Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Rasos šventės Šviesa

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2021-06-23 18:00:46
7
Paveldėta iš protėvių šviesiausių dienų ir trumpiausių naktų Rasos šventė vėl džiugina mus. Skriedami elektroninių skriemulių vis labiau įsukamu ratu nebespėjame, o ir nepajėgiame įsigilinti į Rasos šventojo laiko vertes ir esmes.

Paveldėta iš protėvių šviesiausių dienų ir trumpiausių naktų Rasos šventė vėl džiugina mus. Skriedami elektroninių skriemulių vis labiau įsukamu ratu nebespėjame, o ir nepajėgiame įsigilinti į Rasos šventojo laiko vertes ir esmes.

Paveldėta iš protėvių šviesiausių dienų ir trumpiausių naktų Rasos šventė vėl džiugina mus. Skriedami elektroninių skriemulių vis labiau įsukamu ratu nebespėjame, o ir nepajėgiame įsigilinti į Rasos šventojo laiko vertes ir esmes. Vien tik pramogos, žaidimai užpildo trumpą ilgiausios metų dienos laisvadienį – už kurio, kaip už šermukšnio lazda apibrėžto rato, grėsmingai šiepiasi nepabaigiami gyvenimo kasdienybės darbai ir baubai.

Tad šiandien noriu parašyti ne apie Saulę ir laužus, ne apie paparčio žiedą ir rasą, ne apie laumes ir raganas, ne apie velnio ragų ilgį, noriu įvardinti pagrindinį Rasos šventės vaizdinį, jo gelminę, būtinę, pasaulėžiūrinę-religinę esmę.

Baltų pasaulėžiūroje, kaip ir kituose praamžiuose šaltiniuose svarbiausią vaidmenį vaidina gamtiniai dariniai ir reiškiniai – dangaus šviesuliai, dangus, žemė, ugnis, vanduo, medis, akmuo ir kt. Jie suvokiami, ne tik kaip medžiaginiai dariniai, bet ir kaip dvasiniai ženklai bei simboliai. 

Esmingiausias iš jų Rasos šventėje – šviesa, švytintis dangus, diena. Vasaros saulėgrįžos laike dangiškosios šviesos srautas persmelkia žemiškus kūnus labiausiai. O juk švytinčio dangaus šviesos prasmė senosiose tradicijose tiesiogiai priskiriama paties Dievo sampratai. Akinanti dangiškoji šviesa buvo aukščiausio visaesančio Dievo vaizdinė išraiška ne tik mūsų protėviams, regis, tai žmogaus nesąmonybėje visuotinai įsitvirtinęs praamžis pirmvaizdis.

„Aukščiausią Tikrovę galima palyginti su dangumi, o mūsų vaidinimus, kuriuose save sapnuojame, – su debesimis, plaukiančiais per dangų. Kartais debesys taip sutirštėja, kad dangaus visai nebematyti ir gali pasirodyti, kad pasaulis tėra sudarytas iš vaidinimų. Bet štai Perkūnas perplėšia debesis ir pro juos iš anapus tvyksteli dangiškoji šviesa. Ir tada pasimato, kad visi visokie debesys tebuvo garai, laikina iliuzija, monai, o virš visų jų plyti neaprėpiama, bekraštė šviesos erdvė. Šitą bekraštę šviesos erdvę virš visų mus niaukiančių debesų mūsų protėviai indoeuropiečiai ir vadino žodžiu *deivos, iš kurio radosi baltų *deivas ir galiausiai lietuvių dievas. Vienas visa apimantis Dievas – kaip vienas yra dangus, savo glėbyje laikantis vieną visų mūsų Žemę“, – sako Dainius Razauskas (D. Razauskas. Vienas Dievas, vienas Tikėjimas, viena Žemė, Alkas.lt, 2014 11 09).

Visomis baltų kalbomis Dievas vadinamas tuo pačiu žodžiu: lietuviškai „dievas“, latviškai „dievs“, prūsiškai „deiws“. Šis senas žodis yra išlikęs ir kitose indoeuropiečių kalbose – lotynų „deus“, sanskrito „devas“. Atkuriama ikiindoeuropietiška lytis „deiwos“  kildinama iš šaknies „dei-/di-“, reiškiančios „šviesti, skaisčiai spindėti“, pavyzdžiui, senovės indų „di – de – ti“ – „žiba, šviečia“. Tą pačią šaknį turi ir daugelio kalbų žodžiai, reiškiantys „dieną“. 

Tad Rasos – ilgiausios dienos – šventė bendriausia dvasine prasme yra aukščiausiųjų dangiškųjų/dieviškųjų galių apsireiškimo per šviesą laikas žemiškiesiems kūnams. Šiuo metu mūsų ir žemiškosios motinos – Žemynos kūnai persmelkiami didžiausia Dieviškąją galia. Nepaprastą galią įgyja augalai, vanduo, ugnis. O žemiškuose kūnuose įsikūnijančią ir gyvasties brandą įgalinančią dieviškąją šviesos galią išreiškiame  Perkūno vardu, kuris baltų dainius jau nuo seno traukė dvasinę kūrybą žadinančiu sąskambiu „per-kūną“.

Pasitelkę dieviškąsias galias įsikūnijusias žemiškuose kūnuose, mes įgyjame galią kurti net ir šalčiausią bei tamsiausią žiemą. Vaizdžiausiu dieviškų galių provaizdžiu mūsų protėviams buvo Dangaus ir Žemės tarpininkas medis – dieviškas galias perimantis per galingas šakas ir lapiją, žemiškas medžiagas kaupiantis per kerotas šaknis.  Jo kasdienį augimą, klestėjimą, vaisingumą užtikrino dangiškoji šviesa ir lietus / rasa.

Per amžių sukauptas dieviškąsias galias augalas atiduoda mums vienu ypu: deganti medžio pliauska iš titnago išskeltos kibirkšties įkurtame židiny; valgomi augalo vaisiai…

Tačiau ši Dievo duotoji galybė tėra tik kūrybos prielaida žmogui. Ar suvaldysime ją – nukreipsime į kūrybą ar panaudosime blogiui – priklauso nuo mūsų pačių. Galia – ginklas. Ginklas mena gintį – gyvybės, gyvenimo, laisvės…  O kaip ginklus naudojame mes? 

Suvaldytos galios – mūsų sėkmės ir pergalės laidas. Galioms suvaldyti būtina valia. Jos ir moko sakmė apie Paparčio žiedą. Paparčio žiedo paieška – tai vaizdingas dvasinio susitelkimo aprašymas. Įsisukę šventės sūkuryje, gamtos atskirtyje panyrame į savo sielos gelmes ir sugebėję atsispirti baisiausioms vidinėms ir išorinėms grėsmėms, atsiduriame tiesiausiame kelyje į žinojimą, į kūrybą, į gyvenimo džiaugsmą ir sėkmę.

Jei nepabūgsime tamsių ir grėsmingų audros debesų, tai Dangaus dovanos nusileis tiesiai į mus kaip stebuklingi raktai atveriantys kelią į šviesą, švietimą, visavertį žinojimą. 

Teįsikūnija dangiškoji Šviesa!
Tesužimba valios kibirkštis,
Teįsidega amžinoji kūrybos ugnis!
Tegyvuoja Šviesuomenė!

srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J.Vaiškūnas. Rasos šventės spiritus sanctus
  2. J. Vaiškūnas. Rasos – laikas, kai Saulė sustoja
  3. Rasos šventės kelias (audio)
  4. J. Vaiškūnas. Ar dar žydi paparčiai?
  5. J. Vaiškūnas. Rasos šventė – laikas kai Saulė sustoja, apsigręžia, šoka (nuotraukos, video)
  6. Kernavėje 45-tą kartą liepsnojo Rasos šventės laužai (nuotraukos)
  7. J. Vaiškūnas. Velykos: metas pasitelkti savo papročių dvasinę galią
  8. Rasos šventės dieną kilo pati didžiausia magnetinė audra per pastaruosius 12 metų
  9. J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas
  10. J. Vaiškūnas. Kai pražysta paparčio žiedas
  11. J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  12. J. Vaiškūnas. Tariu griežtą NE! – karalių iškamšoms, prakartėlėms ir Azijos kiaulėms
  13. J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai
  14. J. Vaiškūnas. Mintys Arvydą Šliogerį išlydėjus
  15. J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Sijonistas says:
    4 metai ago

    Rasos, Rasė, Rasija – Europietiški, anti Bibliniai reiškiniai. Bus sunaikinti. Rasų šventimas per jonines – žingsnis teisinga linkme, bet tai negelbės.

    Atsakyti
  2. Gediminas Martišius says:
    4 metai ago

    Prisimenu Rasos šventimą sovietmečiu Kernavėje. Tai buvo tarsi slaptieji sielų suokalbiai, not vieno reikšmingo S. Gedos straipsnio (1983 m. Nr. 9). Tai buvo dvasinė rezistencija prieš bolševikų Rusiją. Dainos, senosios apeigos Gamtos prieglobstyje suteikdavo jėgų ir tikėjimo, kad anksčiau ar vėliau atkursime nepriklausomą savo valstybę. Kai studijavau Vilniaus universitete, buvo ypač domimasi mitologija, kuri suteikė pagrindus mūsų pasaulėjautai. Šviesus J. Vaiškūno straipsnis apie Rasos Šviesą – lyg saulės spindulys niūkioje žiniasklaidos kasdienybėje. Ačiū.

    Atsakyti
    • Global-Kapitalistas says:
      3 metai ago

      ” Rezistencija prieš bolševikų Rusiją ” Vakaruose ją vadino – žydų Rusija. USSR išgelbėjo jų valdymą visame pasaulyje. Tamsta ką – anti-semitas ?

      Atsakyti
  3. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    Rasizmas nebegali būti pakenčiamas. Lietuva global kapital liaudies respublika ir švenčia Rasas – ????!!!! O jei dar suvoks, jog Rasija – ( Rasos žemė ) – tai Rusija ???? Senosios Baltų žemės…, o nu jo, tai gali išeiti į gerą : Lietuva puls Puriną ir jį nuvers. Tada Rusija taps Rasija – švęsim Rasas kartu. PS: Jonai Iškauskai , praleisit ? Juk tamsta kovojat už Rasas visose rasos žemėse.

    Atsakyti
    • Antibeždžionė says:
      3 metai ago

      Azijatvbzdys su neįskaitomais beverčiais nusišnekėjimais, traukuliai išsigimėlį apėmė vien pamačius straipsniuką apie normalių žmonių reikalus.

      Atsakyti
      • Global-Kapitalistas says:
        3 metai ago

        Prašyčiau nors truputėlio pagarbos straipsnio autoriui. Ačiū.

        Atsakyti
  4. Sūduvietis says:
    1 metai ago

    Nesuprantu, iš kur tiek neapykantos kai kurių komentatorių pasirašymuose? Tokia graži Rasų šventė, o čia dar atsiranda ,,išsigimėlių’’, kurie jaučiasi patenkinti, pademonstruodami savo neišsiauklėjimą. Gal tada nedalyvaukite rimtose intelektualų diskusijose alkas.lt.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Kava, cukrus, pienas,

Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą

2025 07 06
Vandens dulksnų stotelė

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
Vandens duksna

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Rugiagėlės ir aguonos

Vilniečiai pasisako už tvarų šienavimą

2025 07 03
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Namų vidaus erdvė

Nebūtinai brangu, bet tikrai įspūdinga: kaip dizaino sprendimai keičia namų pojūtį

2025 06 26
Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

Rasos šventė Kernavėje 2025: gyvybės, šviesos ir bendrystės naktis

2025 06 25
Kaip sukurti baldais jaukius namus

Kokie namų interjero papuošimai tinka mažoms erdvėms?

2025 06 25
Sosnovskio barščių naikinimas

Sostinė skelbia karą svetimžemėms rūšimis

2025 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • +++ apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • jo apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Koronavirusas, sąlytis | nvsc.lt nuotr.

Nuo liepos siūloma atsisakyti karantino

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai