Šylant orams norisi ne tik daugiau laiko praleisti lauke, bet ir mažiau jo sugaišti virtuvėje, o galbūt pakeisti savo mitybą sveikatai palankesniais patiekalais.
Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad kuo įvairesnis pusryčių valgiaraštis, tuo daugiau medžiagų gauname, todėl dienos pradžios maistas neturėtų būti vienodas.
Medicinos mokslų daktarė atkreipia dėmesį, kad pirmasis dienos valgymas gali suteikti 15–30 proc. visos dienos kalorijų normos. Taigi, kaip gera savijauta prasideda nuo pirmo žingsnio, taip gera diena prasideda nuo sveikų pusryčių.
Pusryčiai priklauso nuo tos dienos veiklos
Vieni mėgstame pusryčiams rinktis tik lengvus patiekalus, kiti visada pavalgo sočiai, o treti linkę visai nepusryčiauti.Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pusryčių reikėtų nepraleisti, o patiekalus kiekvienam derintis prie savo kasdienybės, bioritmų: „Reikėtų atsižvelgti į tai, kokiu ritmu žmogus dirba ir ko reikalauja jo organizmas. Kiekvienam rytas gali prasidėti visiškai skirtingai, nes žmonės yra įvairūs.
Viskas priklauso nuo to, ar keliatės anksti, ar vėlai. Jei ryte atsikelti lengva ir tai darote anksti, verčiau suvalgyti sočius pusryčius – „vyturėliams“ bus lengviau be užkandžiavimų sulaukti pietų. Sočiau papusryčiauti verta ir tada, kai žmogus žino, jog visa diena nusimato darbinga, tai yra, bus ne tik protinės, bet dar ir fizinės veiklos. Tada galima rinktis turtingą angliavandeniais ir baltymais maistą, pavyzdžiui, kiaušinienę, varškę su trupučiu medaus ar sauja uogų.“
Pusryčiams dietologė taip pat siūlo rinktis viso grūdo duonos sumuštinius su liesa mėsa, įvairiomis daržovėmis, liesu sūriu ar kitais maistingais ingredientais. „Pelėdžiukams“ kiek kitaip – kai ryte atsikelti labai sunku, pusryčiai turėtų būti lengvesni, pavyzdžiui, vaisiai ar indelis jogurto, o sotesnis valgymas galėtų nusikelti į šiek tiek vėlesnį laiką“, – pataria E.Gavelienė.
Svarbu valgyti ne paskubomis.
Pasak gydytojos dietologės, energija – ne tik fizinė, bet ir emocinė – kurią gauname su maistu, priklauso nuo produktų sudėties bei savijautos pavalgius. Todėl verta pasidomėti maisto gaminių sudėtimi, o svarbiausia, žinant savo dienotvarkę ir dažnai rytais labai skubant, kartais nepatingėti pusryčius pasiruošti iš vakaro. Ekspertė primena, kad pusryčiai padeda tolygiau išdėlioti dienai skirtą maistą, tokiu būdu neapkraunama virškinimo sistema, ne taip stipriai išalkstama ir galima dažniau pasimėgauti valgymu.
„Pirmasis dienos valgymas turėtų būti teikiantis energiją ir lengvumo pojūtį organizme. Jei nepavyksta pasimėgauti pusryčių valgymu tam skiriant 15 minučių, geriau nukelti pirmąjį dienos valgymą kiek vėliau. Pusryčius patariama pavalgyti per pirmąsias 2–3 valandas nuo atsibudimo“, – teigia E. Gavelienė.
Ji priduria, kad šeimai gaminami pusryčiai turi būti kuo maistingesni – turtingi įvairiomis medžiagomis, palankiomis kiekvienam šeimos nariui. „Dažnai įsivaizduojama, kad pagaminti gardžius, sveikus ir sveikatai palankius pusryčius – ne kiekvienos šeimos biudžetui. Tačiau tokie patiekalai kaip kruopų košės ar kiaušinienė dažniausiai tinka kiekvienam šeimos nariui, o ruošiant didesnį jų kiekį galima ir sutaupyti. Kūdikiui stengiamės užtikrinti reguliarų valgymo režimą puikiai žinodami, kad tai svarbu jo sveikatai. Bet tai svarbu bet kuriame žmogaus amžiaus tarpsnyje, todėl reikėtų tęsti pusryčiavimo kartu šeimoje ritualą. Pradėti galima nuo bendrų pusryčių savaitgaliais“, – siūlo dietologė.
Rinkimės pačius įvairiausius patiekalus
Nors yra žmonių, kurie kasdienių pusryčių neįsivaizduoja be virto kiaušinio ar avižinių dribsnių košės, prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė siūlo išbandyti vis naujus receptus, kuriems nereikia nei daug laiko, nei pastangų. Ekspertė dalijasi pavyzdžiu, kaip visai neseniai ankstyviems savo pusryčiams išbandė sūrio suflė, kuris iškepė per keliolika minučių – tol, kol ji prie patiekalo pasipjaustė daržovių salotų ir užsikaitė kavos.
„Galima pakeisti vos vieną patiekalo ingredientą ir skonis jau bus visai kitoks. Pavyzdžiui, mėgstantys avižinių dribsnių ar avižų košes dažniausiai jas gardina šviežiais ar džiovintais vaisiais, uogomis, medumi, grikių košės gerbėjai įpjausto į ją avokado skiltelių.
Nors šių grūdų kruopos yra, ko gero, populiariausias pusryčių pasirinkimas, nereikia pamiršti ir kitų – miežių, sorų, bolivinių balandų, burnočių. Kaskart jas galima valgyti vis su kitais priedais: vaisiais, uogomis, tyrėmis, pesto ar sojos padažu, saulėje džiovintais pomidorais, šviežiomis ar pakepintomis daržovėmis, įvairiais daigais, sėklomis, fetos ar kitokiu sūriu, barstyti smulkintomis žolelėmis ir mėgstamais prieskoniais“, – pataria L. Barčaitė.
