Neišdildomą įspūdį Vladimirui Putinui paliko elgesys žiurkės, kuri užspeista į kampą ir neturėdama kitos išeities, agresyviai puolė. Šis įspūdis, remiantis paties Putino interviu, aprašytas grupės žurnalistų parengtoje knygoje „Ot pervogo lica“ (Nuo pirmojo asmens).
Vakarų pasaulis seniai laužo galvą „Who is Mr. Putin?“- tas pavojingas ir neprognozuojamas Rusijos caras. Be reikalo. Pakanka atidžiai perskaityti minėtos knygos minėtą epizodą ir jis leis adekvačiai suvokti kodėl labai specifiniais instinktais pasižymintis caras elgiasi taip, kaip jis elgiasi.
Tiesa, Putinas karą prieš Ukrainą pradėjo ne todėl, kad Vakarai užspeitė jį kampą. Ne, jis pats save užspeitė į kampą, iškėlęs NATO ultimatumą, kuriuo reikalavo sustabdyti aljanso plėtrą, grįžti prie jo iki 1997 m. buvusių sienų ir išgabenti iš kaimyninių Rusijai valstybių dislokuotą ginkluotę.
Ultimatumą, kad aljansas išsikastruotų pats save, gali kelti nebent nugalėtojas, o Šaltąjį karą SSRS, taigi ir jos teisių perėmėja – Rusija pralaimėjo. Tą suvokdamas, Putinas ultimatumą įvardijo pasiūlymu, tarsi žmogaus fiziologinės veiklos produktas, įvardytas tortu, juo ir taptų.
Tam, kad skystablauzdžiai Vakarai kapituliuotų, Putinas griebėsi išbandytos teroristo taktikos – paėmė įkaitu valstybę Europoje. Suspaudęs Ukrainą iš trijų pusių į galingų kariuomenės grupuočių reples, žodžiais jis demonstravo taikius, o realiais veiksmai s- agresyvius ketinimus.
Esminis klausimas, ar Putinas neįvertino Vakarų ryžto, ar vis dėlto apsiskaičiavo tiksliai? Ir taip, ir ne. Ne, kadangi išimtinai jėgą gerbiantis kagėbistas rimtai kalbėti teikėsi tik su Vakarų pasaulio lyderiu ir norėjo palaužti šį lyderį – Ameriką, kuri valdoma senuko prezidento, nesugebės duoti atkirčio.
Deja, Džo Baidenas (Joe Bidenas) nuvylė Putiną. Galbūt dėl senatvinės amnezijos užmiršęs žodį „kapituliacija“, jis tvirtai atmetė Kremliaus ultimatumą. Analogišką verdiktą paskelbė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Komentatoriai ironizavo: Putiną pasiuntė gerai žinomu adresu.
Bet! Žmogus, kuriam liokajai ir padlaižiai per dvidešimt metų tvirtina, kad jis neklystantis genijus, yra įtikėjęs tokiais kliedesiais ir nesugeba elgtis adekvačiai. Vis dėlto lieka atviras klausimas, kodėl pusiau išprotėjęs caras ryžosi užpulti Ukrainą? Juk jam nesvetima logika ir savisaugos instinktas.
Putinas galėjo atsitraukti ir pripažinti, kad grasinimai Ukrainai buvo blefas arba realizuoti grasinimus ir pulti Ukrainą. Dėl nerealizuotų grasinimų Putinas pasaulio akyse būtų pasirodęs kaip suteptos reputacijos politinis klounas, kurio kraują stingdančiais fokusais niekas daugiau netikės.
Vadinasi, Žiurkės filosofiją išpažįstančiam carui liko du keliai: pirma, jėgos demonstravimu palaikyti neslūgstančią įtampą; antra, pranešti tautai ir pasauliui, kad Kijevo chunta jam nepaliko kito pasirinkimo, kaip tik vykdyti specialią karinę operaciją. Gink Dieve, ne karą, kaip teigia šmeižikai.
Atseit kito pasirinkimo Rusija neturėjo todėl, kad valdžią Kijeve užgrobusi chunta vykdė prieš rusų tautybės žmones genocidą. Putinas „šiek tiek“ suklydo – chunta valdžią užgrobė ne Kijeve, bet Maskvoje, nes Ukrainoje vyksta skaidrūs ir konkurencingi rinkimai.
Rusijoje vaizdas kitoks: iškreiptais būdais išprievartavęs Konstituciją, Putinas užsitikrino teisę likti prezidentu iki gyvos galvos. Akivaizdus melas ir dėl genocido: Ukrainos etniniai rusai sutiko Putino kariauną ne su duona ir druska, bet su ginklu.
Karas prieš Ukrainą buvo šokas ne tik tiems, kurie neigė tokią galimybę, bet ir tiems, kurie manė, kad Putinas anksčiau ar vėliau puls Ukrainą. Kitaip tariant, jog jis bus priverstas elgtis taip, kaip į kampą užspeista žiurkė, nesvarbu, kad šiuo atveju žiurkė pati užspeitė save į kampą.
Kodėl netgi aršūs Putino kritikai skeptiškai vertino absoliučiai tikslias Amerikos žvalgybos prognozes apie priimtą sprendimą pulti Ukrainą? Atsakymas paprastas – agresija žvalgybos tiksliai nurodytu laiku neįvyko būtent todėl, kad išviešintas slaptas sprendimas buvo kliūtis nedelsiant jį realizuoti.
Putino kritikai klydo ir dėl kitos priežasties. Jie manė, kad šalto ir pragmatiško proto kagėbistas tęs provokacijas ir smogs Ukrainai tik išlaukęs tinkamo momento ir pasinaudojęs palankiu pretekstu. Deja, Putinas pasikeitė – tapo pavojingu pamišėliu, viską pastatęs va bank.
Štai gerai informuotas profesorius Valerijus Solovejus interviu radijui „Echo Moskvy“ teigė, kad Putinas kartu su gynybos ministru Sergejumi Šoigu Sibiro taigoje dalyvavo ritualinėse apeigose. Jų metu šamanas nudaigojo erelį, sudegino jį ir pagal dūmų formą padarė išvadą, kad karas bus labai sėkmingas.
Tokia pranašystė, pasak V. Solovejaus, labai įkvėpė Putiną. Apstulbę žurnalistai ironizavo, ar tai nebuvo dvigalvis erelis (Rusijos simbolis) ir klausė, kaip apskritai galima tikėti tokia nesąmone. Profesorius atsakė tokia dvasia: jūs netikite ir teisingai darote. Netikiu ir aš. Bet tai nereiškia, kad tuo netiki Putinas.
Kas galėjo patikėti, kad Kremlius ryšis neišprovokuotam agresyviam karui prieš Ukrainą? Tad, jeigu esame priversti patikėti kūną ir kraują įgavusiu beprotišku caro sprendimu, kodėl turėtume netikėti tuo, kad caras tiki ir beprotiškais ritualais, įkvepiančiais beprotiškus sprendimus?
Aptariau, kodėl Putinas prašovė su ultimatumu. Belieka aptarti, ar jis buvo teisus dėl Vakarų reakcijos į karą Ukrainoje. Deja, jis nevisiškai klydo. Kremliaus poziciją šiuo atveju įgarsino Dmitrijus Medvedevas, kuris išpranašavo, kad Vakarų sankcijos nebus baisios ir išsikvėps jau po poros metų.
Išties paskelbtos sankcijos, kaip mėgsta ironizuoti Kremliaus propaganda, buvo tokios „skausmingos“, kad galėjo prajuokinti „Iskanderus“ (artimojo nuotolio raketas). Tačiau naujo sankcijų paketo grėsmė ir 180 laipsnių pasikeitusi Vokietijos pozicija Rusijos atžvilgiu davė vaisių – dabar Rusijos finansų sistema ir rublis patiria tokį šoką, tarsi žmogus, pasodintas į elektros kėdę.
