Sekmadienis, 2 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

N. Balčiūnienė. Pirmųjų Rasos švenčių įspūdžiai

Kaip virpėjo oras

Nijolė Balčiūnienė, www.alkas.lt
2022-06-22 23:44:55
4
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Kartą pabandžiau mintimis sugrįžti į pirmąsias Rasos šventes Kernavėje. Iškyla iki tol nepatirti vaizdiniai, regėjimai, veidai ir mistiški lyg milžinų supilti kalnai.

Buvimas pirmosiose Rasos šventėse išliko kažkas vydūniško, kažkas šviesaus, labai dvasingo… piliakalniai ryto saulės rūke kažkas magiško, paslaptingo… jautėm, kad atlikdami dar ligi tol neregėtas šventės apeigas, išgyvenome religiją, tarsi buvom savo bažnyčioje.

Tuo metu tas gamtos grožis: kalnai, pievos, rūkas, saulė, upė priklausė tik mums, būriui jaunų žmonių laukiančių šviesos, kai neatitraukdami žvilgsnio nuo  dangaus skliauto lyg stebuklą gėrėm tą pirmąjį tekančios saulės švytėjimą. O gal ji visai nebuvo nusileidusi?  Tos naktys buvo tokios šviesios. Kaip ir visa šventė.

Jautėme susikaupimą, norą išgyventi nepatirtus jausmus susiliejus su Kernavės dvasia. Ir laisvę. Laisvę, kad darome tai, kas gera, o ne iš viršaus nuleista, kad skleidėsi senųjų dainų grožis, kad vėrėsi papročių vartai, kad pažinome vyresnius už save – Dzūkijos dalininkus Averką, paslaptingąją žiniuonę Eugeniją Šimkūnaitę.

Rasos šventė Kernavėje 1969 m. | Archyvinė nuotr.
Rasos šventė Kernavėje 1969 m. | Archyvinė nuotr.

Neustebau, kad mano dėstytojas Česlovas Kudaba irgi dalyvavo ir… čia išgirdau dainuojančią Veroniką „Oi ant kalno ant aukštojo…“

Tai buvo viena pirmųjų iš jos išmoktų dainų.

Nauji veidai, daug jaunimo, beveik visi studentai, kuriems pabodo sovietinė propaganda, kurie jautė širdyse Tėviškėse įskiepytą kitokią Lietuvą.

Viskas nauja, nepatirta, arba išgyventa tik vaikystėje Dubysos lankose pilnose kvepiančių žolynų, kur upė, šaltiniai, šlaitai, medžiai, visa gyvastis kerėjo jauną širdį, kur tėvukas pasakojo, kad protėvių bažnyčia buvo pati gamta. Tikrai taip – aš tai radau čia – Kernavėje.

Pradžioje sugužėjus buvo daug klegesio, reikėjo palapines pasistatyti, nes pasitikę Saulę dar pamiegodavome.

Nurimdavome tik praėję šventinius vartus, nors pradžioje gal jų ir nebuvo.

Vienas gražiausių atminimų – kupoliavimas Neries pievose.

Brendam tylūs, susikaupę, renkam tą stebuklingą Kupolę ir stovim ilgoje eilėje pas raganą Šimkūnaitę, kuri man atrodė, kaip tikra. Na negali paprastas žmogus tiek daug paslapčių regėti.

Kupolinių rateliai tiesiog užbūrė, išmokom „Oi ta ta kupole graži…“. Atrodė, kad kalbamės su Kupole, kad ji gyva būtybė. Pajutau bendro dainavimo vieningumą, ryšį su protėviais.

E. Šimkūnaitė sakydavo, kad dainose užkoduotas visas mūsų protėvių gyvenimas, kad reikia mokėti skaityti tarp eilučių.

Arba Vainikai su žvakelėmis – vandens ir ugnies sankirta… ir žolynai kartu.

Rodos regiu, kaip plaukia mažos ugnelės Nerimi, o mes dar spėjame iki patekant Saulei išsimaudyti. Visi drauge, lyg savotiškam rituale.

Tada supratome, kad lietuviška – baltiška kultūra slypi giesmėse, papročiuose, širdyse. Rasos šventė leido pajausti, kad Rasos slėpinyje slypi senasis tikėjimas. Išgyvenau nenusakomo šventumo ir šviesos susiliejimą, jausmą, kaip net oras virpa.

Pradėję švęsti tarsi atidarėm lobių skrynią. Reikėjo dainas, kupolinių ratelius išmokti. Nusčiuvę klausėm tada jau filologijos mokslus baigusių Jono Trinkūno, Vacio Bagdonavičiaus.Jie man buvo tas pirmasis Rasos šventės pažinimo šaltinis.

Jona Trinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.
Jona Trinkūnas – Rasos švenčių Kernavėje sumanytojas – sako prakalbą Rasos šventėje | Archyvinė nuotr.

Jų įžvalgiai įkurta Indijos bičiulių draugija, kurios vardu buvo minimos dvi pirmosios Rasos, 1968 m. minimas Vydūno šimtmetis. Iš Vacio Bagdonavičiaus sužinojome, kad „niekas taip nekėlė senosios lietuvių, baltiškosios kultūros grožio ir vertės, kaip Vydūnas“.

1969 metais jau oficialiai įregistruojama Vilniaus kraštotyrininkų „Ramuva“, vyko pirmoji kraštotyros ekspedicija. Karmazinų slėnyje minimos Ilgės/Vėlinės.

Tado Šidiškio iniciatyva Vilniaus Universiteto Turistų klubas pavadinamas Žygeivių klubu, Rimanto Matulio iniciatyva žygeiviai supylė milžinkapį Dariaus tėviškėje, o Girėno tėviškėje pastatė atminimo ženklą.

Tuo pačiu metu įsikūrė Liaudies dainų klubas „Raskila“, būrėsi folkloro ansambliai. Tai primenu todėl, kad visi šie judėjimai (ramuvos, žygeivystės ir folkloro) įsiutino sovietų valdžią ir 1970 metais Rasos šventės dalyvius Kernavėje jau imta vaikyti, šventės organizavimas buvo prilygintas antisovietinei veiklai, 1971 metais buvo dar didesni suvaržymai.

Net pačiai šiandien keista, kad visur buvau, dalyvavau, pati organizavau, buvau pirmoji žygeivių sekcijos „Gabija“ pirmininkė.

Nebijojau, nors ne kartą grotuotas gazikas vežė tardyti į rūmus po Tauro kalnu. Tautinės pasaulėžiūros įsitvirtinimui didžiulę įtaką turėjo pirmosios Rasos šventės čia – Kernavėje.

Tūkstančiams jaunų žmonių krito į širdį sava, tautinė kultūra. Mes jau buvome kitokie, būrėmės, atsiribojome nuo primestos politinės valdžios, pasak prof. Ainės Ramonaitės (plačiai išnagrinėjusios mano aptariamo laikotarpio etnokultūrinį sąjūdį, apimantį tarpusavyje susijusius ramuviečių, žygeivių ir folklorininkų judėjimus) tapome savaimia, paralelia visuomene, kuri neturėjome pozityvaus normatyvinio santykio su totalitarine valstybe, siekėme kuo labiau atsiriboti nuo draudimų, siekėme „gyventi savaip“, organizuotis ir veikti savose kultūrinėse aplinkose.

Rasos Kernavėje. 2007 m. | Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotr.

Mūsų stiprybė buvo gebėjimas kurti kitokią gyvenseną, kitokią pasaulėjautą, kitokią tikrovę.

Baigti noriu  Jono Trinkūno žodžiais:  „1967 metų Rasos Kernavėje tapo vienu iš etnokultūrinio sąjūdžio ir senojo lietuvių tikėjimo atgimimo simboliu. Kernavė tarsi magnetas traukė senosios baltų kultūros ir religijos ieškotojus.

Rasos šventė prikėlė senuosius vidurvasario šventės papročius, apeigas, dainas. Keli šventės pradininkai, jauni filologai, pirmosios šventės naktį įbrido į Nerį ir pasišventino pagal senosios Romuvos religines apeigas“.

Nuo tos vasaros prabėgo penkiasdešimt penki metai, pačių aktyviausiųjų  jau nėra mūsų tarpe. Džiugu, kad Rasos šventė gyvuoja, kad kasmet žmonės traukia kaip į atlaidus ieškodami  senųjų piliakalnių ainių šventumo.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. N. Balčiūnienė. Jubiliejinė Rasos šventė Verkių rūmų parke (nuotraukos)
  2. V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse
  3. Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija
  4. Rasos šventės kelias (audio)
  5. J. Vaiškūnas. Kernavės Rasos šventės ugnys davė pradžią mūsų prigimtinio tikėjimo atkūrimui (audio, video)
  6. V. Bagdonavičius. Rasos ugnių prasmė
  7. Kernavė kviečia į tradicinę Rasos šventę
  8. Susiraskite savo Rasos šventę 2017 (video)
  9. Rasos šventė Kernavėje
  10. O kur jūs švęsite Rasos šventę?
  11. Rasos šventei Kernavėje – 55!
  12. Rasos šventė Altoniškyje (video)
  13. Prisiminkime 2000-ųjų Kernavės Rasos šventę (video)
  14. Susiraskite savo Rasos šventę 2015 (video)
  15. 52-ajį kartą Kernavėje sužibs Rasos šventės ugnys

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Šiaip says:
    9 mėnesiai ago

    Gražus tekstas. Ačiū. Pažadinote norą apsilankyti Kernavėje. Šiandien pat trauksiu.

    Atsakyti
    • Pasiimkite mane kartu says:
      9 mėnesiai ago

      Ir aš labai noriu į Kernavę ?.

      Atsakyti
      • Kurgi ne says:
        9 mėnesiai ago

        Chciala duša do raju, ale gžechi nie puskajom?.. 🙂
        Teks pasitenkinti čia
        – ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas
        laidos 3/3 dalyje išklausius Klimkos pasakojimą apie Rasas Lietuvoje, Latvijoje, ?Lenkijoje (ar jie ne Jonines, o būtent Rasas švenčia? Žinoma, išsk. nenutautėjusius lietuvius). Apie baltrusių bei ukrainų Kupoles lyg ir nepasakojo.

        Atsakyti
  2. nuomonė says:
    9 mėnesiai ago

    Baltų kultūra…Deja jos arealas ir toliau mažėja- skaičiau, kad dabartinėje Baltarusijoje (aplink Gervėčius ir t.t.) gyvenančių autochtonų lietuvių vaikai nebegalės mokytis lietuviškai, o tik rusiškai ar baltarusiškai. Taip pat, mano nuomone, Valdovų rūmų ekspozicijoje netiksliai nurodomas baltų genčių arealas pirmojo tūkstantmečio pradžioje- pietuose tik iki Nemuno vingio, neapimantis Neries aukštupio (vietovės Margavica, Šilency, Darmantava). O juk į pietus nuo Nemuno vingio, nuo Gardino randame vietoves Domeniški, į pietryčius nuo Vaukavysko- Baubli, Ašmency, toli į pietus nuo Vaukavysko,netoli Kosavos ( Kuosuvos?) – Jundzily, Mizgiry, Taucvily ( Tautvilai?), į pietvakarius nuo Vaukavysko- Mantauty, prie Dziaržynsko- Haruciški ( Arutiškiai?), aplink Baranovičius- Litva, Jatviaz, Pirštuki. Net prie pat Minsko yra vietovė Antaniški, kiek toliau į rytus- Petriški, matyt, jau krikščionybės laikas čia dar kalbėta lietuviškai. Į vakarus , netoli nuo Minsko randame vietoves Gerveli, Dauguli, Skirmantava, Daunary, Kiršy, Pelikšty, toli į šiaurę- Narbutava, Skuduci.Dabartinės Baltarusijos šiaurėje, į rytus nuo buvusios 1920 m. Lietuvos sienos, nuo Drujos ( Druojos?) miestelio randame vietovę Šalciny ( Šaltiniai?)
    Teko skaityti, kad šios vietovės yra akademiko Z. Zinkevičiaus tyrimais nustatytame XVIa. lietuvių kalbos areale, tačiau susidaro įspūdis, kad ekspozicijos Valdovų rūmuose autoriai šiais tyrimais nesirėmė.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Algirdas Statkevičius 2015 m. | nepatoguskinas.lt nuotr.

Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

2023 03 31
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

2023 03 31
Robertas Šarknickas | Alkas.lt nuotr.

R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės

2023 03 31
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

2023 03 30
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

2023 03 30
2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais | JP.lt nuotr.

2024-ieji paskelbti NATO ir Europos Sąjungos, Dainų šventės bei Diplomatų Lozoraičių metais

2023 03 30
VU Fizikos fakulteto studentų šventė FiDi 40 ir Dinas Zauras | wikipedija.org, A.Vanago nuotr.

FiDi atneša pavasarį: Vilniuje siaus 55-oji Fiziko diena

2023 03 29
Rodyti daugiau

Naujienos

Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Be pensijos? apie Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar jau tikrai metas nusimesti šalikus?
  • Nacionalinės Jono Basanavičiaus premijos laureato Jono Vaiškūno pagerbimo iškilmės (II)
  • Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį
  • Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Minime kovotojo už Lietuvos laisvę Algirdo Statkevičiaus gimimo 100-metį

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 01
0
Algirdas Statkevičius 2015 m. | nepatoguskinas.lt nuotr.

Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių...

Skaityti toliau

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 01
1
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Turkijai ratifikavus Suomijos prašymą, ši šiaurės šalis iš esmės tapo 31–ąja Vakarų karinio aljanso nare. Įtraukus Suomiją,...

Skaityti toliau

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulmybės metines

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 31
0
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.

Balandžio 1 d., šeštadienį, Užupio Respublika mini savo dvidešimt penktąsias Neprigulmybės metines, todėl kviečia visus pašėlti kartu. Jau ketvirtį šimtmečio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Katė apie LKI Mokslo taryba: Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas ne taisytinas, o rengtinas iš naujo
  • Be pensijos? apie Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo
  • Pagrindinis Kremliaus ginklas apie Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti
Kitas straipsnis
Užsienio lietuviai gerai žino apie sveikatos paslaugas Lietuvoje

Kils gydytojų rezidentų atlyginimai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai