Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje iki spalio 30 d. veikia Martyno Liudviko Rėzos (1776–1840) 250-osioms gimimo metinėms skirta paroda. Ji primena iškilaus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, evangelikų liuteronų kunigo, teologo ir lietuvių raštijos puoselėtojo darbus.
Paroda rugsėjo 28–30 d. pirmiausia buvo pristatyta Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, kur vyko mokslinė konferencija „Rėzos baltiškieji dialogai. Martynui Liudvikui Rėzai – 250“. Dabar ją galima apžiūrėti Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III aukštas).
Iš Kuršių nerijos – į Karaliaučiaus universitetą
Martynas Liudvikas Rėza gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose, Kuršių nerijoje. Mokėsi Karaliaučiuje, vėliau tapo Karaliaučiaus universiteto profesoriumi, dėstė teologiją ir rūpinosi lietuvių kalbos bei raštijos išsaugojimu.
Šiemet minimos Rėzos 250-osios gimimo metinės. Apie jo reikšmę lietuvių kultūrai Alkas.lt jau rašė pristatydamas jubiliejinį minėjimą Seime.
Donelaičio „Metai“ ir liaudies dainos
Vienas svarbiausių Rėzos nuopelnų – Kristijono Donelaičio kūrybos paskelbimas. 1818 m. jis išleido poemą „Metai“ su vertimu į vokiečių kalbą ir padėjo šiam kūriniui pasiekti platesnį skaitytojų ratą. Plačiau apie poemos vietą mūsų kultūroje rašyta straipsnyje apie Kristijoną Donelaitį Vydūno akimis.
Rėza rinko ir tyrinėjo lietuvių liaudies dainas. 1825 m. Karaliaučiuje pasirodęs jo rinkinys „Dainos oder Litthauische Volkslieder“ tapo vienu svarbiausių ankstyvųjų lietuvių tautosakos leidinių. Apie šį palikimą ir Rėzos gyvenimą Kuršių nerijoje primena ir anksčiau Alkas.lt skelbtas pasakojimas.
Paroda Vilniaus universiteto bibliotekoje
Ekspozicijoje lankytojai supažindinami su M. L. Rėzos gyvenimu, jo raštijos darbais ir istoriniu laikotarpiu. Parodos stenduose pateikiami tekstai, dokumentų atvaizdai bei iliustracijos; matyti lietuvių ir lenkų kalbomis parengta medžiaga.
M. L. Rėzos gyvenimas ir darbai liudija, kokį svarbų vaidmenį lietuvių kultūros išsaugojimui atliko Mažosios Lietuvos šviesuoliai. Jų dėka buvo užrašoma liaudies kūryba, leidžiami lietuviški tekstai, puoselėjama kalba.
Parodą galima aplankyti iki spalio 30 d. Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje, Universiteto g. 3, III aukšte, Vilniuje.
