Pirmosios laukinės obelys Centrinės Azijos regionuose sužydo dar prieš 10–20 milijonų metų. Nors iš pradžių obuolių skonis buvo rūgštus, vėliau, įsikišus žmogui, obelys pradėjo nokinti saldesnius vaisius, kurie tapo patraukliu maistu, paplitusiu visoje Europoje. Šiandien jie – vieni populiariausių vaisių pasaulyje. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad obuoliai turi labai svarbių maistinių medžiagų, prisidedančių prie lėtinių ligų profilaktikos, senėjimo stabdymo.
Vieni iš labiausiai valgomų vaisių pasaulyje
Kiekvienas obuolys – tai sudėtinga maistinė formulė, kurioje gausu vitaminų bei mineralų, polifenolių. Be to, obuoliai yra nemažai skaidulų turintis maistas. Maždaug 100 g sveriančiame obuolyje skaidulinių medžiagų yra net 2 g. Dėl savo turtingos būtinųjų maistinių medžiagų sudėties, obuoliai yra palankūs sveikatai ir daugeliu kitų aspektų: vitaminų, mineralinių medžiagų polifenolių gausa prisideda prie lėtinių ligų profilaktikos, senėjimo stabdymo.
Kaip teigia „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė, obuolys yra lengvai, visus metus gaunamas vaisius. „Obuolio maistingumas – gausus. Tai puikus energijos šaltinis, nes 100 g obuolio yra 13 g angliavandenių, iš kurių fruktozės ir kitų, naudingų cukrų yra 7-8 g, skaidulinių medžiagų apie 2 g. Obuoliai taip pat yra vitamino C bei kitų antioksidantų, kurie lėtina kūno senėjimo procesus, šaltinis“, – teigiamas obuolių naudas vardija gydytoja dietologė.
Nepaisant didelės šių vaisių naudos, dr. E. Gavelienė primena, jog tinkamiausias metas valgyti vaisius yra priešpiečiai. Tiesa, vaisiai gali būti ne tik sveikatai palankus užkandis, bet ir patiekalo dalis, pavyzdžiui, salotose: „Rekomenduojamas vaisių kiekis per dieną sudaro 200-300 gramų, tad tai galėtų būti 2-3 obuoliai. Tokio kiekio per dieną turėtų visiškai pakakti, kad patenkintume žmogaus kūno maistinių medžiagų, gaunamų su vaisiais, poreikius.“
Kalbėdama apie obuolių rūšį, gydytoja sako, kad tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus skonio: „Galime ne tik pasirinkti vis kitą obuolių rūšį ieškant saldesnių,rūgštesnių, sultingesnių ar mažiau sultingų, bet ir kaitalioti jų vartojimo būdą: valgyti žalius, keptus, raugintus ar džiovintus obuolius, gerti jų sultis. Tuo tarpu mažesniems vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems dantų ar virškinimo problemų, taip pat varginamiems pilvo pūtimo, obuolius reiktų valgyti be žievelės. Naudingų medžiagų išliks užtektinai, bet bus išvengiama nepatogumo pilve.
Norint kuo ilgiau išlaikyti obuolius šviežius, prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pataria juos laikyti kambario temperatūroje, vėsioje ir tamsioje vietoje: „Tiesa, obuolius galima laikyti ir šaldytuve, vaisių ir daržovių skyriuje, tačiau tam, kad geriau jaustumėte aromatą, juos patariama išimti likus kelioms minutėms iki valgymo ir palaikyti kambario temperatūroje. Tuo tarpu renkantis obuolius parduotuvėje geriau iš lentynos neimti tų, kurie turi minkštų, rudų dėmių ar yra prastos išvaizdos.“
Jos teigimu, nesuvalgytus obuolius galima rauginti, konservuoti ar net užšaldyti: „Rauginti obuoliai išsiskiria didžiuliu vitaminų bei mineralų kiekiu ir yra probiotikų šaltinis, o šaldytuose obuoliuose išlieka daugelis naudingų medžiagų. Žinoma, geriausia apsipirkimus planuoti taip, kad daug vaisių bei kitų maisto likučių namuose neliktų. Taip pavyks ne tik išvengti maisto švaistymo, bet ir sutaupyti.
