Nepaisant to, kad terminas „nacionalizmas“ masinėje sąmonėje įgavo neigiamą atspalvį, pats reiškinys nėra anaiptol vienareikšmiškas.
Apie patriotizmą, nacionalizmą, apie priešprieša su globalizmu kalba buvęs ilgametis JAV Valstybės departamento pareigūnas, diplomatas Algis Avižienis. Taip pat šioje „Iš savo varpinės“ (ISV) laidoje kalbama apie Europos gerovės valstybės modelio žūti bei migracijos katastrofiškus padarinius.
Susiję straipsniai:
- „Iš savo varpinės“: Mums kyla išnykimo pavojus (video)
- „Iš savo varpinės“: Migracijos paktas, arba ko neskaitė Seimo nariai (video)
- „Iš savo varpinės“: Geltonosios liemenės. Revoliucijos užuomina? (video)
- „Iš savo varpinės“: Arvydas Juozaitis apie D.Trampą, BREXIT ir globalizaciją (video)
- „Iš savo varpinės“: Per rinkimus mumis šlykščiai manipuliuos (video)
- „Iš savo varpinės“: Lenkija nauja Rytų Europos lyderė? (video)
- „Iš savo varpinės“: A. Juozaitis apie santykius su Latvija ir Lenkija ir pasipriešinimą eurofederalizmui (video)
- „Iš savo varpinės“: Vidutinio atlyginimo „magija“ (video)
- „Iš savo varpinės“: Klaipėdos sukilimas. Ko nerašo vadovėliai (video)
- „Iš savo varpinės“: Andrius Gaidamavičius apie vandalizmą miškuose
- E.J. Gregoras. Klaidinga nacionalizmo ir patriotiškumo priešprieša
- A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
- M. Kundrotas. Ar susivienys tautinės jėgos?
- M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas?
- M. Kundrotas. Vidurys. Ar visada auksinis?
- L. Šopauskas. Ledkalnio viršūnė, arba Rūtos Vanagaitės ir viešųjų intelektualų dvasinė giminystė (III)
- M. Kundrotas. Betaučių mąstymo prieštaravimai
- Kaip pablogėję Lenkijos-Vokietijos santykiai įtraukė Europą į II Pasaulinį karą
- E.Girskis. Baubsime tol, kol mus išgirsite!
- Č.Iškauskas. Nacionalizmas ar tautiškumas: kokį turime Lietuvoje?
- P. Maksimavičius. Šalutinis poveikis neišvengiamas
- L. Šopauskas. Atsakymas D. Pusliui. Kam patinka gyventi Europos Sovietinių Socialistinių Respublikų Sąjungoje? (IV)
- Donaldas Trampas atmeta globalizmą: „Aš esu nacionalistas“
- A.Avižienis. Pažeidžiamiausia globalizacijos vieta
- A.Avižienis. Kaip išgyventi tautai, kai valdžia ja nesirūpina
- R. Ozolas. Nacionalizmas – tai šiuolaikinis humanizmas
- L. Šopauskas. Intelektualų pasaulėžiūros totalitarizmas: K. Sabaliauskaitė kaip tipiškas susovietinto lietuvių inteligento atvejis (I)
- A. Judžentis. Ideologiniai „Lietuvių kalbos ideologijos“ pagrindai
- Vyks L. Šopausko ir D. Puslio pokalbis apie viešųjų intelektualų vaidmenį (tezės)
- D. Petkus. Mažosios Lietuvos diena – nacionalistinė šventė
Tiesiog neutraliai įdomu būtų patyrinėti,kodėl Sovietų Sąjungos sudėtyje gimė daug lietuvių.Ir šeimos augino po du-tris,keturis vaikus?Viena,tai daug geresnes medicinines paslaugas gavo moterys ir vaikai.O dėl kitų priežasčių reiktų diskusijos.
Atsakymas daugiau nei akivaizdus – dėl ekonominio stabilumo. Visi užtikrintai turėjo darbą (nesigilinant kokį) ir pastovias pajamas (tegul ir labai menkas), todėl galėjo planuoti gyvenimą ilgam laikotarpiui į priekį – iki pat vaikų brandos. Šiandieninė situacija yra nestabili visiems, išskyrus nemenką kapitalą sukaupusiems. Niekas nežino, kada bus kita ekonominė krizė, atnešianti nemokumą ir skolas.
Tikrai verta paklausyti. Čia tiek temų ir argumentų…
Pradžioje kalbama apie dabartinę dviejų idėjų ( globalizmo ir nacionalizmo) priešpriešą. Nekartosiu pokalbyje išreikštų minčių ir argumentų, nes verčiau paklausyti. Bet noriu pasidalinti mintimis, kurios pokalbyje neišreikštos.
Globalizmo idėją pagimdė geri norai – pasaulinės taikos siekimas, jeigu neskaičiuosime dar ir stambiojo kapitalo interesų. Nebus tautų, valstybių – nebus ir karų… Tarytum logiška.
Bet tai utopija, nes prieštarauja žmogaus prigimčiai ir pasaulio sandarai. Kiekvienas sutvėrimas šitame pasaulyje yra unikalus, vienetiniame egzemplioriuje. Taip pat ir tautos, rasės ar valstybės. Kiekvienas nori ir turi teisę išlikti savimi…
Atsvarą konkurencijai, konfliktams ir karams tarp tautų ir valstybių galima rasti kitur. Ne jas niveliuojant ir naikinant, o randant bendrą “vardiklį”.
Pirmiausiai tai neutrali tarptautinė kalba. Kuri automatiškai formuoja lygiateisius, paritetinius santykius. Tokia kalba yra, tai esperanto. Tai nepalyginamai geriau nei globalizmas.
Esperanto dirbtinė kalba,gal europai labiau tiktų lotynų…
Taip, esperanto dirbtinė, 60 % šakninių žodžių lotinų kilmės, 30 % slavų ir likę 10 % – kitų. Ji galima sakyti lotinų kalbos giminaitė. O kad dirbtinė, tai šiuo atveju tik į naudą. Nes ji loginė. Reikalauja žymiai mažiau kalimo, nei bet kuri natūrali (nacionalinė). Todėl lengvai išmokstama.
Aš ją išmokau iš vadovėlio, savarankiškai. Tik vėliau sužinojau, kad yra būreliai, Baltijos šalių sąskrydžiai, pasauliniai kongresai, laikraščiai ir žurnalai, daug knygų. Tai didelis (pasauliniu mastu) įdirbis. Bet dar didesnis neišnaudotas potencialas lyge teisiems, draugiškiems santykiams tarp tautų ir valstybių.
Kaip ji praverstų, kad ir turizme…
Pritarti būtų galima, bet…. Paimkime dailę – teplionės, muziką – bumbalizmas, jaunimas nei šokti, nei dainuoti nebemoka. Kai kas gali pasiginčiti, kad yra. Taip, yra, bet visiška mažuma. Paimkite Lukiškių aikštės “bunkerį” _ visiškas dvasios nuopolis, moralės krizė ir niekam tas nerūpi net prezidentui….ir t.t
+ + +