Lietuvos gamtoje vis dažniau aptinkama ne tik invazinių augalų ar kitų gyvūnų, bet ir mūsų kraštui svetimų roplių. Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą yra įtrauktos dvi vėžlių rūšys – puošnusis vėžlys (Chrysemys picta) ir raštuotasis vėžlys (Trachemys scripta).
Šios rūšys į Lietuvą daugiausia pateko dėl prekybos egzotiniais augintiniais. Žmonių laikyti vėžliai vėliau būdavo paleidžiami į gamtą, tačiau toks, iš pirmo žvilgsnio gyvūnui palankus poelgis gali turėti rimtų padarinių vietinėms rūšims.
Didžiausią grėsmę kelia raštuotasis vėžlys
Ypač daug rūpesčių gamtosaugininkams kelia raštuotasis vėžlys, dažnai vadinamas raudonausiu vėžliu. Ši rūšis geba konkuruoti su vietiniais gyvūnais ir dėl to yra įtraukta ne tik į Lietuvos, bet ir į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą.
Europoje raštuotieji vėžliai laikomi viena svarbiausių grėsmių baliniam vėžliui (Emys orbicularis) – vienintelei natūraliai Lietuvoje gyvenančiai vėžlių rūšiai.
Balinis vėžlys Lietuvoje yra labai retas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jam išlikti būtinos tinkamos šlapžemės ir seklūs vandens telkiniai.
Invaziniai vėžliai su baliniais vėžliais varžosi dėl maisto, saulėtų šildymosi vietų ir kitų išteklių. Todėl svetimų rūšių įsitvirtinimas gamtoje gali dar labiau apsunkinti retos vietinės rūšies išsaugojimą.
Svetimžemiai vėžliai Lietuvoje jau išgyvena žiemas
Raštuotųjų vėžlių Lietuvoje aptinkama vis dažniau. Jų jau buvo rasta Druskininkų ir Kauno ežeruose, taip pat Neryje.
Specialistų teigimu, dalis tokių vėžlių į gamtą patenka žmonėms paleidus anksčiau augintus gyvūnus. Nors Lietuvos klimatas šioms rūšims nėra palankiausias, kai kurie vėžliai sėkmingai peržiemoja ir gali išgyventi daugelį metų.
Grėsmę mūsų baliniams vėžliams kelia ne tik raštuotieji, bet ir puošnieji vėžliai (Chrysemys picta). Ši rūšis taip pat įtraukta į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą.
Invazinio vėžlio negalima paleisti į gamtą
Svarbu žinoti, kad invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, prekyba ar kitoks naudojimas yra draudžiamas. Už nustatytų reikalavimų nesilaikymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė.
Ypač svarbu auginto vėžlio nepaleisti į gamtą. Taip iš pažiūros norint gyvūnui suteikti laisvę galima prisidėti prie invazinių rūšių plitimo ir pakenkti vietinei gyvūnijai.
Gamtoje pastebėjus invazinį vėžlį reikėtų apie radinį kuo greičiau pranešti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Laukinių gyvūnų globos centrui arba skubiosios pagalbos telefonu 112. Kuo greičiau apie tokį gyvūną sužino specialistai, tuo didesnė galimybė neleisti jam prisidėti prie invazinės rūšies plitimo.
Invazinių rūšių plitimas Lietuvoje nėra vien vėžlių problema – gamtininkai ragina stabdyti ir kitų svetimžemių gyvūnų bei augalų plitimą. Pavyzdžiui, šią vasarą specialistai priminė, kaip kovoti su invaziniais šliužais.
