Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Antanaitis: Valstybinės kalbos laukia sunkus metas

Karolina Baltmiškė, www.manokrastas.lt
2022-11-21 22:03:48
32
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis | alkas.lt nuotr.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis | alkas.lt nuotr.

Šį rudenį baigiasi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir jos pirmininko Audrio Antanaičio penkerių metų kadencija. Kaip numato Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymas, šią komisiją steigia, reorganizuoja ar naikina Seimas. Seimas taip pat skiria ir atleidžia šios komisijos narius Švietimo ir mokslo komiteto teikimu.

Apie nuveiktus per kadenciją darbus ir apie Komisijos galimas perspektyvas kalbamės su VLKK pirmininku Audrius Antanaičiu.

– Gerb. pirmininke, pradėkime nuo pradžių pradžios. Būsiu atvira, kai buvote paskirtas Komisijos pirmininku, buvo nemažai abejojančių, ar gerai, kad vadovas – ne kalbininkas, kad iki tol nedalyvavęs VLKK veikloje.

– Aš lituanistas, baigęs Vilniaus universitetą. Gal kažkam abejonių kėlė tai, kad esu ir diplomuotas žurnalistas. Kai kam gali būti per sunku suvokti, kad žmogus gali būti ir lietuvių kalbos, ir žurnalistikos magistras. Nors pas mus yra net ministrų bakalaurų.

O vadovaujant VLKK svarbu ne diplomas ar laipsnis. VLKK ne akademinė, o kalbos politikos institucija. Tad lituanisto ir komunikacijos specialisto derinys yra puikus. Mums pavyko atverti ne tik VLKK, bet ir lietuvių kalbą visuomenei.

– Išties, skirtingai nuo ankstesniųjų vadovų Jūs ėmėtės kiek įmanoma plačiau su kalbos reikalais supažindinti šalies gyventojus ir pakeisti iki tol Komisijos buvusį paslaptingiausios valstybinės įstaigos statusą.  Kodėl, Jūsų manymu, tai reikalinga ir ar pavyko įgyvendinti šį kadencijos pradžioje išsikeltą tikslą?

– Atsivėrimą pradėjome nuo Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo, kaip bausmių įrankio statuso pakeitimo. Visuomenei labai aiškiai buvo pasakyta, kad  už klaidas jūs nebūsite baudžiami, svarbiausia – kalbėkite lietuviškai. Nebijokite kalbėti. Kurkime kalbą kartu. Žmonės patikėjo. O niekuo netikinčių skeptikų liko. Tai irgi normalu.

– Be abejo, viešumas – tai tik nedidelė dalis per kadenciją Komisijos nuveiktų darbų. Kokiais pasiekimais labiausiai džiaugiatės?

– Yra kuo džiaugtis. Paruošta ilgalaikė lietuvių kalbos plėtros studija, kalbos politikos skaitmeninėje terpėje gairės, atnaujintos skyrybos ir rašybos taisyklės, baigiama praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika, parengta Lietuvių kalbos prestižo programa.

Per metus teikta milijonai kalbos konsultacijų, nuolat pildomi Konsultacijų ir Terminų bankai. Parengti konkretūs lietuvių kalbos informacinėse technologijose projektai. Per šią kadenciją valstybinė kalba pasuko laisvėjimo ir modernėjimo linkme.

– Šiuo laiku kiekvienai kalbai labai svarbus skaitmeninimas. Ta linkme nemažai padaryta, bet vis tik tempai gan atsilieka nuo poreikių. Didesniems tempams išvystyti reikalingas didesnis finansavimas, kaip Seimas, Vyriausybė atsižvelgia į šį kalbai svarbų poreikį?

– Lietuvių kalbos plėtros skaitmeninėje terpėje ir kalbos technologijų pažangos 2021–2027 metų gairėse surašyta kokie šios srities darbai padaryti pastaraisiais metais. Jie išties įspūdingi ir mane apstulbino, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas apie juos nieko nežino ir tvirtina, kad projektinės lėšos išleistos, o rezultatų nėra, todėl, neva, neduodami jau ES skirti pinigai naujų programų kūrimui.

