Antradienis, 24 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

N. Balčiūnienė. Jubiliejinė Rasos šventė Verkių rūmų parke (nuotraukos)

Nijolė Balčiūnienė, www.alkas.lt
2019 06 21 02:39
2
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.
Nijolė Balčiūnienė | rengėjų nuotr.

Birželio 21 d., penktadienį, 19 val. jau dvidešimtą vidurvasarį, kai gamta ir žolynai kupėja, javai rasoja, Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia švęsti pačią švenčiausią lietuvių kalendorinę šventę, trumpiausios nakties, Saulės grąžos šventę.

Birželio 21-oji astronominė vasaros pradžia, saulė įrieda į Vėžio žvaigždyną, tai ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties metas. Prof. L. Klimka rašo, kad „ Vasaros saulėgrįža tradiciniame kalendoriuje vienas svarbiausių laiko atskaitos taškų, vadintas Rasos, Kupolių, Joninių švente. Iškilesnė už kitas, linksma, net siautulinga. Ir saulė tekėdama šoka“. Iš tiesų saulė tarsi trumpam stabteli aukščiausiame dangaus horizonte ir leidžia pasidžiaugti vasaros gražumu. Po Petrinių diena pradeda pastebimai trumpėti, nustoja kukavusi raiboji gegutė, žydėjimą pakeičia augimas, nokimas.

Rasos, Kupolinės turi gilias tradicijas. Manoma, kad šventė atsirado kartu su žemdirbyste, t.y. prieš IV-III tūkst.m. pr.Kr. Pirmieji rašytiniai šaltiniai yra išlikę iš XIV a., XVI a. aprašė M. Strijkovskis, vėliau M. Pretorijus, M. Valančiaus raštuose, L.A. Jucevičiaus, S. Daukanto, A. Kirkoro aprašymuose ir vėlesnių kraštotyrininkų darbuose. Rasos šventė minima Kiburgo kelionės aprašyme, kur pasakyta, kad Vilniuje ji buvo švenčiama Rasų kalneliuose.

Tarybiniais laikais pirmoji Rasos šventė buvo atgaivinta Vilniaus universiteto ramuviečių, žygeivių, kraštotyrininkų, 1967 metais Kernavėje. Kad šį šventė įvyktų daug prisidėjo Jonas Trinkūnas, Antanas Gudelis, Vacys Bagdonavičius ir daugelis kitų senųjų tradicijų puoselėtojų. Apie tai jau ne kartą rašėme, kalbėjome Rasos šventės 50-mečio konferencijoje.

Prieš 20 metų pastebėjau, kad vilniečiai neturi tradicinės vasaros saulėgrįžos šventės, mieste vyko  alaus ir šašlykų Joninės, į kurias folkloro ansambliai stengdavosi įpinti nors keletą šventės elementų. Taip gimė mintis, kad Verkiai  yra tinkama vieta šiai kalendorinei šventei: aukštas kalnas, Lizdeikos aukuro legenda, Neries ir Verkės upių santaka, liepomis pasipuošęs senasis Verkių rūmų parkas. Kasmet teko tobulinti šventės scenarijų, kviesti vis daugiau Rasos šventės repertuarą žinančių ansamblių, tradicinių muzikantų,  ieškoti vaistažolių specialistų, būrėjų iš žolynų. Šventė sutraukdavo vis daugiau vilniečių, ji sulaukė gero etninės kultūros specialistų įvertinimo, tūkstančiai gražių kultūringų vilniečių ir užsieniečių daugelį metų aktyviai dalyvauja visuose šventės etapuose.

Keletą pastarųjų metų mūsų švente susidomėjo Japonijos ambasados darbuotojai, šiais metais taip pat apsilankys Japonijos ambasadorius su žmona. Reikėjo atlaikyti spaudimą dėl įvairios prekybos. Nesinorėjo dvasingos šventės paversti alaus gėrimu, šašlykų valgymu. Šventės dalyviai suprato, kad reikia ateiti su žolynų vainikais, su lauknešėliais ir po liepomis susėdus su draugais pabendrauti ar isijungti į kupolinių ratelį ar šokio sūkurį prie šventinio laužo.

