Seimas pritarė siūlymui formuoti Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą. Tai įtvirtinta Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimais.
„Karo padėties įstatyme įtvirtinta, kad, įvedus karo padėtį, Vadovybės apsaugos tarnyba tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi. Svarstomi pakeitimai sudarytų galimybę siekti iš karto kelių svarbių tikslų: įtrauktų į rengimą ginkluotam pasipriešinimui buvusius tarnybos pareigūnus, turėjusius specialių žinių ir įgūdžių; sudarytų jiems galimybę susipažinti su bendraisiais ginkluotosios gynybos principais, galimoms jų užduotimis su Lietuvos kariuomene, leistų karo padėties metu sklandžiai integruotis į ginkluotąsias pajėgas.
Taip pat stiprintų tarnybos ir įstaigų, Karo padėties įstatyme nustatyta tvarka priskirtų ginkluotosioms pajėgoms, sąveiką. Kartu tai galėtų paskatinti buvusius pareigūnus, palaikančius ryšius su tarnyba ir išsaugojusius savo kvalifikaciją, atkurti pareigūno statusą, tai yra grįžti į tarnybą – tai gali būti aktualu, turint omenyje, kad tarnybai trūksta pareigūnų“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Nustatyta, kad toks rezervas bus sudaromas savanoriškais pagrindais iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų. Rezervo nariais galės būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.
Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai galės būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo narių kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį. Tam jie galės būti laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarius su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis arba terminuotas darbo sutartis.
Įstatymui vieningai pritarė 124 balsavime dalyvavę Seimo nariai. Pataisos įsigalios 2024 m. sausio 1 d.
