Šis Dionizo Poškos g. namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search). Įregistruotas 2008-02-21. Kodas – 31720. Kultūros paveldo specialistų pripažinta, jog objektas yra vertingas architektūriniu požiūriu. Reikšmingumo lygmuo – vietinis.
Namas pastatytas XX a. pradžioje. Tai istorizmo stiliaus sodybinio tipo pastatas. Pirminė istoriškai susiklosčiusi ir tebeišlikusi paskirtis – gyvenamoji.
Šio karkasinio namo tūris kompaktiškas, stačiakampio plano su mezoninu šiaurės fasade ir rizalitu pietų fasade. Pažvelkime į šį namą iš šiaurės vakarų (1 nuotr.). Palyginkime su buvusiu šiaurės fasado vaizdu (2 nuotr.). Yra reikšmingų pokyčių. Pirminė šiaurės fasado simetrija (griežta, kuo šis namas ir buvo vizualiai patrauklus – paprastute klasikine simetrija) suardyta: panaikintos dvivėrės durys rytiniame gale, o vakariniame įstatytos kitokios; ne visur beišsaugota buvusi stiklų skaida.
Išliko ką tik paminėtų panaikintų durų viršutinis fragmentas su švieslangiu viršuje (3 nuotr.). Išties įdomi šių durų dekoro realizacija. Kitur Žvėryno laukujose duryse nieko panašaus nėra. Ornamentas vienas ir iš dviejų dalių, realizuotas per abi varčias. Panašiai, per abu varstomus elementus, soliarinis motyvas realizuotas nebent Maloniosios g. 20 namo metaliniuose vartuose.
To paties, šiaurinio, fasado kitame gale įstatytos naujos, vienvėrės, durys (su pusvarčia), – jų ne tik struktūra apskritai kitokia, bet ir soliarinis ornamentas kitoks (4 nuotr.).
Langų rėmai pakeisti plastikiniais. Stengtasi (ne visur) išsaugoti pirminę stiklų skaidą, bet dirbtinumas, medžiagų ir estetinis neatitikimas akivaizdus (5 nuotr.). Virš vieno kito lango išliko ažūriniai sandrikai su savitu augaliniu motyvu (6 nuotr.). Žvėryne labai mažai beišliko sandrikų su augaliniais motyvais (Treniotos g. 25, Dionizo Poškos g. 19).
Savotiškai įdomus, taip pat jau apgadintas, pietų fasadas (7 ir 8 nuotr.). Čia išliko atvira lauko laiptinė, vedanti į mansardos butus. Durys pakeistos, prie bendro fasado fono aiškiai nederančios (9 nuotr.).
Rizalitas pirmajame aukšte anksčiau buvo dekoruotas profiliuotais rombais (10 nuotr., 2007 m.). Antrajame jo aukšte (11 nuotr., 2007 m.) pakeisti langų rėmai ir stiklų skaidos ritmika pažeista. Frontono langelis penkiakampis, tai išties retokas variantas. O tūriniai įgilinti stoglangiai čia ko ne mezonino tipo, su tvorele priešais įgilintą zoną – netikėtas elementas (12 nuotr.).
Puošniau, o svarbiausia – žymiai geriau išsilaikę, atrodo šiaurės fasado mansardos elementai – mezoninas ir stoglangiai (13 nuotr.). Mezoninas, kaip ir rizalitas pietų fasade, taip pat su penkiakampe ertme frontone (kad ir kaip būtų, maloni ši ritmo pagava nesudėtingos architektūros statinyje). Frontonas turi kryžmą; jos variantas šiaip jau dažniausias – iš dviejų skersinukų (14 nuotr.). Kryžmos briaunos nuskobtos su užkirtimu, o vertikaliojo skersinuko galas profiliuotas širdele. Frontonas apkaltas lentomis, kurių galai puošti kiauraraščiu ornamentu (15 nuotr.). O gegnių ir pagegninių sienojų, sijų galai sudėtingai ir dailiai profiliuoti (16 ir 17 nuotr.). Šiuo atžvilgiu, meniškumu pralenkia daugumą profiliavimo variantų, aptinkamų Žvėryno gegnių ir sijų apdailoje. Meniškesnės, subtilesnės tik Pušų g. 11, Sėlių g. 2 profiliuotės.
Tūriniai stoglangiai: jų profiliuotės taip pat meniškos ir kitokios nei mezonino (18 nuotr.).Taigi išradingumo, kūrybiškumo šiuo atžvilgiu nestigo.
Stogas dvišlaitis. Stogų skydai skiriasi švieslangių forma ir langais (19 ir 20 nuotr.). Skydų karnizai paremti sijų galais; jie profiliuoti (21 ir 22 nuotr.).
Sienos horizontaliai apkaltos profiliuotomis dailylentėmis, o apačioje, tarp pamato ir langų – vertikaliai.
Pamatai plytų ir akmenų, bet prasti – žemi, blogai izoliuoti nuo grunto ir ištrupėję.
Vilnius, 2021, vasaris – gegužė
Aleksandro Stabrausko 2008-2021 m. nuotraukos bei nuotraukų iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro reprodukcijos (2, 10 ir 11 nuotr.).