Išties, Ekonomikos ir inovacijų ministerija vilkina 35 mln. eurų lietuvių kalbai lėšų skyrimą lietuvių kalbos išteklių reikalingų kuriant DI sprendimus kūrimui pagal „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą. Planas buvo patvirtintas dar 2021 metais, o 23 svarbiems lietuvių kalbos projektams buvo planuotas 48 mėnesiams vykdymo laikotarpis, tačiau dėl tokio vilkinimo projektų vykdymo trukmė sutrumpės per pusę.

Akivaizdu, kad toks užsitęsęs NKL plano koordinavimas gali atsiliepti efektyviam ir kokybiškam projektų įvykdymui arba juos visai sužlugdyti. Jei Seimo Švietimo ir mokslo komitetui ir toliau vadovaus nekompetentingas pirmininkas, o Laisvės partijos kontroliuojama ministerija blokuos kalbos technologijų kūrimą, galime sulaukti labai didelių nemalonumų.

– Šios kadencijos Seimas įvedė tris nelietuviškas raides, kurios naudotinos rašant asmenvardžius, nors Komisija tokiam sprendimui ir nepritarė. Ką manote apie tokį Seimo narių požiūrį į lietuvių kalbą?

– Šiuo atveju svarbu ir požiūris į lietuvių kalbą, ir požiūris į mūsų valstybės konstitucinius pamatus. Dėl trijų raidžių galima ginčytis, diskutuoti, ieškoti geriausio sprendimo. O štai dėl Konstitucijos – ne. Po Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad asmenvardžiai dokumentuose rašomi lietuviškai lietuviškomis raidėmis, bet koks kitoks sprendimas, kuriam nepritaria VLKK yra galimai pažeidžiantis Konstituciją. Tą Seimo valdančioji dauguma suvokė, bet į tą ir nusispjovė.

Kalba kažkam gali nebūti vertybė. Bet Konstitucija yra mums privaloma ir jos mindymas yra neleistinas. Dabar vadinamasis „trijų raidžių“ reikalas vėl grįžo į Konstitucinį teismą.

– Ir šiai VLKK kadencijai nepavyko išjudinti konstitucinio Valstybinės kalbos įstatymo atnaujinimo, o tiksliau naujo priėmimo, nes dabartinis įstatymas priimtas dar 1995 metais. Dėl ko taip atsitinka: ar Komisija tuo per menkai rūpinasi, ar stabdžių esama Seime?

– Aš nuolat raginau Seimo narius ruošti ir teikti Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo projektą. Siūliau pagalbą. Vieną kartą jau lyg ir buvome priartėję, bet projektas buvo atsiimtas. Dabar nieko nėra. Ne Komisija teikia projektą, o Seimas pats turi jį paruošti.

Deja, atrodo, kad jam neužtenka kompetencijos, nes Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas aiškina, kad jis privertęs VLKK jį paruošti, nors to įstatymo aktualaus projekto apskritai nėra Teisės aktų registre. Ką jau čia bekalbėti…

– Ar nekyla abejonių, kad šio įstatymo stabdymas Seime turi ir užslėptąjį tikslą – sumažinti lietuvių kalbos svarbą valstybiniu lygmeniu, juo labiau, kad kalbėdamas per Žinių radiją Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas užsiminė, kad Seimo daugumos planuose – naikinti VLKK, o Laisvės partijos rinkimų programoje užsibrėžtas tikslas panaikinti Kalbos inspekciją. Tad, atrodo, yra grėsmė, kad gali nebelikti nė vienos valstybine kalba besirūpinančios institucijos?

