Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas. Dainų šventę aplaisto dievai

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2014 06 28 08:30
32
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Pagrindinis indoeuropiečių religinis mitas pirmąjį lietų sieja su Perkūno pergale prieš amžinąjį priešininką Vėliną. Perkūnui nugalėjus, pratrūko gyvybines žemės galias žadinantis dieviškasis lietus. Nuo to laiko kai žmonės susitelkę pakartodavo Dievo Perkūno žygdarbį ir nugalėję blogį  užtraukdavo pergalės giesmes, kaskart prapliupdavo dieviškas lietus. Jis plaudavo kruvinus kalavijus, balindavo drobules, vertė ežerais dubaklonius, o kemsynus neįžengiamomis balomis. Kol tapome baltais.

Kai baltų dalis susivienijo ir sutelkę jėgas atsispyrė priešų antpuoliams sustabdydami genčių išsisklaidymą ir baltiškų žemių tirpimą – lijo septynias dienas ir septynias savaites. Nuo Aukštaitijos kalvų į ūkanotus klonius liejosi skaidrios vandenų srovės ir pats Dievas šią dangaus srautų atgaivintą žemę praminė – Lietuva, o sulydytus baltus – lietuviais.

Kaip tik tuo metu, liepos pradžioje Danguje pateka į gražų dangaus ženklą susisaisčiusios septynios Sietyno žvaigždės,  primenančios baltų genčių sutarimą gyventi broliškai susiejus savo kelius į bendrą likimą – Lietuvą. Ir kai liepos 6 atšvenčiame Lietuvos valstybės dieną – Sietyno žvaigždės išsivaduoja iš Saulės spindulių ir priešaušrio žaroje sušvinta savo spindėjimu pranešdamos apie lietuviško lietų sezono pradžią.

Tvirtą baltų genčių lietuviškos santarvės priesaiką gyventi bendroje Lietuvoje sau ir Pasauliui mes primename susitelkdami Lietuvos širdyje Dainų šventei. Kai iš visų pasviečių susirinkę lietuviai pradeda dainuoti ir šokti būtinai prisišaukia lietų. Ar gali būti kitaip? Daug lietuvių vienoje vietoje – Lietuva. O Lietuva – lietaus žemė. Kad ir kaip nepermaldaujamai kalbininkai mūsų šalies vardą sietų su mažyčio Lietavos upelio vardu, tačiau pats tas upelis seniai būtų išdžiuvęs jei ne lietus…

Teisus sociologijos klasikas, religijotyrininkas Emilis Durkheimas sakydamas, kad bendruomenė suvokia save ir išsaugo savimonę, susiburdama ir susitelkdama. Kai veikiame išvien, tuomet aukštesnis bendruomeninis „aš“ išlaisvina mumyse jėgas, kurių esame nepajėgus atverti savyje kiekvienas pavieniui. Ir šios jėgos prisijungia prie tų, kurias eikvojame plušėdami dėl duonos kasdieninės. Tuomet mumyse atbunda snaudžiančios dieviškos galios, įkvepiančios kilti į gyvenimo kalną, nugalėti kliūtis ir siekti toli ir aukštai spindinčio vilties žiburio…

Yra vienas seniai išbandytas lietaus sukėlimo būdas – Dainų šventė. Ir kai šventas lietus, dangaus srovėmis nuplauna visus netikrumus ir išbaido abuojumus – lieka tik nuoširdžiai pasišventusieji, kuriems lašai ant nosių ir smakrų tik laikini nepatogumai, prieš netruksiančią ateiti tikrą šventumo palaimą. Dainomis užkalbėtas vanduo – išskaistina ir išbalina mūsų sielas atnaujindamas mūsų baltišką kilmę, atgaivina lietuvišką bendrumą.

Šokis ir daina – mūsų protėvių tikėjimo pagrindas. Iš lūpų į lūpas kaip legenda perduodamas pasakojimas apie etninės japonų religijos Šinto šventiką, kuris į klausimą „kaip šintoizme galvojama apie Dievą?“ atsako: „O mes šokame“.

