Šiandien pakalbėsime apie XIII amžių, bet ne istorikų tyrimuose, ne šaltiniuose, o grožinėje literatūroje ir kažkiek kine bei teatre.
Matome čia ne visą, bet bent jau dalį literatūros, kuri rašo apie XIII amžiaus Lietuvos istoriją. Viena iš tų knygų yra Ingos Baranauskienės, su kuria mes ir pasikalbėsime apie meninį XIII amžiaus vaizdavimą.
Kuo šita literatūra ir kitokie meno kūriniai yra ypatingi, kuo ypatingas tas istorijos vaizdavimas? Tai nėra dokumentinis vaizdavimas…
Žadėjote per atostogas perskaityti visas susikaupusias knygas, naujienas ir klasiką? Linkime šių pažadų neužmiršti! Leiskitės į literatūrinę kelionę, kad ir...
Skaityti toliau
Nuo liepos 16 d. naujajame Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Istorijų namuose eksponuojamas šiemet netoli Vilniaus rastas ir muziejui perduotas saugoti...
Skaityti toliau
Liepos 11 d. eidamas 85-us metus mirė, teatro režisierius, teatro ir kino aktorius Povilas Gaidys. P. Gaidys gimė 1937 m. gegužės...
Skaityti toliau
Baranauskai ir toliau savo “Žemaičių paveikslą” kabina ant lenkiškos Lietuvos istorijos vinies…
„… ant lenkiškos Lietuvos istorijos vinies.” – Ir sugalvok tu man – ŠAUNU!
Kinui kurti , knygos rašyti nereikia. Filmą, kai kuri, turi numatyt kad jį žiūrės visas pasaulis… Šiaip matau rusai neveltui Ingą norėjo tada sušaudyti? Pas mane filme senas patyręs riteris mąstys apie dukros parašytą laišką.Turi iš Rygos nuvykti į Saulės mūšį ir stebuklas – iš jo sugrįžti namo.