– Laisvės partijos programoje tikrai yra numatyta naikinti Valstybinės kalbos inspekciją. Partijos vadovai niekur nėra pasakę, kad šio pažado jie nevykdys. Dar daugiau. Artūras Žukauskas prakalbo, kad galvojama ir apie VLKK naikinimą.

Tokių planų realizavimas apskritai grėstų valstybinės kalbos ateičiai, nes akademinės institucijos, kurios, neva, galėtų perimti VLKK ir VKI funkcijas, neužsiima ir negali užsiimti kalbos planavimu ir politika. Tačiau komiteto pirmininkas galvoja, kad valstybinę kalbą galima palikti savireguliacijai.

Šiandien vis labiau aiškėja Laisvės partijos ir konservatorių bendras sąmoningas siekis lietuvių kalbą stumti tik į buitinio vartojimo erdvę.

–  Kaip valstybinei kalbai gali atsiliepti šiandieninė geopolitinė padėtis ir kaip reikėtų pasirengti vienokiems ar kitokiems iššūkiams?

– Geopolitinė padėtis lietuvių kalbai niekada nebuvo paprasta. Pradedant karaliaus Mindaugo laikais, baigiant šiomis dienomis. Iššūkių daug, svarbu kaip juos atlaikysime ir kokias pamokas išmoksime. O jei trumpai, tai šiandien turime suprasti, kad lietuvių kalba yra tarptautinė kalba ir išnaudoti šią aplinkybę. Suteikti lietuvių kalbai tarptautinės mokslo kalbos statusą.

Paversti kalbą šimtaprocentine informacinių technologijų kalba. Rasti „sugyvenimo“ būdą Lietuvoje su anglų ir kitomis didžiosiomis kalbomis.

Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir civilizuotą pasaulį akivaizdoje integruoti Lietuvoje atsiradusius naujus žmones naudojant ir vartojant lietuvių kalbą. Sukurti viešą skaitmeninę erdvę visuomeninei kalbos minčiai.

Atnaujinti valstybinės kalbos teisinę bazę ir neleisti dabartinei valdančiajai daugumai sugriauti to, kas yra sukurta.

Tikėkimės, kad dabar jai neužteks laiko, o naujos kadencijos Seime tų destruktyvių jėgų nebeliks.

– Dėkoju už pokalbį.

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 32

  1. Bartas says:
    3 mėnesiai ago

    Jeigu pavyks atsilaikyti , o reikia, priešiškos Lietuvai partijos (laisvės) Tautos kalbos naikinimui , tai turėtume išgyventi.

    Atsakyti
    • nesuprantu says:
      3 mėnesiai ago

      prie ko čia laisvės partija, kai ji turi TIK 11 narių seime? O viso kiek? 141. Nereikia sekti pasakų, kad 11 valdo likusius130.

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 mėnesiai ago

        Kas skuta daržovę – mažas delne telpantis skutiklis, ar jį laikanti ranka? Žinoma, svarbiausia, kuo tai baigiasi daržovei.. . Ji lieka nuskusta. Ir nė neužsimena, kaip Nepriklausomybės pradžioje Senelis vis ragindavo, jog privalome saugoti Nepriklausomybės kuoliukus, kad jų niekas neperstatytų…

        Atsakyti
        • nesinaudoju says:
          3 mėnesiai ago

          skutikliu, nežinau net, kaip ir laikyti jį, nes, kaip minėjau, maitinuosi Stiklių g. ar Gedimimo pr. – man taip pigiau. Dažnai mėginama parodyti, kad viską nusprendžia tie 11 balsų („mes ne prie ko, tai jie“). Tuo tarpu visų tikslai, vertybės, idėjos ir būdai labai gražiai sutampa (harmonia inteligentiškai – graikiškai).

          Jei nebūtų išvis tos partijos, tų 11 balsų, viskas vyktų visiškai taip pat, kaip šiandien, tik be jų.

