Uodų elgesys stebina specialistus: to neturėtų būti

Dar nespėjus į šoną padėti storesnių paltų, jau atgijo uodai. Pamiške vaikščiojusi mergina sulaukė pirmųjų šiais metais vabzdžių atakų.

Grįžusi namo ji (Dovilė) pastebėjo, kad kojos stipriai sugeltos. Specialistai sako, kad šiemet uodai iš tiesų aktyvūs tapo anksčiau nei visada ir todėl pataria einant į lauką jau dabar apie juos pagalvoti.

Kai atšyla, uodų padaugėja

Nors ne visi uodai jau gelia, tačiau jų pastebėti galima išties nemažai. Specialistai teigia, kad šiais metais uodų lervų rasta neįprastai anksti. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Vabzdžių evoliucinės ekologijos grupės vyresnysis mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakojo ir pats šiltesnėmis dienomis stebėjęs uodus.

„Uodai žiemoja įvairiose stadijose: lervų ir suaugėlių. Suaugėliai, kai tik temperatūra pakyla aukščiau penkiolikos laipsnių, tampa aktyvūs ir skraido. Dabar buvo kelios labai šiltos dienos, todėl visai normalu, kad jie išskrido iš savo žiemaviečių ir pasirodė. Aš irgi jau stebėjau pirmus uodus. Jie dabar atstato savo organizmo jėgas. Kraujo siurbimas patelėms reikalingas kiaušinių brandinimui, o savo pačių energetiniams poreikiams jie naudoja nektarą, augalų išskyras. Todėl dabar jie tiesiog maitinasi, kiaušinių brandinti nesiruoši ir dažniausiai negelia. Manęs kol kas nei vienas neužpuolė“, – juokėsi E. Budrys.

Anot mokslininko, dabar pasireiškę šaltesni orai odų populiacijos nesumažins: „Nebent užeitų normalus šaltis. Tiesiog kai temperatūra nukrenta žemiau penkiolikos laipsnių, jie tampa mažiau aktyvūs. Uodai pasislėps, palauks tas kelias dienas, kol orai atšils galutinai ir jų populiacijai tai nepakenks. Uodai veisiasi laikinose balose, vandens telkiniuose, kur nėra gamtinių priešų: ten, kur žuvys gyvena, uodai nesiveisia. Jie turi kelias generacijas per metus ir jų vystymosi greitis labai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jeigu yra šilta ir drėgna vasara, laikinos balos neišdžiūsta, uodų būna daug, jeigu vasara būna sausa, veisimosi vietų sumažėja, jų būna mažai.“

Pasak pašnekovo, šiltėjantis klimatas ir šilta žiema uodams teigiamos įtakos neturi. Mūsų platumų vabzdžiams kenksminga yra žiema su atšilimais.Vabzdžiai rudenį įminga ir nenaudodami energijos mažo aktyvumo būsenoje peržiemoja, o pavasarį atsibunda. Jiems gerai, kai yra tolygiai šalta žiema ir šiltas pavasaris, o kai yra nepastovi žiema, sąlygos yra blogesnės, nes kiekvieno atšilimo metu jie turi naudoti rudenį sukauptus riebalus.

„Labai sunku prognozuoti, kiek uodų bus vasarą. Priklauso nuo vietovės. Ten, kur yra daug balų, uodų irgi bus daugiau, o upių šlaituose, slėniuose bus mažiau. Uodai yra mūsų gamtos dalis, todėl tiesiog reikia nusipirkti tam tikro kremo ar tinklelį ir dėl to nesinervinti. Čia tas pats, kas nervintis dėl lietaus. Juk kai lyja, nusiperkame skėtį“, – svarstė E. Budrys.

Lervų rado neįprastai anksti

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė pasakojo, kad pastebėjo anksčiau dar nematytą reiškinį.

„Šiemet žiema nebuvo labai šalta ir buvo šiltas pavasaris, tai lėmė ankstesnį uodų lervų aptikimą. Tų uodų, kurie žiemoja kiaušinio stadijoje, lervas paprastai aptikdavau balandžio pradžioje, vienais metais buvo kovo gale, o šiais metais labai netikėtai jau kovo viduryje baluose buvo pakankamai nemažai uodų lervų. Ankstyvesnis jų vystymasis yra neįprastas dalykas, anksčiau to neteko matyti“, – pasakojo R. Bernotienė.

Vis dėlto, anot mokslininkės, žmonių pastebėti kandantys uodai yra tie, kurie žiemoja rūsiuose, medžių drevėse ir kitose vietose. Orai atšilo ir jie paprasčiausiai išskrido.

„Uodų yra labai daug ir labai įvairių. Pavyzdžiui, vieni uodai kirmija grybus, būtent tos kirmėlės, kur grybuose būna, yra uodų lervos. Kiti yra žieminiai uodai, kurie skraido ir žiemą, ypač prie medžių kamienų. Jie nekanda ir nesimaitina krauju. Kraujasiurbių uodų Lietuvoje yra apie 30 rūšių, dauguma jų žiemoja kiaušinių stadijoje“, – sakė R. Bernotienė.

Mokslininkė nemano, kad atšalęs oras uodams pakenks, uodų gausėjimui labai kenkia sausros. Šiluma tiesiog truputį pastumia uodų aktyvumo laiką, bet ne gausą.

„Pagal dabartinę situaciją, šią vasarą uodų turėtų būti panašiai kaip visada: nei daug, nei mažai. Pavasaris nėra ypatingai sausas, tačiau nėra ir ypatingai drėgnas. Dar svarbūs birželio ar liepos mėnesių rodmenys. Kai gausiai palija, padaugėja uodų, būna antroji jų banga. Bet manau, kad jų vasarą bus kaip visada, žinoma, pamiškėse, prie pelkių jų bus daugiau“, – kalbėjo R. Bernotienė.

Uodų būna ir žiemą

Dalis uodų buvo aktyvūs ir žiemą, ypač kai kuriuose butuose arba rūsiuose. Būtent tokie uodai išskrenda iš savo žiemaviečių ir pirmieji pasirodo gamtoje.

Šie vabzdžiai labai nereiklūs ir puikiausiai veisiasi čia pat žmonių aplinkoje, tiksliau, žmonės to nežinodami, patys juos veisia įvairiuose baseinuose, arba laikydami vandenį įvairiose talpose – statinėse, kibiruose.

Uodai gali vystytis net ir senose padangose, jei jose yra lietaus vandens ar panašiose nedidelėse ertmėse, kur gali kauptis lietaus vanduo. Taigi, norintiems išvengti nekviestų svečių, pirmiausiai reikėtų pasirūpinti švaria ir sausa aplinka.