Šventėje yra saugu, nėra girtų, todėl Rasos šventę Verkiuose pamėgo jaunos šeimos su mažais vaikais, prie šventinio laužo šoka ir mažas ir jaunas ir pagyvenęs. Šis bendrumo jausmas tiesiog užburia, o dainos, sutartinės, kupolinių rateliai nepalieka abejingų.

Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro | rengėjų nuotr.
Rasos šventės apeigos prie Lizdeikos aukuro | rengėjų nuotr.

Noriu padėkoti folkloro kolektyvams, kurie daug metų atlieka meninę apeiginę šventės dalį. Tai puikūs ansambliai, dauguma „Aukso paukštės“ laureatai: „Jorė“ – vadovė Rūta Aleksiūnienė, „Laukis“ – vadovė Lijana Šarkaitė Viluma, „Nalšia“, „Poringės“, „Radasta“ – vadovė Audronė Vakarinienė, apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ – vadovė Inija Trinkūnienė, „Varangė“ – vadovė Varsa Liutkutė Zakarienė, liaudies dainų klubas „Raskila“ – vadovas Rimantas Matulis, tradicinio muzikavimo grupė „Griežikai“ – vadovė Gaila Kirdienė. Iki saulės patekėjimo gros Valdas Striužas, Valdas Bieliauskas, Daumantas Čepulis ir kt. Botanikos instituto vaistažolių specialistės su Birute Karpavičiene visada sulaukia daug klausimų ir dėmesio. Senąsias  būrimo iš žolynų tradicijas, naudingąsias augalų savybes puikiai išmano būrėjos Rita Balsevičiūtė ir Rita Balkutė, prie kurių sustoja eilė laukiančių su savo suskintomis kupolėmis rankose. Visus vaišiname didžiuliame katile verdančia kvapnia arbata.

Šventėje didelis dėmesys bus skiriamas žolynams,  saulei,  ugniai ir vandeniui. Šiuo metu žolynai ir visa augalija turi daugiausia gyvybinių galių, o vaistažolės – gydomųjų savybių. Kasmet vis sugrįžtame prie seniausių ištakų, siekdami suvokti šventės prigimtį, vis labiau priartėti prie jos sakralumo paslapties. Šventės ryšį su augalija patvirtina ir kitas jos pavadinimas – Kupolės arba Kupolinės  rašytiniuose šaltiniuose minimos jau 14 a. Tuo metu augalai kupėja – gerai auga, veši, virsta iš dirvos. Laukų lankymas, apėjimas, apeiginiai šokiai, sutartinių giedojimas, aukojimai atsispindi mūsų dainose, tautosakoje,

Merginos eidavo kupoliauti, pinti vainikų. Vainikai turėjo gilią prasmę, su jais spėdavo ateitį: puošdavo galvas, namus, mesdavo į šakotą kartį ar obelį, plukdydavo vandeniu, nakčiai dėdavo po pagalve. Merginos prisirinkdavo devyneriopų žolynų (kupolių), nieko nekalbėdamos nupindavo vainikus ir mesdavo per galvą į beržą, gluosnį ar obelį. Iš kelinto metimo vainikas įkrisdavo į medį, po tiek metų tikėdavosi ištekėti.  Švenčionių rajone užrašytoje  kupoliavimo dainoje Kupolė apdainuojama kaip stebuklingas žolynas su trimis šakomis, kurių viena žydinti kaip Saulė teka, kita – kaip Mėnulis rieda, trečia – kaip žvaigždelė žiba.

Prie apeiginio laužo šokdavo, šokinėdavo per ugnį, linksmindavosi iki saulės patekėjimo. Pasak M. Valančiaus, Kartenos apylinkėse ir kitose Žemaitijos vietose dar apie 1815 metus, rinkdavosi jaunimas prie degančių laužų su kanklėmis, smuikais. Vieni grieždavo, kiti šokdavo aplink ugnį plodami rankomis ir dainuodami iki gaidžiams pragystant. Jaunimas šokdamas dainuodavo apeigines dainas, kuriomis garbindavo Saulę, Mėnulį, augalus, javų laukus. Visuose tuose papročiuose, kurių dauguma išliko iki mūsų dienų, atsispinti senovės lietuvių, aisčių genčių filosofija, artimas ryšys su gamta.

Kiekvienais metais vis kitokie ir panašūs pasirengimo rūpesčiai: vartai, kryžiokai, laužas, kupolė, stebulė, ansamblių, pagalbininkų paieška… Pats mieliausias pasirengimo šventei metas – tai kupoliavimas, braidymas po žydinčias pievas, kurios svaigina žiedais, bičių dūzgesiu ir raudonų žemuogių vilionėmis. Nuo studentiškų dienų Rasos šventėje Kernavėje, jau 50 metų kasmet vis ieškau paparčio žiedo paslapties, tos glūdinčios šventybės, kurią kiekvienas pajaučiame savaip.

Rasu vyrai-2400
Rasu ratas-2400
Rasu pro vartus-2400
Rasu vainik.-2400
Kupolės vainikai-2400
laužas-2400

Nuo 19 val. vakaro kupoliausime, pinsime vainikus, bursime iš žolynų, vaišinsimės vaistažolių arbata, suksime kupolinių ratelius, sutartinėmis pagerbsime ugnies apeigas prie Lizdeikos aukuro, dainomis palydėsime vakaro saulę,  šoksime prie laužo, leisime vainikus Nerimi, prausimės ryto rasoje ir kartu sutiksime tekančią saulę.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventė Verkių parke (nuotraukos)
  2. Kviečia Rasos šventė Verkių parke
  3. Vėl kviečia Rasos šventė Verkių parke (video)
  4. Trumpiausią vasaros naktį, Vilniaus Verkių parke, vyks XX Rasos šventė
  5. Kernavėje – 50-oji Rasos šventė ir Rasos šventės 50-mečiui skirta konferencija
  6. Kaip mes švenčiame Rasos šventę (nuotraukos)
  7. Baltų vienybės ugnies sąšauka vyks ir Vilniaus Verkių parke
  8. Lietuvių etninės kultūros draugija kviečia į Rasos šventę Verkiuose (video)
  9. Rasos šventė Kernavėje
  10. Prisiminkime 2000-ųjų Kernavės Rasos šventę (video)
  11. Kviečiama pasirašyti peticiją ginant Rasos (Joninių) šventę
  12. Kviečia Rasos šventė Verkiuose (video)
  13. O. Nosevičienė. Rasos Verkiuose kupėjo jau septynioliktą kartą (nuotraukos)
  14. V. Bagdonavičius. Rasos ugnių prasmė
  15. Kernavėje 45-tą kartą liepsnojo Rasos šventės laužai (nuotraukos)
  16. V. Bagdonavičius. Indijos dvasia padėjo atkurti Rasos šventės ugnis aukuruose ir mūsų širdyse
  17. J. Vaiškūnas. Kernavės Rasos šventės ugnys davė pradžią mūsų prigimtinio tikėjimo atkūrimui (audio, video)
  18. Kviečia pavasario lygiadienio šventė ant Pučkorių piliakalnio (nuotraukos, video)
  19. Rasos šventės kelias (audio)
  20. Nijolė Balčiūnienė pasakoja apie Žygeivių judėjimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vaida says:
    3 m. ago

    Buvo tikrai graži šventė. labai gražiai dainavo, šoko ir grojo folkloro ansambliai, Verkių parkas kvepėjo liepų žiedais, oras buvo šiltas, malonus. Mano šeima taip pat suko ratelius, Nerimi leidome vainikus, klausėmės puikių muzikantų grojimo. Kitais metais vėl ateisime. Ačiū rengėjams.

    Atsakyti
  2. Cecilija-Rasa says:
    3 m. ago

    Toks išsamus ir švarus Nijolės Balčiūnienės Rasų šventės aprašymas. Tad juo labiau pati šventė, pasirinkta vieta ir nuostabūs Lietuvos žmonės. Ačiū! Vieną kartą ir mes prisijungsime.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

2022 05 22
Romuviai vėl kviečia švęsti lygiadienį ant Pūčkorių piliakalnio

Kviečia Pavasario lygiadienio žygis ir šventė ant Pūčkorių piliakalnio.
Švenčiama taip pat Kaune ir Panevėžyje

2022 03 20
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

„Romuvos“ pripažinimo klausimas bus svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete

2021 12 15
Vėlinių (Ilgių) žygiai

Vėlinių (Ilgių) žygiai

2021 10 28
Baltų kultūros puoselėtojai, Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei –70

Baltų kultūros puoselėtojai, Romuvos Krivei Inijai Trinkūnienei –70

2021 10 25
Antanas Gudelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

R. Gudaitis. Boružėlė Tauro kalną sujudino

2021 09 28
XVIII Tarptautinė tradicinių šokių stovykla ZARASŲ r.

XVIII Tarptautinė tradicinių šokių stovykla ZARASŲ r.

2021 08 01
R. Balsys. Joninės, Kupolės, Rasos?

J. Vaiškūnas. Rasos šventės Šviesa

2021 06 23
Audra, škvalas | ognature.com nuotr.

Rasos šventės naktį griaudės perkūnija, lis, tikėtinas škvalas

2021 06 23
Jorės šventė Londone (video)

Klaipėdoje – pasaulinis tradicinių šokių tyrinėtojų simpoziumas

2021 06 01
Rodyti daugiau

Naujienos

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
Istorija

700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.
Sveikata

„Surgical Neurology International” apie skiepus nuo COVID-19: mirtinas melas tęsiasi

2022 05 24
Lėktuvas | eezzee.co nuotr.
Lietuvoje

Aviacija – sritis, kuri tampa ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdu

2022 05 24
Dėl LKT klaidos buvo atšauktas finansavimas jau išleisto „Poezijos pavasario“: leidėjai prašo pagalbos
Kultūra

Dėl LKT klaidos buvo atšauktas finansavimas jau išleisto „Poezijos pavasario“: leidėjai prašo pagalbos

2022 05 24
Puiki pagalba keliaujant po saugomas teritorijas – saugoma.lt 
Gamta ir ekologija

Puiki pagalba keliaujant po saugomas teritorijas – saugoma.lt 

2022 05 24
2023-ųjų Europos kino mugės garbės viešnios – Baltijos šalys (video)
Kultūra

2023-ųjų Europos kino mugės garbės viešnios – Baltijos šalys (video)

2022 05 24
Šiaulių krašto dainų ir šokių šventė augins „Skambantį gyvybės medį“
Kultūra

Šiaulių krašto dainų ir šokių šventė augins „Skambantį gyvybės medį“

2022 05 24
Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nuomonės apie Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Išsiaiškino apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Vaišvila. Į dvasinio nuopuolio duobę įkritę Vokietijos „intelektualai“
  • 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija
  • „Surgical Neurology International” apie skiepus nuo COVID-19: mirtinas melas tęsiasi
  • Aviacija – sritis, kuri tampa ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdu

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 677; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 625; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 601; komentarų: 19
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 538; komentarų: 4
  • „Eurovizijos“ finalas peržiūrėta: 457; komentarų: 3
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 370; komentarų: 1

Kiti Straipsniai

Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 22
1
Vaclovas Mikalionis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gegužės 20 d. mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Lietuvos „Romuvos“ vaidila Vaclovas Mikailionis. Vaclovas Mikailionis gimė 1939 m. rugsėjo 28...

Skaityti toliau

Kviečia Pavasario lygiadienio žygis ir šventė ant Pūčkorių piliakalnio.
Švenčiama taip pat Kaune ir Panevėžyje

by Jonas Vaiškūnas
2022 03 20
0
Romuviai vėl kviečia švęsti lygiadienį ant Pūčkorių piliakalnio

Kovo 20 d., sekmadienį, astronominio pavasario pradžios dieną,13 val. Vilniaus romuvų sambūris, Vilniaus keliautojų klubas ir Lietuvių etninės kultūros draugija...

Skaityti toliau

„Romuvos“ pripažinimo klausimas bus svarstomas Seimo Žmogaus teisių komitete

by Jonas Vaiškūnas
2021 12 15
3
Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio 15 d., trečiadienį, 10.35–11 val.  Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK) posėdyje bus svarstomas  Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nuomonės apie Visuomenė partnerystei sako aiškų „ne“
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Ką genetika sako apie lietuvių kilmę? (video)
  • Išsiaiškino apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

Kitas straipsnis
Teisingumo ministras praneš apie Rusijos neteisėtus veiksmus prieš Lietuvą

Teisingumo ministras praneš apie Rusijos neteisėtus veiksmus prieš Lietuvą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai