Spalio 15 d. 16 val., minint 225-ąsias Motiejaus Valančiaus gimimo metines, Vilniaus universiteto bibliotekoje bus atidaryta paroda „Motiejus ir biblioteka“. Ji kvies į vieną ryškiausių XIX a. Lietuvos asmenybių pažvelgti ne tik kaip į Žemaičių vyskupą ir visuomenės veikėją, bet ir kaip į smalsų skaitytoją, reiklų komentatorių, eruditą, istoriką, cenzorių bei aistringą knygų mylėtoją.
Motiejus Valančius paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Tarnystę Dievui derindamas su švietėjiška, literatūrine ir visuomenine veikla, jis steigė mokyklas, rūpinosi knygų leidyba, pradėjo blaivybės sąjūdį, rašė apsakymus, religinius ir istorinius kūrinius.
Tačiau apie M. Valančių nemažai pasakoja ne tik jo darbai ir parašyti veikalai. Savitą vyskupo asmenybės pusę atskleidžia jo skaitytose knygose paliktos pastabos, vertinimai, nurodymai būsimiems skaitytojams, padėkos ir net kandžios replikos.
Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma daugiau kaip trys dešimtys leidinių su tokiais M. Valančiaus įrašais. Būtent jie tapo svarbiausia parodos ašimi.
Paraštėse – gyvas M. Valančiaus balsas
Iki šiol menkai tyrinėtas M. Valančiaus santykis su knyga atskleidžia išsilavinusį, smalsų, kritišką, kartais ironišką, o kai kada – itin kandų skaitytoją.
Prie vieno šv. Tomo Akviniečio veikalo jis užrašė negailestingą pastabą: „Gniuždo jaunuolių dominikonų protą ir dargi nenorom kvailina“. O šv. Hilarijaus Puatiečio kūrybą įvertino visai kitaip – anot M. Valančiaus, autoriaus „užsidegimas ir proto aštrumas nušvinta visuose kūriniuose“.
„Ši paroda atskleis kitokį M. Valančių – ne tokį, kokį esame įpratę matyti oficialiuose biografiniuose aprašymuose, o tokį, kurį galime pažinti iš jo paties ranka paliktų žodžių“, – sako VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė.
Pasak jos, knygų paraštėse M. Valančius kalbasi su autoriais, ginčijasi, vertina, perspėja ir rekomenduoja, o trumpi jo įrašai leidžia išgirsti vyskupo balsą praėjus beveik dviem šimtams metų.
Nuo inkunabulų iki superekslibrisų
Istorinėje Pranciškaus Smuglevičiaus salėje surengtoje parodoje bus galima išvysti XV–XIX a. knygas ir rankraščius. Jie pasakos ne tik apie M. Valančių, bet ir apie knygos, tarpkonfesinių ginčų, bažnytinės bei valstybinės teisės istoriją.
Bus rodomos ir seniausios spausdintos knygos – inkunabulai, išsiskiriantys meniškais inicialais, graviūromis ir kruopščiai komponuotu tekstu. Kai kuriuose leidiniuose išlikę superekslibrisai primena, kad sena knyga yra ne vien tekstas, bet ir per šimtmečius keliavęs, keitęsis bei skirtingų savininkų istorijas išsaugojęs kultūros paveldo objektas.
Parodos kuratoriai – Sondra Rankelienė ir Paulius Bagočiūnas, vaizdinius sprendimus kūrė Julijus Balčikonis ir Lina Dumbravaitė.
Paroda veiks iki vasario
Paroda „Motiejus ir biblioteka“ atidaroma spalio 15 d. 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, Vilnius). Atidarymas nemokamas.
Paroda veiks iki 2027 m. vasario 19 d.
