
Spalio 21 d. Seimas priėmė prezidentės D. Grybauskaitės ir krašto apsaugos ministro L. Linkevičiaus teiktas Karo padėties, Vadovybės apsaugos įstatymų pataisas (Nr. XIIP-2175(2), Nr. XIIP-1851(2)), kuriomis nutarta sustiprinti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas įvedus karo padėtį, patikslinti atitinkamų institucijų atliekamų funkcijų perskirstymą ir išspręsti valstybės vadovybės apsaugos klausimą karo padėties metu. Už naujas Karo padėties įstatymo nuostatas balsavo 75 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 2 Seimo nariai.
Priimtais pakeitimais nuspręsta karo padėties metu ginkluotųjų pajėgų vado įsakymu ginkluotosioms pajėgoms priskirti Vadovybės apsaugos departamentą ir Viešojo saugumo tarnybą. Iki šiol iš prie Vidaus reikalų ministerijos esančių įstaigų tik Valstybės sienos apsaugos tarnyba galėjo papildyti Lietuvos gynybinius pajėgumus šalį pasirengusiais ginti pareigūnais.
Taip pat įtvirtinama, kad karo padėties metu Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Viešojo saugumo tarnybą ir Vadovybės apsaugos departamentą priskyrus ginkluotosioms pajėgoms, jų veiklos tęstinumas yra užtikrinamas tiek, kiek to reikia karo padėties metu gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti. Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai, tiesiogiai užtikrinantys vadovybės apsaugą, ir toliau turės vykdyti jiems pavestas vadovybės apsaugos užtikrinimo funkcijas ir bus tiesiogiai pavaldūs saugomam asmeniui.
Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Valdemaras Sarapinas, pristatydamas pataisas, akcentavo, kad Respublikos Prezidentę skubiai Seimui teikti Karo padėties įstatymo pataisas paskatino geopolitinės situacijos išskirtinumas, nacionaliniam saugumui kylantys iššūkiai bei mūsų valstybės įsipareigojimas pagal Šiaurės Atlanto sutartį plėtoti ne tik kolektyvinę, bet ir individualią gynybą, kaip aprašyta NATO sutarties 3 straipsnyje.