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            3 mėnesiai ago

            Taip – juk nuo 2K LK puolimas įsismarkavo. Tai jie ignoravo mūsų surinktus piliečių parašus, nors jie turi referendumo statusą.
            Ar tik neatėjo laikas tą jų apakimą ir apkurtimą Tautos balsui ir parašams Strasbūre patikrinti? Gal pagydoma? Gal UNESCO savo krėsluose pasijudintų, savo žodį tartų apie tuos, kas deda pastangas prie pavojingos ribos artėjančią kalbą galutinai nugalabyti?

  2. dar says:
    3 mėnesiai ago

    Populiacijai lietuvių kalba nėra jokia vertybė, paklausykite, kaip populiacija kalba. Tautai lietuvių kalba ypatingai, ypatingiausiai svarbi. Klausimas: kiek nuošimčių yra populiacijos, o kiek tautos? Žodį populiaciją vartoju, sekdamas politiniu elitu. Ir aš taip pat noriu pasirodyti labai išsilavinusiu, ypač išsimokslinusiu.

    Atsakyti
    • Mokytojas says:
      3 mėnesiai ago

      Matosi, kad paties žinios apie lietuvių kalbą ir jos svarbą pasauliniu mąstu yra labai labai menkos.

      Atsakyti
      • Tšššš... :) says:
        3 mėnesiai ago

        Neskubėkime suniekinti. Šis komentaras ir jo stilius – slaptakalbė, kuria susišneka „Alko” senbuvių grupelė.
        Lankykitės dažniau, esate laukiamas 🙂

        Atsakyti
        • nepykstu says:
          3 mėnesiai ago

          Matosi, naujokas, ir skaito neatidžiai.

          Atsakyti
          • Bartas says:
            3 mėnesiai ago

            Gal ir keista , bet mes tikrai susikalbam LIETUVIŠKA slaptakalbe . Va tep. Tamsta Mokytojau.

  3. Žemyna says:
    3 mėnesiai ago

    Kažkada seniai, pr. a. pabaigoje ar ne vienintelis Vartiklis.lt rūpinosi šriftų, programų, interneto lietuvinimu? Bent jau aš tada daugiau nieko nežinojau.
    Tada, parašius ir išspausdinus lietuvišką tekstą, dar tekdavo ranka tušu ar juodu rašalu visus diakritikus sudėlioti. Ir dar stengtis, kad atrodytų lyg spausdinti. Dešimtmečiai praėjo, tačiau kai kuriais klausimais „A voz i nyne tam’… Ne vienas kai kas labai stropiai prižiūri lietuvių kalbą, kad ji „nesišakotų”… 🙁

    Atsakyti
  4. Poetas says:
    3 mėnesiai ago

    Čia Lietuva. Mankurtais čia jau lyja…

    Atsakyti
  5. dar says:
    3 mėnesiai ago

    Deja, ir prancūzų kalboje paplitę nauji angliškos kilmės žodžiai- le web, le speeder, la star, le crowfunding ir pan. Belgijoje oficialiai vartojamoje prancūzų kalboje taip pat naudojami ir olandiškos kilmės žodžiai- le kot, zwanzer, waterzoi, zinneke, witloof,dringueille ( drinkgeld) bourgmestre ( burgemeester) , echevin ( scheppen) ir pan.,kurie berods oficialiai nevartojami Prancūzijoje.Tai yra olandų kalbos vietinių flamandų tarmių paveldas . Žinoma, prancūzų kalba yra pasaulinė kalba ir išnykimo pavojus jai negresia.

    Atsakyti
    • ar susipažinęs says:
      3 mėnesiai ago

      bent kiek su Belgjjos istorija ir ypatumais? Visiškai nevykęs būtų jos palyginimas su Lietuva.

      Atsakyti
      • ar susipažinusiam says:
        3 mėnesiai ago

        Iš komentaro matyti, kad “dar” gerai susipažinęs su Belgijos istorija ir jos ypatumais- juk rašoma, kad Belgijoje šalia olandų ir vokiečių kalbų vartojamoje prancūzų kalboje yra flamandiškos kilmės žodžių,kaip, beje, ir vokiškos-pavyzdžiui, maytrank.
        Ir niekas nelygina Belgijos su Lietuva.