Prieštaringą ir nenuoseklią Vakarų poziciją dėl sankcijų, lėmė ES ekonominių gigantų priklausomybė nuo Rusijos dujų ir naftos, taigi ekonominiai interesai. Dar prieš kelias dienas galima buvo teigti, kad šių interesų dominavimas karo žiaurumų Ukrainoje kontekste liudija apie Vakarų godumą ir cinizmą.
Laimei, Vakarų pasauliui garbingi laikai grįžta, o jų triumfo valanda buvo išmušusi 1940 m. gegužės 13 d. Tą dieną nacių invazijos grėsmės akivaizdoje Vinstonas Čerčilis (Winstonas Churchillis) pasakė Bendruomenių Rūmams: „negaliu pažadėti nieko – tik kraują, sunkų triūsą, ašaras ir prakaitą“.
Čerčilį menantys Vakarai – tai pramonės, mokslo ir aukštųjų technologijų gigantas. Rusija priešingai, nors ir milžiniška, bet šia prasme – pigmėjas; tiesa, branduolinis pigmėjas su Vakarų technologijų pagalba apsiginklavęs moderniais ginklais ir turintis labai turtingus gamtos išteklius.
Atsižvelgiant į Vakarų ekonominę galią, politikams dabar nėra reikalo „pažadėti“ nei kraujo, nei sunkaus triūso, nei ašarų ir prakaito. „Pažadėti“ reikėtų nebent tai, kad už kurą, šildymą ir elektrą žmonės mokės daugiau, jeigu bus paskelbtas embargo Rusijos naftai ir dujoms.
Agresija prieš Ukraina sukūrė naują politinę realybę ir padarė revoliucinį perversmą sočių ir apatiškų vakariečių sąmonėje. Neaišku, ar to pakaks, kad Vakarai ryžtųsi nutraukti energetinės priklausomybės nuo Rusijos saitus, kas sukeltų jos ekonomikai katastrofiškus padarinius.
Bet! Aišku viena: vos trijų karo dienų užteko, kad baigtųsi ta gėdinga era, kai vadovaudamasis neklaidingu žiurkės instinktu, Putinas galėjo nebaudžiamai naudotis Vakarų godumu ir cinizmu.
Labiausiai žiurkę už-spietė į kampą Ukrainos derybininkai šiandien: pareikalavo sudėti ginklus ir pasitraukti iš Krymo, rytinės Ukrainos. Žiurkei šakės. Ukraina ahbar.
Pamatysi ziurke kuo tai baigsis…
Ukraina atsims kryma ir kitas zemes
O Europa isguis maskolius is karaliauciaus , padniestrio, karelijos ir
Tu issigimeli turesi besdintis i rytus jei dar busi gyvas …
• Putino ideologo kalba
– youtu.be/KRJfI2bZn5w
• Zelenskis paleidžia į laisvę kalinius,kurie moka naudotis ginklu
– youtu.be/651dUupU8K8
Suprantantiems vokiškai –
• Bundestagas ir Vokietijos vyriausybė pasmerkia Putino politiką_palaiko Ukrainą
– mail.google.com/mail/u/0/#inbox/FMfcgzGmvBwZJKQZpJcJfWBdqgCGjDvh?projector=1
Pirmą kartą šioje salėje kategoriškai pasmerktas Putino elgesys
Kol nebus visur aplink Rusiją susmaigstytos branduolinės raketos, tol ta žiurkė galutinai į kampą nebus už-spiesta. Ne tik Ukrainoje, Lietuvoje jų turi būti pilna, bet ir Suomijoje , Švedijoje. Įremkim jiems į kaklą kelėną . Tada rusai neturės laiko paleisti atsakomąsias raketas į Ameriką ir global-kapital laimės. Mums patekės laimė, na, nesvarbu, kad ne šiam pasaulyje. Mes juk kovojam už laimę anapilyje. Savižudžiai iš prigimties, o čia be virvės ir Dangus garantuojamas. Global-kapital ahbar.
Nusiramink agente.
Sunkus “Štirlico” darbas, tuo labiau, kai jis propagandinis…
O ko jūs laukėte iš buvusio KGB akademijos absolvento, kuris dėl savo vidutinių gabumų buvo paskirtas į VDR, į Drezdeną, ryšių su vietiniu saugumu (“Stasi”) palaikymui, kai tuo tarpu jo bendrakursiai gavo paskyrimus į USA, UK, Šveicariją?…
Kaip patobulėjo masių valdymo technologijos. Kad imtų žmonės vieni kitus žudyti, tūkstančius metų reikėjo ilgai ir nuosekliai plauti smegenis. Prigalvoti jiems Dievų, pragarų, rojų , amžiną gyvenimą. Net Islamo valstybė naudoja senas metodikas. Bet štai atėjo naujos technologijos. Užtenka žmones įstumti į neviltį, baimę ir parodyti pirštu, kas dėl to kaltas – žvėris paleistas. Nereikia jokių amžino gyvenimo rojuje pažadų. Užtenka tik ” užtvenkti upę neapykantos” ir atverti užtvanką norima kryptimi. Korona čia suvaidino didelį indelį, bet čia jums per sudėtinga. Visi, kas mąsto, tampa priešai. Žaibas negali netrenkti – svarbiausia , kad trenktų į tikslą. Tobula. Visi pilni neapykantos suvienyti. Degantys noru žudyti, naikinti ir susinaikinti – suvienyti. Tai tikrai didelė jėga. Kuo tai baigsis ?
Nepamenu – kas tas kitas jam iš dešinės? – Lenin v Razlive?
Jeigu kas turi geną , kuris gerina nuotaiką arba liūdina , pažiūrėkit YouTube ;Algis ir Justas: Lukašenka:…
Pirmą kartą Algis nesupykdė.
Nematau prasmės apskritai apie tokius žmones kaip Putinas rašyti. Tokiems tipams to ir tereikia, kad apie juos pasaulis rašytų. Laikas viešą pasaulį izoliuoti nuo jo ir neberašant, kad toks egzistuoja. Tegul sau tūno nežinioje. Va čia reikalinga vieningo žurnalistų atsiribojimo.
Visokie rašymai – moralai ar keiksnojimai šiuo atveju nieko nepadeda. Tai tik pykčio išliejimas…
Gyvenimas yra mokykla. O tokie, kaip Hitleris, Stalinas; Lukašenka, Putinas – pamokėlės. Pamokėlės apie žmogaus valdingumą, despotizmą, nesiskaitymą su kitais, apie nusivažiavimus iki fašizmo, kai turi per daug valdžios.
Juk panašių savybių galima rasti ir kituose žmonėse.
Ar jau pamiršote, kaip su tuo GP fašistavo mūsų I. Šimontė, Čmilytė? Kaip nuo šitų veiksmų vertinimo išsisuko KT. Juk tai tas pats valdingumas, nesiskaitymas su kitais, jų teisėmis, konstitucijos paminimas…
Svarbiausia pasimokyti…
GP ir Putino atvejai nelygintini tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai…
Bet lygintini pagal esmę. Tikiuosi, kad tai įžvelgs mūsų (nuosavi) fašistukai. Kad jiems užteks savikritiško požiūrio. Priešingu atveju, pasaulis nepasimokys.
Juolab, vargu, ar gali būti tai lygintina pagal esmę, nes pažeidimas GP atžvilgiu, regis, būtų tik formalus, t.y. suklydus dėl kompetencinių galių.
Padėties vertinimas su kietu Belkovskio humoru
– youtube.com/watch?v=I6epgeRh10M
#СлухайЭхо / Станислав Белковский / Василий Уткин
Per LRT R laidą rusų k. Visagino gyventojams kalbėjo gal RU, ar gal UA rusiškai kalbantis vyres – kreipėsi į jų sąžinę. Jo kalbos tekstą reiktų platinti visuose „kresuose” nuo Klaipėdos palei „koridorių” iki Visagino
“Kažin”- ui
Konstitucijos laužimas, žmogaus teisių pažeidimas (GP atveju), tai ne “formalumas”.