Šokdami ir dainuodami perkūnišku sūkuriu mes ardome pilkos kasdienybės gniaužtus, draskydami velniavų tinklus gražiname sau Lietuvą. Ir kai mums tai pavyksta – mūsų pergalę kaip andai – aplaisto Dievai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Dievai ir dorovė (video)
  2. Zaraso ežero saloje vyks Respublikinė dainų šventė
  3. Krivis J.Trinkūnas: Dievai Lietuvą saugo tik tada, kai lietuvis į juos atsigręžia
  4. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  5. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  6. J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio)
  7. J. Vaiškūnas: Ši Žemė šventa
  8. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  9. J. Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią?
  10. Jubiliejinės Dainų šventės Folkloro diena laimės ieškoti kvies namuose
  11. Etnoastronomas J.Vaiškūnas klaipėdiečiams pasakos apie dangaus šviesulių vaidmenį senovės pasaulėžiūroje ir religijoje
  12. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas kviečia pakeliauti senojo lietuviško Zodiako pėdsakais
  13. Studentų folkloro šventė aidės Rumšiškėse
  14. Kaune prasidėjo vaikų folkloro šventė „Baltų raštai“
  15. V. Radikaitė-Žukienė. Nepriklausomybės diena
  16. Viešnagė pas žmones, kurie niekad neužrakina durų ir širdžių (nuotraukos, video)
  17. V. Rutkūnas. Londono lietuviai klojo patalus sėkmingiems metams
  18. V. Rutkūnas. Lietuviuose slypi galingas užtaisas klestėjimui
  19. Ketvirtadienio Perkūnkalbė: metas varyti dievą į medį
  20. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis
  21. M. Jučas. Gedimino laiškai
  22. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  23. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  24. Geriausi folkloro kolektyvai Palangoje ieškos Jurgio raktų
  25. Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio)
  26. V. Rutkūnas. Krivis Jaunius keliauja į Dausas, palaiminęs Lietuvą
  27. Klubas „Sūduvos Tauras“ kviečia į nepaprastai įdomius baltiškus renginius
  28. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  29. M. Nargėlaitė. Tautinis judėjimas: gundymas krikščionybe
  30. Kas Vilniaus savivaldybėje užsimojo prieš tarptautinį folkloro festivalį „Skamba skamba kankliai“? (audio)

ALKO TURINYS

Pastabos 32

  1. Perkūno Paukštis says:
    7 m. ago

    Šitą straipsnį visai neseniai skaičiau “Delfi”-yje. Ten kažkas iš neapsisprendusių pagonių komentatorių pavadino straipsnį poetišku – atseit suprask, kad nieko daug rimto. Bet gi, esa ir daug mokslininkų, kurie tyrinėja Žemės, Vandens galias…
    Lietuva kiaurai pagoniška, tame slypi šventumas – GYVENIMO PRASMĖS stiprybė.

    Atsakyti
  2. Klodas says:
    7 m. ago

    Be reikalo romantizuojama Lietuvos vardo kilmės sąsaja su lietumi. Daukantas, aptaręs įvairias nuomones, tokį pramaną atmetė.

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      O kas tas Daukantas tau buvo ?

      Atsakyti
      • Klodas says:
        7 m. ago

        Daukantas man yra tas, kuris pasakė: „Vakale, umžių aš pabengsiu, ale mokslas liks nebengts”.

        Atsakyti
  3. Klodas says:
    7 m. ago

    Be to, romantiška – „Sietyno žvaigždės išsivaduoja iš Saulės spindulių ir priešaušrio žaroje sušvinta savo spindėjimu“, bet (patikslinu) – praneša apie – Lietuvą, kuri Liepos 6-ąją švenčia Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną. Tądien vasarvidis pasiekia apogėjų. Nedera pamiršti, jog tai seniausia mūsų šventė.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    7 m. ago

    Prie to kas rašinyje pasakyta apie lietuvių dainų galias telieka pridurti, kad, matyt, kaimynai vokietukai bežiopsodami, kaip lietuviai dainuodami ir šokdami prisišaukia tokį stebukladarį lietų, iš nuotabos ėmė tas lietuvių dainas vadinti vokiškai “das Lied”, t.y. giminingu lietaus vardui vadinti lietuvių žodžiu. Mat, jie be abejonės girdėjo lietuvius iš džiaugsmo šaukiant “lietus” pradėjus šauktam lietui lyti.
    Ilgainiui tas “Lied” dėl prūsiškojo liežiuvio įtakos suduslėjo į “Liet”. Taip per vokiečių nuostabą lietaus vardas tapo šalies vardu – Lietuva. Tokį istorinį vyksmą buvus patvirtintų ir išlikę Dainavos pavadinimai…

    Atsakyti
  5. )..( says:
    7 m. ago

    ar Dainu sventes dalyviai atliko sventa pareiga ?ar prabalsavo is anksto,kad galetu ramia sazine dalyvauti sventeje?

    Atsakyti
  6. Ženklas says:
    7 m. ago

    Joną Vaiškūną į Romuvos krivius!