        Atsakyti
        • visose says:
          3 mėnesiai ago

          kalbose yra svetimų žodžių, o, kaip ir kas yra Belgijoje, galiu papasakoti iš ne vienerių metų asmeninės patirties ten. Ne iš interneto.

          Atsakyti
          • >visose says:
            3 mėnesiai ago

            Spreekt u Nederlands?

    • jo says:
      3 mėnesiai ago

      Belgijoje prancūzų kalba yra invazinė kalba, kuri įsitvirtino Valonijos krašte išstumdama vietines vokiečių (ir flamandų) tarmes, nors net iki šių laikų ten dar išlikę salelių, kur vis dar (ypač senų žmonių) kalbama vokiečių ar flamandų tarmėmis. Tam įtakos turėjo Belgijos karaliaus dvaro ir didikų persimetimas prie prancūzų kalbos. Panašiai ir didelėje dalyje Lietuvos buvo išstumta lietuvių kalba ir įsitvirtino slavų kalbos.

      Atsakyti
      • nuomonė says:
        3 mėnesiai ago

        Skaičiau,kad dar XVI amžiuje lietuviškai buvo kalbama prie pat dabartinės Baltarusios sostinės Minsko ( vietovės Antaniški, Daubarava, Skirmantava, Baubli,kiek tolėlia- Gerveli, Dauguli, Petriški, Vialikija ir Malyja Bakšty ir t.t) ir beveiki visame plote nuo Minsko iki dabartinės Lietuvos sienos.Taip pat ir į pietus nuo Gardino ( vietovės Laibagoli, VIlikija Eismanty, Mineity, net prie Vaukavysko, Baranovičių, Slanimo ( vietovės Jatauty, Mantauty, Taucvily, Važginty, Mizgiri, Zelva, Pirštuki, Jundzily ir pan.) į rytus nuo Drujos miestelio prie Dauguvos- Šaltiny, Stašuli, Bobiški ir pan. Dabar lietuviškai dabartinės Baltarusios teritorijoje bekalbama berods aplink Gervėčius ( Rimdžiūnuose ), Pelesoje, Giriose , šiek tiek Brėslaujos apylinkėse ir dar keliose vietovėse. Matyt, Baltarusios valdžiai panaikinus lietuviškas mokyklas, lietuvių kalbos Baltarusioje laukia liūdnas likimas…

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          3 mėnesiai ago

          O šiandien tos vietos jau nebe mūsų laikomos, nors ten ne vieno mūsų (pro)seneliai gyveno ir tas žemes lietuviškomis vadino.

          Atsakyti
  6. antraštė? says:
    3 mėnesiai ago

    Lietuvių kalba niekinama ir naikinama kasdien vis daugėjančiu svetimžodžių srautu iš politikuojančių bei taip vadinamos laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos. O kai jau bekalbėti apie taip vadinamą akademinę bendruomenę ar nutautėjusius verslininkus, kabinančius užrašus tik svetima kalba. Visos paslaugos privalo būti teikiamos lietuvių kalba. Todėl antraštė turėjo būti „Kam naudingas lietuvių kalbos niekinimas ir naikinimas – Lietuvos tiesioginis silpninimas?“ Mano nuomone, Rusijai. Ukrainoje pilna prorusiškų veikėjų, o pas mus nei vieno? Bet ar gali taip būti, kai jų agentai visoje Europoje ir ne tik?

