Antradienis, 16 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2014 06 28 08:30
32
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pagrindinis indoeuropiečių religinis mitas pirmąjį lietų sieja su Perkūno pergale prieš amžinąjį priešininką Vėliną. Perkūnui nugalėjus, pratrūko gyvybines žemės galias žadinantis dieviškasis lietus. Nuo to laiko kai žmonės susitelkę pakartodavo Dievo Perkūno žygdarbį ir nugalėję blogį  užtraukdavo pergalės giesmes, kaskart prapliupdavo dieviškas lietus. Jis plaudavo kruvinus kalavijus, balindavo drobules, vertė ežerais dubaklonius, o kemsynus neįžengiamomis balomis. Kol tapome baltais.

Kai baltų dalis susivienijo ir sutelkę jėgas atsispyrė priešų antpuoliams sustabdydami genčių išsisklaidymą ir baltiškų žemių tirpimą – lijo septynias dienas ir septynias savaites. Nuo Aukštaitijos kalvų į ūkanotus klonius liejosi skaidrios vandenų srovės ir pats Dievas šią dangaus srautų atgaivintą žemę praminė – Lietuva, o sulydytus baltus – lietuviais.

Kaip tik tuo metu, liepos pradžioje Danguje pateka į gražų dangaus ženklą susisaisčiusios septynios Sietyno žvaigždės,  primenančios baltų genčių sutarimą gyventi broliškai susiejus savo kelius į bendrą likimą – Lietuvą. Ir kai liepos 6 atšvenčiame Lietuvos valstybės dieną – Sietyno žvaigždės išsivaduoja iš Saulės spindulių ir priešaušrio žaroje sušvinta savo spindėjimu pranešdamos apie lietuviško lietų sezono pradžią.

Tvirtą baltų genčių lietuviškos santarvės priesaiką gyventi bendroje Lietuvoje sau ir Pasauliui mes primename susitelkdami Lietuvos širdyje Dainų šventei. Kai iš visų pasviečių susirinkę lietuviai pradeda dainuoti ir šokti būtinai prisišaukia lietų. Ar gali būti kitaip? Daug lietuvių vienoje vietoje – Lietuva. O Lietuva – lietaus žemė. Kad ir kaip nepermaldaujamai kalbininkai mūsų šalies vardą sietų su mažyčio Lietavos upelio vardu, tačiau pats tas upelis seniai būtų išdžiuvęs jei ne lietus…

Teisus sociologijos klasikas, religijotyrininkas Emilis Durkheimas sakydamas, kad bendruomenė suvokia save ir išsaugo savimonę, susiburdama ir susitelkdama. Kai veikiame išvien, tuomet aukštesnis bendruomeninis „aš“ išlaisvina mumyse jėgas, kurių esame nepajėgus atverti savyje kiekvienas pavieniui. Ir šios jėgos prisijungia prie tų, kurias eikvojame plušėdami dėl duonos kasdieninės. Tuomet mumyse atbunda snaudžiančios dieviškos galios, įkvepiančios kilti į gyvenimo kalną, nugalėti kliūtis ir siekti toli ir aukštai spindinčio vilties žiburio…

Yra vienas seniai išbandytas lietaus sukėlimo būdas – Dainų šventė. Ir kai šventas lietus, dangaus srovėmis nuplauna visus netikrumus ir išbaido abuojumus – lieka tik nuoširdžiai pasišventusieji, kuriems lašai ant nosių ir smakrų tik laikini nepatogumai, prieš netruksiančią ateiti tikrą šventumo palaimą. Dainomis užkalbėtas vanduo – išskaistina ir išbalina mūsų sielas atnaujindamas mūsų baltišką kilmę, atgaivina lietuvišką bendrumą.

Šokis ir daina – mūsų protėvių tikėjimo pagrindas. Iš lūpų į lūpas kaip legenda perduodamas pasakojimas apie etninės japonų religijos Šinto šventiką, kuris į klausimą „kaip šintoizme galvojama apie Dievą?“ atsako: „O mes šokame“.

Šokdami ir dainuodami perkūnišku sūkuriu mes ardome pilkos kasdienybės gniaužtus, draskydami velniavų tinklus gražiname sau Lietuvą. Ir kai mums tai pavyksta – mūsų pergalę kaip andai – aplaisto Dievai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video)
  2. Zaraso ežero saloje vyks Respublikinė dainų šventė
  3. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  4. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  7. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  8. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  9. J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią?
  10. Jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena laimės ieškoti kvies namuose
  11. Etnoastronomas J.Vaiškūnas klaipėdiečiams pasakos apie dangaus šviesulių vaidmenį senovės pasaulėžiūroje ir religijoje
  12. Studentų folkloro šventė aidės Rumšiškėse
  13. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas kviečia pakeliauti senojo lietuviško Zodiako pėdsakais
  14. Kaune prasidėjo vaikų folkloro šventė „Baltų raštai“
  15. V. Radikaitė-Žukienė. Nepriklausomybės diena
  16. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  17. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  18. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  19. M. Jučas. Gedimino laiškai
  20. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 32

  1. Perkūno Paukštis says:
    8 metai ago

    Šitą straipsnį visai neseniai skaičiau “Delfi”-yje. Ten kažkas iš neapsisprendusių pagonių komentatorių pavadino straipsnį poetišku – atseit suprask, kad nieko daug rimto. Bet gi, esa ir daug mokslininkų, kurie tyrinėja Žemės, Vandens galias…
    Lietuva kiaurai pagoniška, tame slypi šventumas – GYVENIMO PRASMĖS stiprybė.

    Atsakyti
  2. Klodas says:
    8 metai ago

    Be reikalo romantizuojama Lietuvos vardo kilmės sąsaja su lietumi. Daukantas, aptaręs įvairias nuomones, tokį pramaną atmetė.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      O kas tas Daukantas tau buvo ?

      Atsakyti
      • Klodas says:
        8 metai ago

        Daukantas man yra tas, kuris pasakė: „Vakale, umžių aš pabengsiu, ale mokslas liks nebengts”.

        Atsakyti
  3. Klodas says:
    8 metai ago

    Be to, romantiška – „Sietyno žvaigždės išsivaduoja iš Saulės spindulių ir priešaušrio žaroje sušvinta savo spindėjimu“, bet (patikslinu) – praneša apie – Lietuvą, kuri Liepos 6-ąją švenčia Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Tądien vasarvidis pasiekia apogėjų. Nedera pamiršti, jog tai seniausia mūsų šventė.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    8 metai ago

    Prie to kas rašinyje pasakyta apie lietuvių dainų galias telieka pridurti, kad, matyt, kaimynai vokietukai bežiopsodami, kaip lietuviai dainuodami ir šokdami prisišaukia tokį stebukladarį lietų, iš nuotabos ėmė tas lietuvių dainas vadinti vokiškai “das Lied”, t.y. giminingu lietaus vardui vadinti lietuvių žodžiu. Mat, jie be abejonės girdėjo lietuvius iš džiaugsmo šaukiant “lietus” pradėjus šauktam lietui lyti.
    Ilgainiui tas “Lied” dėl prūsiškojo liežiuvio įtakos suduslėjo į “Liet”. Taip per vokiečių nuostabą lietaus vardas tapo šalies vardu – Lietuva. Tokį istorinį vyksmą buvus patvirtintų ir išlikę Dainavos pavadinimai…

    Atsakyti
  5. )..( says:
    8 metai ago

    ar Dainu sventes dalyviai atliko sventa pareiga ?ar prabalsavo is anksto,kad galetu ramia sazine dalyvauti sventeje?

    Atsakyti
  6. Ženklas says:
    8 metai ago

    Joną Vaiškūną į Romuvos krivius!

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Gal per jaunas. Trūksta žilų plaukų, barzdos.
      Aišku, visokie plaukai – gal tik “paradinė” pusė, juk svarbiau pagoniška siela…

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        8 metai ago

        Vaiškūnas, ne Vaiškūnas ar dar kitas asmuo, bet Romuvai Krivio verkiant reikia. Nes vyksta neaišku kas. Kuriamas naujadaras – Romuvų sąjunga su seniūnės vadovaujančia pareigybe,- tada ką Seimas patvirtins tradicine religine bendruomene? Ar jau Teisingumo ministerijoje įregistruotą ir pripažinimo sąlygas per 25 metus įvykdžiusią Romuvą, ar pasakys – na va su naujadaru sąjunga laukite dar 25 metus. O paskelbimo tradicine religine bendruomene priešininkai, fanatizuoti krikščionys, jau kalba kad terminą reikia pratęsti iki 50 metų, tai gal čia žaidimas š tuos pačius vatus? Šiemet Lietuvoje turėjo vykti WCER renginys (kongresas), ar kas ką nors daro,- mirė Krivis, mirė…. Per Rasas buvau pajūryje, tai vietiniai galvoja kažką sava, atskira nuo Romuvos įregistruoti. Krivio reikia bendruomenės labui jau dabar!

        Atsakyti
        • Ženklas says:
          8 metai ago

          Suklydau pora raidelių pirštu baksnodamas, atsprš.

          Atsakyti
        • Kemblys says:
          8 metai ago

          Mielieji, būkit malonūs, išrinkite, bet tokį, kuris atsakytų į klausimus.
          Pvz., paklausiu, kur slepiasi Vėlė žmogui gyvam esant, t.y. jame pačiame, kad žado neprarastų, kaip ankstesnis. Kažkada Kauno Žinijoje (pirkau bilietą!) romuviai pristatinėjo savo ‘religiją’. Uždaviau kelis klausimus ir būsimas krivis prarado žadą. Taip ir išsikraustė į Dausas man skolingas – neprapuls, ten susitiksime.

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            8 metai ago

            Gal tai labai platu, ir tiesiog neatsakytina keliais suspaustais sakinukais.
            Na, gal Krivis jautė Tavo pašaipiškumą Romuviams.
            Galų gale TYLA – tai irgi erdvė, ne tuštuma.
            Na, o tos skolos – labai menkos.

          • Virginija says:
            8 metai ago

            Kembly, siela, dvasia ir vėlė yra skirtingos sąvokos. Siela yra žmogaus gyvybė, dvasia – mūsų sąmonės aukščiausia forma, o vėlė – atsiskyrusi nuo fizinio kūno dalis, tai tai kas suvelta. Tai mūsų ydos, blogi įpročiai ir tt. Todėl mirusiojo vėlė klajoja nerasdama vietos, blaškosi, baladojasi į buvusius namus ir tt.

          • Kemblys says:
            8 metai ago

            Nors būtum parašiusi ‘mano manymu’…
            Netiesą parašei, mano manymu 🙂

          • Virginija says:
            8 metai ago

            Kembly, įvardindama reikšmes, aš remiuosi perskaityta dvasine literatūra. Tai nėra mano išsigalvojimas, todėl negaliu rašyti, jog tai mano manymas.
            O pats ar turi kokių minčių, žinių, kad paaiškintum vėlės sąvoką? Ar tik kaip visada nori tik prieštarauti…? 🙂

          • Kemblys says:
            8 metai ago

            Dabar ir man aišku kodėl per Vėlines deda lėkštutę mirusiųjų Vėlėms – pasiilgo mirusiųjų ,,ydų, blogų įpročių ir tt.” 🙂

            Kai parašei, kad ,,Siela yra žmogaus gyvybė”, man priminė Dalės katalikišką aiškinimą – ,,Dievas yra begalybė”. Viskas labai suprantama, jei nesuvokia katalikai Dievo lygiai taip pat kaip begalybės, reiškia Dievas=begalybė!
            Mano žinios kiek kitokios, tad galiu tik daryti prielaidą kokios asmens sąrangos dalys galėjo būti įvardintos minėtais žodžiais. Minčių yra, bet reikia ieškoti būdo kaip skleisti. Jei įdomu, gali skaityti ‘atsiliepimus’ po Vaiškūno straipsniu ,,Kur dingo kario dvasia?”.

        • Perkūno Paukštis says:
          8 metai ago

          Esu aplankęs keletą pajūristų apeigų. Po jų jie ten mėgdavo šiek tiek pabaliavoti – lyg atšvęsti, pasidžiaugti prisikėlimu. Džiaugdavosi ir kiekvienu, kuris atvykdavo palaikyti jų viltį.

          Atsakyti
  7. Kemblys says:
    8 metai ago

    Patiko pastraipa:
    ,,Šokis ir daina – mūsų protėvių tikėjimo pagrindas. Iš lūpų į lūpas kaip legenda perduodamas pasakojimas apie etninės japonų religijos Šinto šventiką, kuris į klausimą „kaip šintoizme galvojama apie Dievą?“ atsako: „O mes šokame“.

    Tikiuosi ‘alko’ prižiūrėtojai, savo PATVIRTINIMU, palaimins klausimą:
    Kas tavo protėviai, Jonai? 🙂

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Vadinasi, viskas gerai, jei patiko.

      Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Vadinasi, viskas gerai, jei tau patiko pastraipa.

      Atsakyti
    • Dalė says:
      8 metai ago

      Lietuviai tikriausiai sakytų: “O mes dainuojame”
      http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_LK_2013_3.pdf

      Atsakyti
  8. Kemblys says:
    8 metai ago

    Klausimas visiems pagal Vaiškūno straipsnio štrauką:
    ,,Tvirtą baltų genčių lietuviškos santarvės priesaiką gyventi bendroje Lietuvoje sau ir Pasauliui mes primename susitelkdami Lietuvos širdyje Dainų šventei.”

    Protėviai gyveno Gentyse, kurios, dėl išorės priešų, buvo priverstos susivienyti. Kodėl susivienijus dingo Gentys?

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Galbūt šiandieninių Genčių šiandieninės šaknys – Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija …

      Atsakyti
    • kuzis says:
      8 metai ago

      nes susivienijo atsakymas

      Atsakyti
  9. kuzis says:
    8 metai ago

    issirinkit vada ir bus kam pasakyt kas esate gerasirdziai mazaprociai

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      8 metai ago

      Jei suaugai, baik švepluoti.

      Atsakyti
  10. kuzis says:
    8 metai ago

    pauksti cia kompjuteris, apie juos ismanai

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      8 metai ago

      Abėcėlė čia lietuviška, tu ją išmanai?

      Atsakyti
  11. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    8 metai ago

    Lietuvos Dainų Šventė pagal Lietuvos vardą išdavusios eL-eR-T madą – LDŠ . Kad būtų aiškiau ”europiečiui” – LDSCH-song. Nedaug ir trūksta iki tokios nesąmonės.
    O kas link REFERENDUMO, tai viskas buvo numatyta…..sutapatinta su Dainų Šventės laikotarpiu.

    Atsakyti
  12. Klodas says:
    8 metai ago

    Dainų diena Kaune parodė, jog tautinius rūbus pakeitė juodi, o dalyvių vėliavėlės su Valstybės Lietuvos trispalve išniekinta kitoje pusėje nuspalvinus lenkų vėliavos spalvomis Kauno jautį.

    Atsakyti
  13. Catholicus verus says:
    8 metai ago

    Jokių dievų nėra, tik Dievas, kurį pažino Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė ir pranašai, kurį mes pažįstame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir atpažįstame Jėzuje Kristuje! Tie „dievai“ tėra tik demonai kuriuos garbinantieji pas juos ir nugarmės; „di gentium sunt demonia“ taip yra pasakyta Šventajame rašte.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

2022 08 13
Artėja Medkopio pabaigos šventė! | lrv.lt nuotr.

Artėja Medkopio pabaigos šventė!

2022 08 13
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Senųjų amatų dienos Neringoje. Kibirėlių gamyba | Neringos muziejaus archyvo nuotr.

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje

2022 08 11
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

Ūkininkams – paprastesni reikalavimai

2022 08 08
Smetoninės | rengėjų nuotr.

Šiandien Užulėnyje – Smetoninės!

2022 08 06
Jonava ruošiasi gimtadienio šventei

Jonava ruošiasi gimtadienio šventei

2022 08 05
Gyvūlininkystė | Ž. Morkvėno nuotr.

Lietuva veikia išvien su Europos žemdirbiais

2022 08 05
Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

Lietuvoje – pirmas beždžionių raupų atvejis

2022 08 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Prezidentas susitiko su energetikos ministru
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su energetikos ministru

2022 08 16
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo

2022 08 16
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

2022 08 16
Kiek ir kokio vandens gerti, kad išliktume darbingi
Įvairenybės

Koks vanduo geriausiai atgaivins per karščius?

2022 08 16
Gyvybės draudimas: kokia ir kam nauda?
Lietuvoje

Vedybų sutartys: geriau neprireiktų, bet…

2022 08 16
Telefono tarnavimo laiką galima prailginti | Asociatyvi nuotr.
Lietuvoje

Telefono tarnavimo laiką galima prailginti

2022 08 16
Rykštenės – svetimžemiai augalai | medauskalnas.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Rykštenės – svetimžemiai augalai, skinkite negailėdami

2022 08 16
Gandrų sugrįžimo diena
Gamta ir žmogus

Žuvinto rezervate gandrų nemažėja

2022 08 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Dalius apie Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!
  • Georgijus apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Lol apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • Savivaldybių būstų pardavimui trūksta skaidrumo
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05
  • Koks vanduo geriausiai atgaivins per karščius?

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 781; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 526; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 513; komentarų: 13
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 481; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 474; komentarų: 1
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 448; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 13
4
Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

Rugpjūčio 14 d. Rykantuose, Trakų r. vyks istorinė šventė skirta šio kaimo pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 620-osioms metinės.

Skaityti toliau

Artėja Medkopio pabaigos šventė!

by Kristina Aleknaitė
2022 08 13
0
Artėja Medkopio pabaigos šventė! | lrv.lt nuotr.

Rugpjūčio 15 d., Aukštaitijos nacionaliniame parke Stripeikių kaime esančiame Bitininkystės muziejuje, kaip ir kasmet, žolynams žydint ir bitutėms dūzgiant, vyks medkopio...

Skaityti toliau

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

by Ditė Česėkaitė
2022 08 12
0
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien  Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) įteiktas Lietuvos prašymas leisti įstoti į bylą Ukraina prieš Rusiją trečiosios šalies teisėmis. Ši...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Dalius apie Lietuviškojo folkloro Tėvui Evaldui Vyčinui – 70!
  • Georgijus apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Lol apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

Kitas straipsnis
Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija

Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai