Spalio 8 d. 9.30 val. Seimo I rūmų Laisvės gynėjų galerijoje bus pristatyta paroda „Laisvės troškimas. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas (1931–2022)“.
Paroda skirta paminėti 95-ąsias sovietinių lagerių kalinio, Vilniaus universiteto profesoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjo, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo ir Europos Parlamento nario Aloyzo Sakalo gimimo metines.
Parodą atvers ir prisiminimais bei apmąstymais apie A. Sakalą pasidalys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas ir Seimo narys Julius Sabatauskas, profesoriaus bendradarbis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete.
Iš sovietinio lagerio – į mokslą ir Sąjūdį
A. Sakalo gyvenimo kelias paženklintas ankstyvu pasipriešinimu sovietinei santvarkai. Būdamas vos aštuoniolikos metų jis už laišką apie prievartinę Lietuvos kolektyvizaciją buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme sovietiniuose lageriuose.
Grįžęs iš lagerio pasirinko mokslininko kelią. Studijavo tuometiniame Kauno politechnikos institute, dabar – Kauno technologijos universitete, vėliau beveik du dešimtmečius dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Puslaidininkių fizikos katedroje.
Atgimimo metais A. Sakalas aktyviai įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. Jis buvo Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Sąjūdžio rėmimo grupės įkūrėjas, Vilniaus universiteto Sąjūdžio rėmimo grupės pirmininkas ir Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininkas.
1989 m. kartu su prof. Kazimieru Antanavičiumi, Vyteniu Povilu Andriukaičiu ir kitais bičiuliais A. Sakalas atkūrė Lietuvos socialdemokratų partiją, vėliau buvo išrinktas jos pirmininku ir garbės pirmininku.
Vienas iš Kovo 11-osios Akto signatarų
Beveik du dešimtmečius A. Sakalas paskyrė parlamentaro darbui – dirbo Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje ir trijose Seimo kadencijose. Jis taip pat buvo vienas pirmųjų Lietuvos atstovų Europos Parlamente.
1990 m. kovo 10 d. A. Sakalas pirmasis iš visų Aukščiausiosios Tarybos deputatų buvo paskirtas Mandatų komisijos pirmininku. Jį šioms pareigoms pasiūlęs Vilniaus Sąjūdžio atstovas Eugenijus Petrovas sakė: „Aloyzas Sakalas visų gerai pažįstamas, dalykiškas, aukštų moralinių savybių žmogus, kas leidžia visiškai juo pasitikėti šiame svarbiame darbe“.
A. Sakalas tapo vienu iš 124 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų. Apie jo gyvenimą ir veiklą Alkas.lt plačiau rašė atsisveikinant su signataru 2022 metais.
Jo politinėje veikloje svarbios buvo laisvės, solidarumo ir socialinio teisingumo vertybės. A. Sakalo gyvenimas neatsiejamas nuo kelio, kuriuo Lietuva ėjo nuo Sąjūdžio iki 1990 m. kovo 11-ąją atkurtos Nepriklausomybės.
Parodoje – fotografijos ir dokumentai
Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai saugomi Seimo archyve, Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, ELTA ir „Lietuvos ryto“ fotoarchyvuose, Lietuvos socialdemokratų partijos centrinės būstinės fotoarchyve bei asmeniniuose archyvuose.
Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos pranešimą.