    Atsakyti
  7. Pergalė JŲ rankose! says:
    3 mėnesiai ago

    Seimas pradėjo A.Antanaičio atleidimo procedūrą :
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/seimas-pradejoaantanaicio-atleidimo-procedura/
    Dešimtmečius trukęs politikų „elito” žūtbūtinis mūšis su VLKK, ankstesniais jos pirmininkais bei su A. Antanaičiu įeis į istoriją taip pat, kaip Žalgirio mūšis! Viršus jų. Reikia manyti, kai kas pelnys kaimynės nedalių už nuopelnus.
    Kai A.A. skyrė pirmininku – nusiminiau. Ten reikia atkaklesnio žmogaus. Pasirodo, klydau – ten JOKIO nereikia. Kaip ir pačios komisijos bei Valstybinės lietuvių kalbos nereikia. Tegyvuoja kalbų įvairovė.

    Atsakyti
    • o juk says:
      3 mėnesiai ago

      krikščionybės, liberalizmo ir kraštutinių kairiųjų tikėjimai yra viso pasaulio tikėjimai, lietuviškai – gloabalistiniai tikėjimai. Tai ko norėti? O šviesuomenė kur? Pasikartosiu: negirdėjau nei vieno lietuvių kalbos mokytojo, kuris garsiai užstotų lietuvių kalbą. Jei jiems nusispjauti, tai ko norėti iš populiacijos (koks mielas lietuviškas žodis), kuriai rūpi tik vištų blauzdelių nuolaidos ir paršų kumpio išpardavimai? Iš universitetų – tyla. Komunistai sunaikino šviesuomenę, nėra jos. Pritarčiau Žemynai. Reikėjo daug kartų atkaklesnio, ryžtingesnio, labai garsiai rėkiančio pirmininko. Kodėl to nebuvo nuo pat pradžių, spręskite patys.

      Atsakyti
  8. Ilgaamžė pažangeivių patirtis? says:
    3 mėnesiai ago

    Laura Kamandulytė-Merfeldienė: apie lietuvių kalbą sukurta daug mitų
    – manokrastas.lt/laura-kamandulyte-merfeldiene-apie-lietuviu-kalba-sukurta-daug-mitu/
    VDU Humanitarinių m. fak. Lituanistikos katedros ved. doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (- manokrastas.lt/laura-kamandulyte-merfeldiene-apie-lietuviu-kalba-sukurta-daug-mitu/ ).
    „Apskritai matyti, kad visi aptartieji mitai yra susiję su kalbos įvairovės baime. Kalba yra įvairi [ … ] Labai linkiu visiems įžvelgti kalbos grožį jos įvairovėje [ …] ”
    Perskaitę sužinosime, kaip svarbu mums dvikalbystė nuo pat lopšio bei daugiakalbystė kuo anksčiau. 🙁 Kuo daugiau kalbų įvairovės mūsų kalboje, tuo geriau!.. Žinoma, užsispyrėliai ginčysis, jog jų mokytojai bei dėstytojai, lituanistai ir kiti, pokariu kitokia lietuvių k. kalbėjo. Ir kalbų mišrainėje grožio neįžvelgė. Gal kad jie ją savo kailiu patyrė – nuo mažens iki senatvės buvo priverstiniai dvikalbystės raidos padarinių liudininkai? O dar jie paklaus, kur tas lietuvių kalbos išgražėjimas buvusiose baltų žemėse? Kad ir čia pat, už sienos? Juk taip gražiai skambėjo jų kalba, kai susimaišė su juos užgrobusios okupanto kalba. Tai kur ji? Ar tas kalbų hibridas vis dar lietuvių kalba laikomas?

    Atsakyti
    • o mano nuomone says:
      3 mėnesiai ago

      apie vdu yra sukurta daug mitų, pvz., kad tai stipri mokymo įstaiga, kuo aš netikiu. KPI – stipri, KPI – jėga, tai kas, kad pavadinimas kitas, vis tiek – KPI 🙂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        3 mėnesiai ago

        Kai atėjo VDU, puoselėjome daug vilčių, kad jame bus atgaivinta tarpukario Lietuvos dvasia. Tačiau netrukus ten įvyko kažkas lemtingo, ir iš VDU sklidusios žinios nemaloniai stebino.

        Atsakyti
  9. gintautas says:
    2 mėnesiai ago

    Karalius Algirdas surenge zygi i Maskva – tai reiskia Lietuvos DIDZIOSIOS KUNIGAIKSTYSTES NEBUVO,o jei KARALIUS tai jau KARALYSTE,o DIDZIUJU KARALYSCIU nebuna – todel LIETUVOS KARALYSTE ,Man sis naujadaras nepriimtinas.

    Atsakyti
  10. Žemyna says:
    2 mėnesiai ago

    Nauji valstybinės kalbos revizoriai
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/nauji-valstybines-kalbos-revizoriai/
    „Nėra blogų raidžių kaip ir blogų žodžių, bet visus žodžius ir visas raides galima pavartoti blogai. Raidės čia niekuo dėtos. Čia reikia galvoti apie tai, kaip mes jas naudosime”, – kalbėjo V.Meiliūnaitė.”
    Labai pritariu – galvoti, kaip jas naudosime, Būtent to ir neišmano tie, kas patys sau suteikė teisę įvesti bet kokias raides į valstybinę kalbą, jog raštvedybą, neišmanydami to padarinių ne tik kalbai, bet ir tiems, ką tie padariniai paveiks, bei kaip tšai trukdys įv, institucijoms, tarnyboms atlikti savo darbą.
    Be to, skirdami tokioms pareigoms taip mąstantį žmogų, ją skyrusieji patys save demaskavo: jiems LR Konstitucija ir ištikimybės priesaika jai – tėra MENKNIEKIS. Jie niekada ir nesirengė jai tarnauti.

    Atsakyti
    • Tarptautinių žodžių pamokėlė says:
      2 mėnesiai ago

      „Demagogija – (gr. demagogia – vadovavimas liaudžiai) – apgaudinėjimas melagingais nerealiais pažadais, pataikavimu, suktais išvedžiojimais ir faktų iškraipymu.“
      „Blefas – (angl. bluff- apgavystė, gąsdinimas): 1. pokerio lošėjo apsimetimas, kad turi geras kortas; 2.prk. tuščias pasigyrimas; melagingas ko nors išpūtimas; melas, apgavystė.“

      Atsakyti
    • Klaidos! says:
      2 mėnesiai ago

      šiose vietose
      – valstybinę kalbą, joS raštvedybą (joG → joS)
      – bei kaip TAI trukdys (tŠai → tAi)
      man sarmata. Pšeprašam, prabočykite 🙂

      Atsakyti
  11. Žemyn dardėsim? says:
    2 mėnesiai ago

    Darbą pradėjo naujos sudėties Valstybinė lietuvių kalbos komisija
    – tv3.lt/naujiena/lietuva/darba-pradejo-naujos-sudeties-valstybine-lietuviu-kalbos-komisija-n1205773

    Atsakyti
    • NUORODOS says:
      2 mėnesiai ago

      • Darbą pradėjo naujos sudėties Valstybinė lietuvių kalbos komisija
      − tv3.lt/naujiena/lietuva/darba-pradejo-naujos-sudeties-valstybine-lietuviu-kalbos-komisija-n1205773
      • Edvardas Čiuldė. Nužudyti suvereną
      – pozicija.org/edvardas-ciulde-nuzudyti-suverena/
      − tiesos.lt/edvardas-ciulde-nuzudyti-suverena/
      „Vadinamasis Seimo ir vyriausybės triummoteratas yra trigalvė antilietuviškumo hidra, užtūpusi Lietuvos politinę sistemą.“
      • A. Armonaitė apie kritiką dėl kalbos skaitmenizavimo stabdymo: netaškysime pinigų bet kam −
      − tiesos.lt/a-armonaite-apie-kritika-del-kalbos-skaitmenizavimo-stabdymo-netaskysime-pinigu-bet-kam/
      • V. Tutkus apie I. Šimonytę ir NATO: Klausimų kelia asmeninės Šimonytės savybės ir totalitarizmą primenantis vadovavimo stilius
      – komentaras.lt/lietuva/politika/v-tutkus-apie-i-simonyte-ir-nato-klausimu-kelia-asmenines-simonytes-savybes-ir-totalitarizma-primenantis-vadovavimo-stilius/93534/
      • Algimantas RUSTEIKA: Drąsos metai ateina
      − respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/algimantas-rusteika-drasos-metai-ateina/
      • Ar verta boikotuoti rinkimus?
      – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/ar-verta-boikotuoti-rinkimus/
      • Lietuvos šeimų sąjūdis: Lemiamas šalies išlikimui momentas atėjo
      – komentaras.lt/featured/lietuvos-seimu-sajudis-lemiamas-salies-islikimui-momentas-atejo/94191/

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Kęstutis Navickas | zum.lrv.lt nuotr.

K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos

2023 02 07
Vaido Tamošiūūno nuotraukų parodos plakatas | rengėjų nuotr.

Atidaroma V. Tamošiūno nuotraukų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“

2023 02 07
J. Česnavičiaus nuotr.

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

2023 02 07
Kaunas pasitinka Vasario16-ąjją | rengėjų nuotr.

Vasario 16-oji Kaune: dėmesys valstybės kūrėjams, „Aš – dalis tavęs“ apdovanojimai

2023 02 07
Nauji policijos automobiliai | vrm.lrv.lt nuotr.

NATO viršūnių susitikimui – 12 automobilių

2023 02 07
Padėka birutietėms – už Lietuvos kariuomenės šeimų stiprinimą ir paramą sužeistiems Ukrainos kariams | lrp.lt, E.Kkinaičio nuotr.

Padėka birutietėms – už Lietuvos kariuomenės šeimų stiprinimą ir paramą sužeistiems Ukrainos kariams

2023 02 07
Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo prieskoniu | istorineprezidentura.lt nuotr.

Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 07
Rodyti daugiau

Naujienos

LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

2023 02 07
sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarta, kaip stiprinti medikų saugumą

2023 02 07
Seimo kanceliarijos archyvo nuotr.
Lietuvoje

Vasario 9 d. – neeilinė Seimo sesija

2023 02 07
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Nuorodos apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų
  • Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas
  • „Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius
  • Gintaro įlanka atgims naujai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 07
0
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.

Vasario 7-ąją, Lietuvos muzikos ir teatro akademija švenčia savo 90-ąjį gimtadienį. Lygiai prieš 90 metų tuometis švietimo ministras laikinojoje sostinėje...

Skaityti toliau

Pernai vėjo jėgainių galia išaugo trečdaliu

by Ditė Česėkaitė
2023 02 07
0
Vėjo elektrinės | enmin.lrv.lt nuotr.

2022 metais vėjo elektrinių galia, palyginus su 2021 metais, išaugo trečdaliu – įrengta 370 MW galios vėjo elektrinių, o šiais...

Skaityti toliau

Atsigaunantys kadagynai lauks lankytojų

by Ditė Česėkaitė
2023 02 07
0
Aplinkos ministras lankosi kadagynuose | am.lrv.lt nuotr.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su saugomų teritorijų specialistais lankėsi Šauklių riedulyne-kadagyne, kur su vietos bendruomene aptarė šio įspūdingo gamtos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Kur inspekcija, kur komisija? apie J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
  • Nuoroda apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Nuorodos apie Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • Escorts Service Near Mayur Vihar phase 1 Riya Call Whatsapp Mayur Vihar phase 1 Call Girl apie RoboMarkets gavo prestižinį apdovanojimą „Global Forex Awards 2021 – B2B“ apdovanojimuose
Kitas straipsnis
Kviečia ankstyvojo skaitymo skatinimo forumas | Rengėjų nuotr.

Kviečia ankstyvojo skaitymo skatinimo forumas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai