Vaikai – mūsų turtas, mūsų ateitis. Tai aksioma, kuri neginčijama visais laikais, esant visokioms santvarkoms ir valdant įvairiems valdovams. Šie paprastai yra vieši asmenys, ir nenuostabu, kad net ne „geltonoji“ žiniasklaida narsto jų gimines, palikuonis, genealogiją ir meilės ryšius. Čia susipina gandai, tikri faktai, kažkieno žemiški ir nežemiški interesai ar noras sukompromituoti vieną ar kitą politiką.
Politinė potekstė: neseniai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą, draudžiantį JAV piliečiams įsivaikinti rusų vaikus. Įstatymui prieš tai didele balsų dauguma pritarė abeji Rusijos parlamento rūmai. Tai sukėlė griežtą Vašingtono kritiką.
Šis įstatymas laikomas reakcija į JAV priimtą vadinamąjį Magnickio įstatymą, numatantį sankcijas žmogaus teisių pažeidinėjimais kaltinamiems rusų funkcionieriams.
Šis „vaikų karas“ tarp Rusijos ir JAV tęsiasi. Jo fone Rusijos ir pasaulio žiniasklaida ėmė narstyti paties prezidento V.Putino šeimos peripetijas, jo slystelėjimus „į kairę“, vaikų istorijas.
Lygiai prieš metus laikraštis „The Moscow News“ pateikė ištraukas iš jaunesniosios V.Putino duktės Jekaterinos internetinio dienoraščio. Straipsnyje buvo remiamasi vienu Seulo laikraščiu, kuris papasakojo, kad Jekaterina ištekėjo už Pietų Korėjos admirolo ar jo sūnaus ir čia pasiliko gyventi. Nors Kremlius šią versiją suskubo paneigti, tačiau jau tai, kad Rusijoje nepaskelbta nė vienos nuotraukos su suaugusiomis V.Putino dukterimis, pagimdė spėliones, jog šios nesutaria su tėvu. Iš tiesų, jeigu į interneto paieškos sistemą įvesite žymes „Marija Putina“ ar „Jekaterina Putina“, vargu ar gausite suaugusių vaikų nuotraukas…
Maskvos anglakalbiame laikraštyje kažkoks ekspatas (angl. expat arba expatriate – žmogus, esantis už tėvynės ribų, t.y. turintis savo šalies pilietybę, tačiau gyvenantis ir dirbantis kitoje valstybėje) Vladimiras Snegiriovas pasakoja, kad Jekaterina skundžiasi, jog nepalaiko ryšių su tėvu, o pokalbiai slapta telefono linija iš pasiuntinybės tėra tuščias užsiėmimas.
Kartais atrodo, kad aš išnykau, kad esu tik mergina, kuri nieko nenutuokia gyvenime…Pamenu, kaip šukuodavome plaukus į priekį, siausdavome po namus, užsidėję tamsius akinius, o tėvui tai labai nepatikdavo“, – rašo jaunėlė savo interneto dienoraštyje. O įraše vaizdo tinkle „YouTube“, darytame pernai kovo 4 d. – būtent tądien vyko Rusijos prezidento rinkimai, – „Seoulsister“ (Seulo dukra; tokiu slapyvardžiu vadinama socialinių tinklų dalyvė) net penkis kartus patalpino Madonnos dainą „Tėte, neskaityk man pamokslų“ (Papa don‘t preach). Kai V.Putinas apsiverkė viename iš Maskvoje vykusių mitingų, dukra dienoraštyje klausė: „Mano vestuvėse jis irgi verkė. O gal tas ašaras taip pat išspaudė vėjas?“
Dukters priekaištai tėvui – valstybės vadovui gimsta tame informaciniame vakuume, kuriame V.Putinas saugoja savo šeimą. Kai žurnalistai skambina į Kremlių, prašydami informacijos apie prezidento šeimą, jie sulaukia standartinio atsakymo, kad šiuo klausimu komentarų nebus. Toje tuštumoje, kaip sako buvęs partijos „Vieningoji Rusija“ atstovas Dūmoje Sergejus Markovas, „žmonės griebia nereikšmingą naujieną ir ją išpučia“.
Kai 2010-ųjų gruodį V.Putino paklausė, kodėl tuometinis premjeras paslaptyje laiko savo dukterų gyvenimą, šis atsakė, kad kaip tėvas bijo dėl jų gyvybės, nes jo šeimai nuolat grasina teroristai. Tarsi norėdamas atšaldyti žurnalistų susidomėjimą, premjeras patikino, kad jo dukterys gyvena įprastą gyvenimą, turi daug draugų ir patys nepageidauja viešumo.
Bet yra žinoma, kad Marija, gimusi 1985 m. Sankt Peterburge, ir Jekaterina, atėjusi į šį pasaulį metais vėliau, kai V.Putinas kaip „kagėbė“ agentas dirbo Drezdene, mokėsi Leningrado universitete: vyresnioji ruošėsi tapti biologe, jaunesnioji – Rytų (japonų) literatūros tyrinėtoja. Šiaip jos studijavo namie pagal individualią programą, o universitete būdavo gana retai. Po studijų jų pėdsakai veda į Vokietiją.
Po to informacija apie Mašą ir Katią nutrūksta, ir „paparaciai“ šią spragą užpildo gandais bei spėlionėmis. Anot jų, Jekaterina persikelia gyventi į Miuncheną, 2007 m. prasideda jos romanas su kažkokio korėjiečių admirolo, dirbusio Pietų Korėjos atstovybėje Maskvoje, 28 metų sūnumi. Pagaliau pernai balandį pirmą kartą Pietų Korėjos kanalu „Chosun TV“ pasirodė tikros gražuolės 26-rių sulaukusios Jekaterinos nuotrauka… Atrodytų, kam slėpti?
Vyresnioji Marija ištekėjo už rusų oligarcho, o vestuvės 2005-ųjų vasarą buvo surengtos Graikijoje, Santorino saloje. Bulgarijos interneto laikraštis Btvnews.bg pranešė, kad pernai rugpjūčio 15 d. Marija, atliekant Cezario pjūvį, privačioje Sofijos klinikoje pagimdė sūnų, tačiau senelis tik telefonu santūriai pasveikino dukterį. Dukterys dažnai grįžta į Rusiją, kaip mėgsta važinėti ir į Italiją pas Silviją Berlusconį, nes ekstravagantiškas italų politikas ir V.Putinas nuo seno draugauja šeimomis.
Šioje paslapties erdvėje žibalo į gandų ugnį įpila ir paslaptingoji prezidento žmona Liudmila Putina. Buvusi komjaunimo aktyvistė, svajojusi tapti artiste, taip pat vengia viešumo. Ji labai rūpinasi šeimos tvirtumu, vadovauja Tarpasmenybinės komunikacijos plėtros centrui ir 2009 m. visuomenei pasiūlė vaizdo filmų seriją „Ilgai ir laimingai: viskas apie vyrą, moterį ir šeimą“. Tai ji įkvėpė savo vyrą, kad šis Rusijos parlamente pernai gruodį pasiūlytų, jog kiekvienoje Rusijos šeimoje būtų po tris vaikus. Nuo šių metų labiausiai demografiškai atsilikusiuose šalies rajonuose ims veikti programa, pagal kurią bus remiamos šeimos, turinčios tris ir daugiau vaikų.
Tačiau ir pati Liudmila Putina pateko į informacinį vakuumą. Daugiau kaip 30 metų santuokoje gyvenanti moteris ilgai nesirodė su vyru viešai, ir tik pernai per rinkimus ji kukliai lydėjo V.Putiną vienoje Maskvos rinkimų apylinkių. Iki tol buvo kalbama, kad moteris galėjo net būti uždaryta į vienuolyną…
Kai trūksta tikros informacijos, atsiranda kitokia. Kaip pranešė portalas News.rambler.ru, žymi rusų gimnastė ir Dūmos deputatė Alina Kabajeva pareiškė, kad pagimdžiusi jau du V.Putino vaikus, o prezidentas juos apgyvendinęs Sočyje esančiuose Bočarov Ručej apartamentuose…
Žinoma, niekas nesiūlo aklai pasitikėti, ką rašo „geltonoji“ spauda ar plepa kaimynės močiutės, tačiau V.Putino atvejis tik patvirtina: nors menkiausios informacijos trūkumas pagimdo neįtikėtinas istorijas, gandus ir spėliones, kurios lyg tas sniego kamuolys apauga būtais ir nebūtais faktais. Tuomet išnirti iš to kamuolio nepaprastai sunku. Gandai tarsi lipnus tepalas aplimpa ne tik tėvus – įtakingus ir žinomus veikėjus, bet ištepa ir jų vaikų likimus.
Pastabos 1