Šiandien pakalbėsime apie XIII amžių, bet ne istorikų tyrimuose, ne šaltiniuose, o grožinėje literatūroje ir kažkiek kine bei teatre.
Matome čia ne visą, bet bent jau dalį literatūros, kuri rašo apie XIII amžiaus Lietuvos istoriją. Viena iš tų knygų yra Ingos Baranauskienės, su kuria mes ir pasikalbėsime apie meninį XIII amžiaus vaizdavimą.
Kuo šita literatūra ir kitokie meno kūriniai yra ypatingi, kuo ypatingas tas istorijos vaizdavimas? Tai nėra dokumentinis vaizdavimas…
„Miestas prie upės“ - režisieriaus Viesturo Kairišo (Viesturs Kairišs) Lietuvos ir Čekijos bendros gamybos filmas, kino teatruose rodomas nuo lapkričio...
Skaityti toliau
Lapkričio 25 d. 19 val., Vilniuje, K. Čiurlionio namuose ketvirtą kartą vyks pasaulio kino vakaras – susitikimas su Nacionalinės kultūros...
Skaityti toliau
Naujoji Helsinkio grupė parengė atvirą laišką, kuriuo išreiškia paramą Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai. Laiške sveikinama Prezidento pozicija, ginant Tautos...
Skaityti toliau
Baranauskai ir toliau savo “Žemaičių paveikslą” kabina ant lenkiškos Lietuvos istorijos vinies…
„… ant lenkiškos Lietuvos istorijos vinies.” – Ir sugalvok tu man – ŠAUNU!
Kinui kurti , knygos rašyti nereikia. Filmą, kai kuri, turi numatyt kad jį žiūrės visas pasaulis… Šiaip matau rusai neveltui Ingą norėjo tada sušaudyti? Pas mane filme senas patyręs riteris mąstys apie dukros parašytą laišką.Turi iš Rygos nuvykti į Saulės mūšį ir stebuklas – iš jo sugrįžti namo.