„Aktualioji istorija“: Lietuviškas ir mongoliškas veiksniai ukrainiečių ir rusų etnogenezėje

Kalbant apie lietuvišką veiksnį ukrainiečių ir rusų tautų formavimesi negalima apeiti apie istorikų Kojelavičiaus ir Strykovskio minimą Mindaugo tėvo – Rungaudo pergalę prieš totorius -mongolus, matyt, apie 1237-38 metus prie Mohilnos, kuri tapatintina su dabartinio Mogiliovo vietove. Be to, šiuo atveju yra būtina įvertinti ir lietuvių pergalę 1236 metų vadinamame Saulės mūšyje. Juolab, kad jame dalyvavo ir 200 raitelių iš Pskovo, o karių, manoma, – ir iš Naugardo. Taigi, matome tarsi visuotino pasaulio susitelkimą, kuriuo, kaip Livonijos eiliuotoji kronika sako, 1236 m. buvo žygiuota konkrečiai prieš lietuvius. Beje, be kta ko Pskovo dalyvavimas rodytų jų turėtą Lietuvos keliamą pavojų jau savo pašonėje, kas nekelia abejonių, kad tuo metu Polocką, Vitebską ir netgi Smolenską valdė Lietuva, o tai, suprantama turėjo labai didelės įtakos Rusios ir dabartinių baltarusių etnosų istorijoje.
Tai įlieja šviesos ir į Lietuvos – Volynės santykius (1219 m. sutartis su Volyne), o taip pat – vadovavimo 1236 m. Saulės mūšiui klausimą. Žinant, kad Ipatjevo metrasčio chronoligija dalies istorikų nėra laikoma patikima, o minėta 1219 m. sutartis yra tik jame, yra pagrindo manyti, kad taikos sutartis su Volyne – daryta esant totorių puolimo grėsmėms, t.y. 1239 m. bei kaip matyti iš teksto jau be Lietuvos vadovo – karaliaus Rungaudo, kuris galėjęs būti sužeistas minėtuose mūšiuose su totoriais ir dėl to greitai miręs. Galima manyti, kad Rungaudas Lietuvą valdė po Dangeručio – maždaug nuo 1219 metų. Iš sutarties su Volyne teksto galima spręsti, kad po Mindaugo tėvo mirties – tos taikos sutarties metu Lietuvą valdė taryba, vėliau – po metų kitų, sekant velionio Rungaudo pavyzdžiu bei spaudžiant išorinių priešų grėsmėms, plėtojantis feodalizmui, labiau tiko vienvaldystė, taip vienvaldžiu Lietuvos valdovu – karaliumi tapo jo sūnus Mindaugas.
Taigi, manau, kad Saulės mūšio ir Lietuvos karaliaus Rungaudo pergalės prieš totorius Mohilnos mūšyje reikšmių kaip lietuviškų veiksnių Rusios istorijai nepaisymas yra istorinio Lietuvos valstybės vaidmens menkinimas.