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      Gal per jaunas. Trūksta žilų plaukų, barzdos.
      Aišku, visokie plaukai – gal tik “paradinė” pusė, juk svarbiau pagoniška siela…

      Atsakyti
      • Ženklas says:
        7 m. ago

        Vaiškūnas, ne Vaiškūnas ar dar kitas asmuo, bet Romuvai Krivio verkiant reikia. Nes vyksta neaišku kas. Kuriamas naujadaras – Romuvų sąjunga su seniūnės vadovaujančia pareigybe,- tada ką Seimas patvirtins tradicine religine bendruomene? Ar jau Teisingumo ministerijoje įregistruotą ir pripažinimo sąlygas per 25 metus įvykdžiusią Romuvą, ar pasakys – na va su naujadaru sąjunga laukite dar 25 metus. O paskelbimo tradicine religine bendruomene priešininkai, fanatizuoti krikščionys, jau kalba kad terminą reikia pratęsti iki 50 metų, tai gal čia žaidimas š tuos pačius vatus? Šiemet Lietuvoje turėjo vykti WCER renginys (kongresas), ar kas ką nors daro,- mirė Krivis, mirė…. Per Rasas buvau pajūryje, tai vietiniai galvoja kažką sava, atskira nuo Romuvos įregistruoti. Krivio reikia bendruomenės labui jau dabar!

        Atsakyti
        • Ženklas says:
          7 m. ago

          Suklydau pora raidelių pirštu baksnodamas, atsprš.

          Atsakyti
        • Kemblys says:
          7 m. ago

          Mielieji, būkit malonūs, išrinkite, bet tokį, kuris atsakytų į klausimus.
          Pvz., paklausiu, kur slepiasi Vėlė žmogui gyvam esant, t.y. jame pačiame, kad žado neprarastų, kaip ankstesnis. Kažkada Kauno Žinijoje (pirkau bilietą!) romuviai pristatinėjo savo ‘religiją’. Uždaviau kelis klausimus ir būsimas krivis prarado žadą. Taip ir išsikraustė į Dausas man skolingas – neprapuls, ten susitiksime.

          Atsakyti
          • Perkūno Paukštis says:
            7 m. ago

            Gal tai labai platu, ir tiesiog neatsakytina keliais suspaustais sakinukais.
            Na, gal Krivis jautė Tavo pašaipiškumą Romuviams.
            Galų gale TYLA – tai irgi erdvė, ne tuštuma.
            Na, o tos skolos – labai menkos.

          • Virginija says:
            7 m. ago

            Kembly, siela, dvasia ir vėlė yra skirtingos sąvokos. Siela yra žmogaus gyvybė, dvasia – mūsų sąmonės aukščiausia forma, o vėlė – atsiskyrusi nuo fizinio kūno dalis, tai tai kas suvelta. Tai mūsų ydos, blogi įpročiai ir tt. Todėl mirusiojo vėlė klajoja nerasdama vietos, blaškosi, baladojasi į buvusius namus ir tt.

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Nors būtum parašiusi ‘mano manymu’…
            Netiesą parašei, mano manymu 🙂

          • Virginija says:
            7 m. ago

            Kembly, įvardindama reikšmes, aš remiuosi perskaityta dvasine literatūra. Tai nėra mano išsigalvojimas, todėl negaliu rašyti, jog tai mano manymas.
            O pats ar turi kokių minčių, žinių, kad paaiškintum vėlės sąvoką? Ar tik kaip visada nori tik prieštarauti…? 🙂

          • Kemblys says:
            7 m. ago

            Dabar ir man aišku kodėl per Vėlines deda lėkštutę mirusiųjų Vėlėms – pasiilgo mirusiųjų ,,ydų, blogų įpročių ir tt.” 🙂

            Kai parašei, kad ,,Siela yra žmogaus gyvybė”, man priminė Dalės katalikišką aiškinimą – ,,Dievas yra begalybė”. Viskas labai suprantama, jei nesuvokia katalikai Dievo lygiai taip pat kaip begalybės, reiškia Dievas=begalybė!
            Mano žinios kiek kitokios, tad galiu tik daryti prielaidą kokios asmens sąrangos dalys galėjo būti įvardintos minėtais žodžiais. Minčių yra, bet reikia ieškoti būdo kaip skleisti. Jei įdomu, gali skaityti ‘atsiliepimus’ po Vaiškūno straipsniu ,,Kur dingo kario dvasia?”.

        • Perkūno Paukštis says:
          7 m. ago

          Esu aplankęs keletą pajūristų apeigų. Po jų jie ten mėgdavo šiek tiek pabaliavoti – lyg atšvęsti, pasidžiaugti prisikėlimu. Džiaugdavosi ir kiekvienu, kuris atvykdavo palaikyti jų viltį.

          Atsakyti
  7. Kemblys says:
    7 m. ago

    Patiko pastraipa:
    ,,Šokis ir daina – mūsų protėvių tikėjimo pagrindas. Iš lūpų į lūpas kaip legenda perduodamas pasakojimas apie etninės japonų religijos Šinto šventiką, kuris į klausimą „kaip šintoizme galvojama apie Dievą?“ atsako: „O mes šokame“.

    Tikiuosi ‘alko’ prižiūrėtojai, savo PATVIRTINIMU, palaimins klausimą:
    Kas tavo protėviai, Jonai? 🙂

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      Vadinasi, viskas gerai, jei patiko.

      Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      Vadinasi, viskas gerai, jei tau patiko pastraipa.

      Atsakyti
    • Dalė says:
      7 m. ago

      Lietuviai tikriausiai sakytų: “O mes dainuojame”
      http://tautosmenta.lt/wp-content/uploads/2013/12/Razauskas_Dainius/Razauskas_LK_2013_3.pdf

      Atsakyti
  8. Kemblys says:
    7 m. ago

    Klausimas visiems pagal Vaiškūno straipsnio štrauką:
    ,,Tvirtą baltų genčių lietuviškos santarvės priesaiką gyventi bendroje Lietuvoje sau ir Pasauliui mes primename susitelkdami Lietuvos širdyje Dainų šventei.”

    Protėviai gyveno Gentyse, kurios, dėl išorės priešų, buvo priverstos susivienyti. Kodėl susivienijus dingo Gentys?

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      Galbūt šiandieninių Genčių šiandieninės šaknys – Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija …

      Atsakyti
    • kuzis says:
      7 m. ago

      nes susivienijo atsakymas

      Atsakyti
  9. kuzis says:
    7 m. ago

    issirinkit vada ir bus kam pasakyt kas esate gerasirdziai mazaprociai

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      7 m. ago

      Jei suaugai, baik švepluoti.

      Atsakyti
  10. kuzis says:
    7 m. ago

    pauksti cia kompjuteris, apie juos ismanai

    Atsakyti
    • Ženklas says:
      7 m. ago

      Abėcėlė čia lietuviška, tu ją išmanai?

      Atsakyti
  11. Vytautas iš Šlavėnų kaimo says:
    7 m. ago

    Lietuvos Dainų Šventė pagal Lietuvos vardą išdavusios eL-eR-T madą – LDŠ . Kad būtų aiškiau ”europiečiui” – LDSCH-song. Nedaug ir trūksta iki tokios nesąmonės.
    O kas link REFERENDUMO, tai viskas buvo numatyta…..sutapatinta su Dainų Šventės laikotarpiu.

    Atsakyti
  12. Klodas says:
    7 m. ago

    Dainų diena Kaune parodė, jog tautinius rūbus pakeitė juodi, o dalyvių vėliavėlės su Valstybės Lietuvos trispalve išniekinta kitoje pusėje nuspalvinus lenkų vėliavos spalvomis Kauno jautį.

    Atsakyti
  13. Catholicus verus says:
    7 m. ago

    Jokių dievų nėra, tik Dievas, kurį pažino Abraomas, Izaokas, Jokūbas, Mozė ir pranašai, kurį mes pažįstame per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų ir atpažįstame Jėzuje Kristuje! Tie „dievai“ tėra tik demonai kuriuos garbinantieji pas juos ir nugarmės; „di gentium sunt demonia“ taip yra pasakyta Šventajame rašte.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

2021 03 06
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos tikslas ŽTT – pažeidžiamiausių grupių teisių apsaugą

2021 02 22
Keičiasi lėšų vietinės reikšmės keliams skyrimo tvarka

Prasidedantis atlydys – dar vienas išbandymas vairuotojams

2021 02 20
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

J. Vaiškūnas. Užgavėnių papročiai mena svarbiausią indoeuropiečių religinę šventę

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Norkūnas. Kodėl su partnerystėmis turime palaukti?
  • Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
  • Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
  • „Aktualioji istorija“: Vilniaus ištakos – Šventaragio slėnis (video)

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1256; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 645; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 565; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 508; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 06
20
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Alkas.lt redaktorė Edita Česėkaitė kalbina Alko vyriausiąjį redaktorių Joną Vaiškūną gimtadienio proga. – Gimtadienis, kasmet besikeičiantys skaičiai, kuo Jums asmeniškai...

Skaityti toliau

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo...

Skaityti toliau

Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

by daiva
2021 03 06
9
Jonas Vaiškūnas prie atrasto dubenuoto akmens | D. Vaiškūnienės nuotr., alkas.lt

Sveikinimas Jonui Vaiškūnui – Romuvos vaidilai Perkūno galybė sprogsta iš tavo lūpų – kaip Jorės pumpurai! Tavo vaiskūs žodžiai kaip...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
Kitas straipsnis
Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija

Pilypas Orlykas ir Pirmoji Ukrainos Konstitucija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai