Jau 120 metų Skriaudžiuose, Prienų krašte, gyvuojanti kankliavimo tradicija šį rudenį suskambės naujame muzikiniame kontekste – kartu su chorine muzika ir klasikiniu vokalu.
Projekto „Skambantys kanklių dialogai“ antrojoje muzikinėje programoje „Kur sakalalis“ susitiks Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, Prienų ir Marijampolės chorai, VDU Muzikos akademijos studentai, jaunųjų vokalistų kvartetas ir kanklininkė Agnė Vaitonė. Spalį ir lapkritį programa bus pristatyta Skriaudžiuose, Prienuose ir Marijampolėje.
Pirmasis koncertas vyks spalio 10 d. 15 val. Skriaudžių laisvalaikio salėje (Jaunimo g. 11A, Skriaudžiai), antrasis – spalio 24 d. 15 val. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre (Vytauto g. 35, Prienai), o baigiamasis – lapkričio 14 d. 17 val. Marijampolės kultūros centro Dailės galerijoje (Vilkaviškio g. 2, Marijampolė).
Tradicija, nesustojusi laike
1906 m. Skriaudžiuose Prano Puskunigio suburtas kanklių ansamblis tapo pirmuoju tokiu ansambliu Lietuvoje. Jo pradėtą tradiciją šiandien tęsia Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, šiemet minintis 120-ąsias veiklos metines.
Per daugiau nei šimtmetį kankliavimo tradicija Skriaudžiuose buvo perduodama iš kartos į kartą, lydėjo šeimų ir bendruomenės gyvenimą, o kanklių skambesys tapo neatsiejama vietos kultūrinės tapatybės dalimi.
Minint Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ 120-metį, Etninės kultūros globos taryba 2026-uosius paskelbė Kanklių metais, siekdama atkreipti dėmesį į kanklių reikšmę lietuvių kultūrai ir tautinei tapatybei bei iki šiol gyvą, iš kartos į kartą perduodamą kankliavimo tradiciją.
Šie metai Prienų kraštui ypatingi ir kitu svarbiu įvertinimu – „Skriaudžių kanklės: šimtametė muzikavimo tradicija“ įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Į šį sąvadą taip pat įtrauktos kanklės ir kankliavimas Lietuvoje.
Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovė Dalia Venckienė pabrėžia žmonių atkaklumą ir norą muzikuoti – tai padėjo išsaugoti kankliavimo tradiciją Skriaudžiuose ir tęsti kolektyvo veiklą.
„Per šį ilgą laikotarpį buvo visko. Ansamblis ne tik aktyviai repetavo, skambiai koncertavo, bet turėjo ir daug iššūkių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių […] Tai – karai, vadovų pasitraukimai, patalpų nebuvimas, ansamblio narių netekimai, tautinių drabužių trūkumas, įstaigų reorganizacijos ir kita […] Bet visos bėdos ir iššūkiai yra nugalimi, jei noras muzikuoti yra stipresnis“, – pasakoja D. Venckienė.
Ansamblio stiprybę vadovė mato jo žmonėse ir jų išlaikytame ryšyje su Skriaudžiais.
„Ne vienas nustemba išgirdęs, kad ansamblyje yra muzikuojančių nuo pat savo vaikystės – daugiau kaip 40, 50 ar net 60 metų. Didžiulė stiprybė ir vertybė yra muzikuojančios šeimos, džiaugiamės, kai jos plečiasi, išgyvename, kai mažėja. Džiugina, kad žmonės net gyvendami kituose miestuose ar miesteliuose nepraranda ryšio su Skriaudžiais ir ansambliu“, – sako D. Venckienė.
Nauji muzikiniai dialogai
Naujai pažvelgti į gyvą Skriaudžių kankliavimo tradiciją kviečia antroji projekto „Skambantys kanklių dialogai“ muzikinė programa „Kur sakalalis“. Šįkart tradicinis kankliavimas susitiks su chorine muzika ir klasikiniu vokalu.
Programą atliks Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro Skriaudžių ansamblis „Kanklės“, kanklininkė Agnė Vaitonė, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro moterų choras „Šilas“, Marijampolės kultūros centro kamerinis choras „Suvalkija“, VDU Muzikos akademijos dainavimo katedros studentai ir jaunųjų vokalistų mišrus kvartetas.
Scenoje skambės aranžuotos ir chorui pritaikytos lietuvių liaudies dainos, kurių skambesį papildys tradicinės ir koncertinės kanklės bei šiuolaikinės harmonijos. Taip programa kurs dialogą tarp Suvalkijos gyvos kankliavimo tradicijos, klasikinio vokalo ir chorinės muzikos.
Chorinės ir tradicinės muzikos susitikimas D. Venckienei artimas ir dėl jos pačios muzikinės patirties.
„Nuo pat vaikystės dainavau chore – besimokydama muzikos mokykloje fortepijono specialybės, studijuodama Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose muzikos pedagogiką. Teko mokytis ir vokalo, dirigavimo paslapčių. Viskas yra artima ir suprantama. Bet mano sielai didesnis atradimas buvo ir yra tradicinė muzika“, – pasakoja D. Venckienė.
Vadovė pabrėžia tradicijos ir profesionalaus atlikimo ryšį: „Mano nuomone, net daugiausia pasiekęs muzikas profesionalas turi remtis į savo šaknis.“
Programos savitumą D. Venckienė nusako vaizdingu palyginimu: „Man ši programa – tarsi kaleidoskopas. Kiekvienas atlikėjas turi savitą braižą, spalvą, o joms netikėtai susitikus, gimsta ypatingas derinys.“
Nuo džiazo iki klasikinio vokalo
Liepos pradžioje vykęs pirmasis projekto „Skambantys kanklių dialogai“ koncertas parodė, kad tradicinės kanklės gali įtaigiai skambėti ir neįprastuose muzikiniuose kontekstuose.
Tąkart kartu su Prienų, Šakių rajonų ir Kauno miesto folkloro bei tradicinių kanklių kolektyvais scenoje pasirodė specialiai šiam projektui iš Niujorko į Prienus atvykusi kanklininkė, džiazo dainininkė ir kompozitorė Simona Smirnova bei multiinstrumentalistas Alec Hutson. Lietuviško folkloro tradicija susitiko su šiuolaikine kūryba ir džiazo improvizacijomis.
Vasarą kanklės susitiko su folkloru ir džiazu, o rudenį – su chorine muzika ir klasikiniu vokalu. Taip siekiama parodyti tradicinio kankliavimo galimybes dabarties scenoje, į bendrą kūrybinį vyksmą įtraukiant mėgėjų kolektyvus, jaunuosius atlikėjus ir profesionalus.
Kanklių metų renginiuose šiemet plačiai skamba ir kitos gyvosios tradicijos – gegužę Vilniuje vykusi tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“ taip pat ypatingą dėmesį skyrė kankliavimo tradicijai.
„Kur sakalalis“ – trijuose koncertuose
Programos kelionė simboliškai prasidės Skriaudžiuose – vietoje, kurioje prieš 120 metų gimė iki šiol tęsiama Prienų krašto kankliavimo tradicija.
„Tikiuosi, klausytojai iš koncerto išsineš įspūdį, kad muzika yra galinga jėga. O dar stipresnė jėga yra žmonių bendrystė, noras vieniems kitus pažinti ir gebėjimas susiderinti. Tegul skamba mūsų balsų ir kanklių stygos!“ – sako D. Venckienė.
„Skambantys kanklių dialogai“ inicijavo Prienų kultūros ir laisvalaikio centras. Jis skirtas 2026-iesiems Kanklių metams ir Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ 120-mečiui. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Prienų rajono savivaldybė.
Prienų kultūros ir laisvalaikio centro pranešimas
