spręsti, gal geriau žlugdyti referendumą nedalyvavymu.
Prieš pirmą referendumą valstiečiai (tada dar su SS) norėjo šiam klausimui nuleisti referendumo kartelę iki trečdalio. Tokiu atveju būtų dar mažiau šansų sužlugdyti referendumą nedalyvavimu, reikia balsuoti prieš.
Šis komentaras greičiausiai prarado savo aktualumą dėl alko cenzūravimo. Pastaruoju metu alkas sėkmingai šaudo sau į kojas.
Turiu galvoje, kad jei referendumas bus sublokuotas su prezidento rinkimais, jame vistiek greičiausiai dalyvaus 50proc piliečių (2019m rinkimuose buvo apie 57proc.). Vargu ar didelė jų dalis pasirašys tik už vieną iš galimų biuletenių.
Jei referendumas bus rengiamas atskirai, tada daugiau šansų jį boikotuoti. Jei kartu su 2-u preziko rinkimų turu ar EP rinkimais -tarpinis variantas, nes EP rinkimus daug kas ignoruoja.
Dar viskas priklausys ir nuo konkrečios rinkimų datos ir oro tą konkretų savaitgalį, nuo to, kiek bus įtempta priešrinkiminė kova tarp kandidatų į prezikus ir kiek kontrastingi patys kandidatai.
Visada dar yra rizika, kad rinkimų rezultatai bus klastojami.
Neprisimenu, ką siūlė valstiečiai, tačiau aname referendume ne kartelė sukliudė. Dalyvavo daugiau kaip pusė, ir referendumas įvyko, tačiau klausimas nebuvo priimtas, nes I skirsnio straipsniams keisti reikalinga pusės už tai balasavusių visų rinkėjų, todėl aname referendumo buvo tas pats – nedalyvauti, ar balsuoti prieš. Jeigu šis reikalavimas (ypač jeigu šis) būtų sumažintas, arba reikalavimas, jog dalyvautų bent pusė, tuomet vienintelė galimybė liktų – boikotas. 2019 skaičiai labai aiškūs, ir vargu ar nuo to laiko kas pasikeitė.
Jei būtų sumažintas dalyvaujančių skaičiaus slenkstis, tai būtų lengviau įvykdyti referendumą, o tai reiškia boikotas greičiausiai nepadėtų, o tik pakenktų.
Jei būtų sumažintas už daugybinę pilietybę balsuojančių skaičiaus slenkstis, tai daug pavojingiau, tuomet iš tikro geriau, kad referendumas neįvyktų, bet tam, kad jis neįvyktų, žmonės turėtų neiti į prezidento rinkimus. Ar realu, kad į prezidento rinkimus ateis mažiau 50proc. rinkėjų?
Teoriškai galima pasirašyti už prezidento rinkimų biuletenį, bet ne už referendumo, bet to didžioji rinkėjų dalis tikrai nedarys. Tai reiškia, kad jei refrendumas bus daromas kartu su prezidento rinkimais, jis greičiausiai įvyks. Kartoju, 2019 preziko rinkimuose dalyvavo 57proc.rinkėjų.
Vien tik dalyvių skaičiaus sumažinimas būtų beprasmiškas ir net prieštaringas, nes turi balsuoti už daugiau kaip pusė visų rinkėjų. Kaip gi balsuotų pusė už, jei tiek net nebūtų balsavusių? Todėl svarbiausias būtų balsavusių už skaičiaus sumažinimas, arba ir to, ir to. Štai tada tektų boikotuoti, nes tikėtis kitokių skaičių nei 2019 nėra jokio pagrindo.
Kadangi per rinkimus gautas balsų nuošimtis skaičiuojamas NE NUO SKAIČIAUS VISŲ, TURINČIŲ RINKIMŲ TEISĘ, o TIK NUO ATĖJUSIŲ į RA, ir užpildytą savo balsalapį įmetusių į urną skaičiaus .
Visiems, kas prieš Q, W, ar X partiją (ar jų siūlomą kandidatą), atvykus į RA ir balsuojant PRIEŠ, pasiekiama dviejų rezultatų
1) padidėja dalyvaujančių rinkimuose skaičius bei nuošimtis , todėl
2) sumažėja rinkėjo nepageidaujamos partijos (jos kandidato) gautų balsų nuošimtis (kadangi rinkimuose dalyvaujančių skaičių / % padidina „nuo sofos atėjusieji”, o jie balsuoja prieš).
O kiek pagrindo tikėtis mažesnio aktyvumo prezidento rinkimuose negu 2019 metais? Tada dalyvavo 57proc rinkėjų. Jei 2024m prezidento rinkimuose dalyvaus bent 50proc. rinkėjų, referendumas bus įvykęs. Taigi referendumo boikotavimas nesužlugdys referendumo, tik padidins procentą balsų už daugybinę pilietybę – juk balsuojantys “už” neboikotuos. Jei referendumas būtų atskirai nuo prezidento rinkimų, tada būtų daugiau šansų, kad jis neįvyks.
Jei referendumo kartelė bus nuleista, situacija bus labai bloga. Bet, manau, ir tokiu atveju galima gelbėti valstybę. Jei kartelė bus nuleista iki trečdalio visų turinčių balso teisę, tai toks balsų santykis kaip 2019 metais jau leistų priimti šį įstatymą (nes tuomet gaunasi 39procentai visų balso teisę turinčių žmonių, o tereiktų tik 33proc.). Kad išdavikiškas įstatymas nepraeitų, reikia kad iš 50proc dalyvavusių bent 34proc būtų prieš, arba iš 60proc dalyvavusių -46proc., arba iš 70proc. -54proc. Turim metus laiko paaiškinti kuo didesniam kiekiui žmonių apie daugybinės pilietybės pavojus ir tikruosius naudos gavėjus.
Svarbiausia reikia neišleisti iš dėmesio tikrosios daugybinės pilietybės prastūminėjimo priežastis.
Nes daugiausia kalba nukreipiama apie užsienio lietuvius. Daugelis lietuvių turi giminaičių dirbančių užsienyje ir jie gali pasiduoti propagandai, kad neva dviguba pilietybė išsaugos jų vaikų ryšį su Lietuva.
Dviguba pilietybė prastūminėjama ne dėl lietuvių, o dėl svetimtaučių. Argi Pietryčių Lietuvos tomaševskininkams neapsimokės palengvinta tvarka pasiimti dar ir Lenkijos pilietybės? Labai atviras straipsnis šia tema yra Tiesos tinklapyje “Linas Karpavičius. Negaliu tylėti. Referendumas dėl dvigubos pilietybės”.
Taip lietuvio pasas yra labai gera idėja, bet dabartinė valdžia ir jos draugai tokiu sprendimu nesuinteresuoti.
Pradžioje galvojau, kad Tamsta dirbate vrm ar urme, po to, kad delfy, vėliau, kad lrt, po to žinių radijuje, dar po to – žūm, bet dabar esu tvirtai įsitikinęs, kad dėstote stochastinių matematinių modelių kursą vu.
A, štai kodėl ten tokią klaidą palikau. Supratau. – Stochastika koją pakišo. Viskas, keičiu veiklos kryptį..
Ne šiaip sena taisyklė reikalauja prieš viešinant savo parašinėjimus duoti kitam žmogui permesti akimis.
Pilietybės esmę nusakantis straipsnis yra Konstitucijoje, TEISĘ tą straipsnį keisti turi tik tauta, o seimas – ne.
Seimui tai labai nepatinka, ir jis sugalvoja tautai pasiūlymą: atsisakykite referendume šios TEISĖS, perleiskite ją mums, seimui; pabalsuokite UŽ, kad pilietybės esmę apibrėžiančios formuoluotės nuo šiol būtų ne Konstitucijoje, o atskirame įstatyme.
Jei rinkėjai patikėtų seimu, balsuotų UŽ – nuo tada pilietybės klausimus keistų seimas kada nori ir kaip nori, tautos nepaisydamas.
Jei pamenate, Biblijoje yra istorija, kur Ezavas jaunėliui broliui dvyniui Jokūbui už lęšių sriubos dubenį parduoda rimtą TEISĘ, – savo pirmagimystę.
Šiuo atveju seimas nori iš tautos jos TEISĘ perimti dykai, net lešių sriubos nesiūlo.
Ne visi žino tolimų Azijos kraštų tautosaką. Smėlynai, kupranugariai, karštis. Ačiū, ne. Man lietuviškas oras labai prie širdies.