Sunkiai rastume tradicinės lietuviškos virtuvės patiekalą be bulvių, tačiau šiandien jos vis rečiau atsiduria mūsų lėkštėse. Pastaraisiais metais, pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, bulvės buvo be reikalo demonizuojamos ir įvardijamos kaip kenkiančios kūno linijoms.
Specialistė sako, kad viskas priklauso nuo suvalgomo kiekio ir bulvių paruošimo būdo. Sulaukus vėlyvųjų bulvių kasimo, pravartu pasidomėti receptais, kurie neplatins talijos, o tuo pačiu nekirs per kišenę.
Gerosios bulvių savybės
Nors dažnas suabejotų, ar bulves galima priskirti prie sveikatai palankaus maisto, gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė teigia, kad svarbiausia, kaip jos ruošiamos: kepamos riebaluose ar ne bei kiek jų suvalgoma. Sakingai vartojamos bulvės teikia nemažai naudos mūsų kūnui.
„Bulvės turi daug naudingų savybių, jose yra nemažai mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, kalcio, geležies, taip pat įvairių vitaminų, skaidulų. Įdomu tai, kad vitamino C 100 g bulvių yra net 15 mg. Pagrindinė priežastis, kodėl bulvės laikomos sveikatai nepalankiu maistu, yra išpopuliarėjusi angliavandenių baimė. Nors bulves iš tiesų sudaro apie 18 proc. angliavandenių, jie yra kompleksiniai. Pavyzdžiui, bulvėse esantis krakmolas puikiai virškinamas ir suteikia reikalingos energijos“, – teigia gydytoja dietologė.
Pasak E. Gavelienės, geriausiai valgyti virtas arba orkaitėje be papildomų riebalų keptas bulves. Taip paruoštų bulvių per dieną galima suvartoti apie 100-200 gramų. Patariama vengti bulvių patiekalų, skaninamų riebiais padažais, turinčiais sočiųjų riebalų rūgščių, pavyzdžiui, spirgučiais, sviestu, grietine. Taip pat nereikėtų dažnai valgyti gruzdintų bulvių – jose gali būti transriebalų rūgščių, akrilamidų.
Ir garnyras, ir pagrindinis patiekalas
Pasak „Rimi“ produktų vadovės M. Markevičienės, bulvė yra tas maistas, kuris istoriškai visada padėjo išgyventi taupantiems žmonėms, pavyzdžiui, bulviniuose patiekaluose išradingai mėsą keičiant daržovėmis.
Tuo tarpu „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė sako, kad nors bulvių gratinas dažnai ruošiamas kaip garnyras, jis gali būti ir pagrindinis patiekalas, kurio variacijų – daugybė. Vietoje cukinijos galima dėti vištienos ar kiaulienos gabaliukus, o norintiems sutaupyti reikėtų mėsą keisti daržovėmis ar papildomai pridėti morkų, pastarnokų arba kaliaropių griežinėlių.
Bulvių ir cukinijų gratinas
Patiekalui reikės:
500 g bulvių
250 g cukinijų
300 g pieno
30 g sviesto
50g fermentinio sūrio
25 g miltų
1 skiltelė česnako
Aliejaus (kepimo indo patepimui patepimui);
Druskos, pipirų ar kitų mėgstamų prieskonių.
Gaminimo eiga:
- Bulves nulupame, jas ir cukiniją supjaustome riekelėmis.
- Sviestą ištirpiname ant vidutinės kaitros, dedame mitus ir lengvai maišydami pakepiname. Tada pilame pieną, maišome ir kaitiname, kol padažas sutirštės.
- Bulves ir cukinijas padruskiname, papipiriname ir pabarstytome spaustu česnaku, gerai išmaišome, kad prieskoniai pasiskirstytų. Viską sumaišome su padažu. Kepimo indą (nedidelio diametro, bet aukštais kraštais) ištepame aliejumi. Bulvių ir cukinijų masę reikia sudėti labai glaustai, kad liktų kuo mažiau oro tarpų. Viską uždengti folija, kad folija nesiliestų prie bulvių, nes gali prilipti.
- Kepame iki 160C įkaitintoje orkaitėje 1 valandą, tuomet nuimame foliją, pabarstome sūriu ir kepame dar 30 min . Jeigu bulvės bus negalutinai iškepusios, kepkime dar 15 – 20 min. Valgyti skanu su grietine, jogurtu ir kitu mėgstamu padažu.
