A. Stabrauskas. Mediniai Vilniaus Žvėryno namai (18): Birutės g. 16C

Šis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search). Įregistruotas 2008-03-17. Kodas registre – 31778.

Kultūros paveldo specialistų pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu. Reikšmingumo lygmuo – vietinis.

Tai istorizmo stiliaus namas. Jis pastatytas 1914 m. Autorius – populiarus to meto architektas Antonas Filipovičius-Dubovikas.

Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebeišlikusi namo paskirtis – gyvenamoji. Tūrinė erdvinė kompozicija stačiakampio plano, pabrėžtinai kompaktiška, dviejų aukštų.

Pažvelkime į šį namą iš pietryčių (1 nuotr.). Supaprastintas, „sausas“, kaip ir buvo būdinga šio architekto vėlyvojo laikotarpio projektuotiems namams, fasadas. Jokių gražumynų, pozuojančio dekoro. Kai pažiūri, paprasčiausi langų apvadai, labai jau elementarios (vėlgi gal stačiokiškai, tarkim, elementarios) balkonų dėžės. Tik prisiminkime šio autoriaus projektuotą Pušų g. 43 vasarnamį

(alkas.lt/2019/11/19/a-stabrauskas-mediniai-vilniaus-zveryno-namai-10-pusu-g-43-birutes-g-15/, jo architektūros fragmentus, jaučiame tą pačią ranką, kai Antonas Filipovičius-Dubovikas pasuko to laiko moderno keliu… Užmeskime žvilgsnį iš pietvakarių (2 nuotr.).Vėlgi vakarų fasade sausas simetriškai išdėstytų langų ritmas, kaip rytų fasade. Užtat pietų fasade į akis tiesiog šauna vaizdo – tas langų išdėstymas – svoris dešinėje (3 nuotr.). Kairioji šio fasado pusė per abu aukštus ir stogo skyde akla – belangė. Net keista: vis dėlto pietų fasadas. Dešinėje žemės reljefas aukštėlesnis, todėl kairėje iškeltas platus šviesių plytų cokolis su stambiais lauko akmenimis (jis visu pločiu atsiskleidžia vakarų fasade). Jeigu sienoje (pietų fasado) vizualinė persvara dešinėje, tai apačioje vaizdo svoris jau kairėje; toks buvo projekto sumanymas ar savaime čia taip susidėjo, vis tiek įdomus šis vizualinis balansavimas….

Rytų fasado laukujų durų ir varčios, ir viršduris profiliuoti geometrinėmis figūromis; reikšminga detalė – akcentuoti durų apvadų apatiniai fragmentai (4 nuotr.).  Analogiškas arba panašias dekoro detales turi  ir Treniotos g. namo Nr. 25, Dionizo  Poškos g. namų 25 ir 28, Lenktosios g. 30 bei dar vieno kito medinio namo Žvėryne durys. Be to, abi varčios įstiklintos aukštaarkiais  langeliais (5 nuotr.).

Sienos virš langų karnizų ir po langais aplikuotos profiliuotu geometriniu dekoru (6 ir 7 nuotr.). Jis iš dviejų elementų – vertikalių ir horizontalių. Vertikaliuosiuose nuožulniu užkirtimu išskobtos briaunos Tai itin dažnas sausojo (kuo ne tiesiog toks apdailos judesys?) stiliaus motyvas Žvėryno namuose. Ypač šio autoriaus projektuotuose bei kituose, pavyzdžiui, Birutės g. Nr. 1 pastate (8 nuotr.). Mūsų atveju tarp vertikaliųjų elementų aplikuotos horizontalios geometriškai profiliuotos lentutės.

Bene įdomiausias šio namo fragmentas yra vizualiai patraukli kerčių ornamentinė kompozicija. Jau pačios kerčių apkalos lentos įgilintai profiliuotos – vertikaliais paraleliniais grioveliais; viršuje, apačioje ir per vidurį jos sutvirtintos profiliuotais skersinukais (9 ir 10 nuotr.). Pati įdomiausia čia dekoro detalė viršuje: lyros (muzikos instrumento) formą primenantis elementas (11 nuotr.). O ties tarpuaukščiu – stambūs profiliuoti rombai (12 nuotr.).

Vakarų fasade yra lauko betoniniai laiptai, vedantys į šioje namo pusėje aukštokai (ryšium su žemu reljefu) pakylėtą pirmąjį aukštą (13 nuotr.). Šio fasado siena be dekoro.

Pietų fasado stogo skydo apkala fragmentuota (14 nuotr.). Stogas dvišlaitis. Dūmtraukiai profiliuoti (15 nuotr.).

Dar keli namo interjero vaizdai. Rytinės namo pusės laiptų tvorelė iš tekintų stulpelių, be galinio atraminio stulpo (16 nuotr.). Antrojo aukšto stulpeliai profiliuoti kitaip, sudėtingiau (17 nuotr.). 18-oje ir 19-oje nuotraukose – vakarinės namo pusės vidaus laiptų fragmentai. Laipteliai į palėpę turi kryžmų tvorelę (20 nuotr.); pastarasis variantas retesnis, bet vienur kitur aptinkamas (Sėlių g. 4, Stanislovo Moniuškos g. 2 ir 50, Vytauto g. 34).

Aleksandro Stabrausko 2008–2018 m.  nuotraukos.

 

Projektas Svarbiausi tautinio identiteto dėmenys – kalba ir etninė kultūra, 6 tūkst.