Birželio 16 d. Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) vykdydamas parlamentinės kontrolės priedermę savo posėdyje aptarė galimybes įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą dėl Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybės pripažinimo.
Kaip žinia, birželio 8 d. EŽTT Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ byloje prieš Lietuvą teismas nutarė, kad Lietuvos Respublikos Seimo atsisakymas suteikti valstybei pripažinimą „Romuvai“ nebuvo neutralus ir nešališkas sprendimas. EŽTT vienbalsiai nutarė, kad nepripažįstant „Romuvos“ buvo: pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 14 straipsnis (diskriminacijos draudimas) kartu su 9 straipsniu užtikrinančiu minties, sąžinės ir religijos laisvę. Taip pat buvo pažeistas EŽTK13 straipsnis – užtikrinantis teisę į veiksmingą teisinę gynybą.
EŽTT taip pat nustatė, kad valstybės valdžios institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo kodėl „Romuvą“ vertino kitaip nei kitas panašias religines bendrijas, kurioms valstybės pripažinimas buvo suteiktas, o Seimo nariai, įgyvendindami savo reguliavimo įgaliojimus, neliko neutralūs ir nešališki.
ŽTK posėdyje be šio komiteto narių posėdyje dalyvavo ir kiti Seimo nariai: Robertas Šarknickas, Arūnas Valinskas, taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Milda Ališauskienė, Teisingumo ministerijos vyriausiasis specialistas Donatas Glodenis. Romuvą atstovavo Krivė Inija Trinkūnienė, bei vaidilos: Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė, Nijolė Balčiūnienė, internetinio naujienų portalo Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas.
Išklausę Vyriausybės atstovės EŽTT K. Bubnytės-Širmenės, ŽTK komiteto nariai klausimą dėl Romuvos pripažinimo aptarė platesniame įstatymleidystės kontekste. Buvo siūlyta keisti religinių bendruomenių ir bendrijų pripažinimo tvarką, tobulinant įstatymus, laukti EŽTT sprendimo įsigaliojimo po 3-jų mėnesių, taip pat nežinia kada ketinamų priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo sprendimų byloje dėl nepripažintų bendruomenių teisės kreiptis pripažinimo termino (Seimo nariai – krikščionys jį siūlo ilginti, berods, iki 75 metų…) ir kt.
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė pasisakė už tai, kad Seimas spręstų Romuvos pripažinimo klausimą iš karto kai tik įsigalios EŽTT sprendimas. Ji Romuvos vardu dėl to EŽTT birželio 6 d. įteikė bendrijos prašymą.
ŽTK posėdyje dalyvavęs Alkas.lt vyr. redaktorius ir Romuvos atstovas spaudai J. Vaiškūnas, po posėdžio sakė, kad Romuva į EŽTT kreipėsi ne dėl Lietuvos įstatymų netobulumo bei neatitikimo Europos žmogaus teisių konvencijai, o dėl konkretaus konkrečios bendruomenės nepripažinimo atvejo. EŽTT nustačius, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos Romuvos narių ir bendruomenės žmogaus teisės, pasak J. Vaiškūno, šis pažeidimas turi būti ištaisytas šios bendruomenės atžvilgiu nevilkinant klausimo.
„Jei Seimas pakartotinai nespręs Romuvos pripažinimo klausimo turėdamas tokią teisę, o dabar jau ir prievolę, mūsų bendruomenė bus diskriminuojama antrą kartą, – verčiama laukti įstatymų keitimo, nors to nei Seimo, nei EŽTT nėra prašiusi“, – sakė J. Vaiškūnas.
Juokinga. Lietuva laisva ir nepriklausoma – kas gali nurodinėti Lietuvos valdžiai. Nesvaikit. Romuva netelpa į Biblijos rėmus . Tuo viskas pasakyta.
…į “biiblijos” rėmus telpa tik nesveikai įtikėję… ir tuo viskas pasakyta …
Egzaminas jiems – ir lygių galimybių, ir tolerancijos, ir pažangių pažiūrų ir t.t.
Skleiskite žinią visam pasauliui – rašykite į tarptautines Žmogaus teisių gynimo organizacijas Europoje ir kituose žemynuose. Kreipkitės į Jungtines Tautas. Kreipkitės į Europos Komisiją. Kreipkitės į Europos Vadovų Tarybą: jos 2019–2024 m. strateginės darbotvarkės pirmasis klausimas – piliečių ir laisvių apsauga. Būtinas NUOLATINIS VIEŠINIMAS (PRIMINIMAS) tarptautinėje erdvėje. Pasaulis turi žinoti. Neabejoju, kad sulauksite politinės paramos. Viešumas yra veiksmingas ginklas, visi tą gerai žinome. Jūsų aktyvūs veiksmai prisidės prie demokratinės valstybės kūrimo. Akivaizdu, kad bręsta vilkinimas, todėl netikėkite jokiais pažadais. Nenuleiskite rankų. Sėkmės!
Tai buvo Pajūriečio patarimai 🙂
O ką, jei taip organizavus peticiją, o parašus ne tik į Seimą, bet ir prezidentui, ir JT nusiųsti?
Mano nuomone, privaloma kreiptis į JT. Tada apie šį kreipimąsi sužinos visas pasaulis – tas kreipimasis atitinkamomis JT priemonėmis bus padarytas pasiekiamas visoms JT valstybėms narėms (turiu ilgametę darbo patirtį su viena iš JT organizacijų). Prieš tai keipimasis į Seimą, Prezidentą turi būti (politiškai tai būtų labai teisingas žingsnis, nors iš jo atsiprašau, jokios naudos nebūtų).
„The Office of the High Commissioner for Human Rights (UN Human Rights) is the leading UN entity on human rights. We represent the world’s commitment to the promotion and protection of the full range of human rights and freedoms set out in the Universal Declaration of Human Rights. On September 1, 2018 Michelle Bachelet assumed her functions as the United Nations High Commissioner for Human Rights.“ – citata iš JT Žmogaus teisių interneto svetainės.
O kokių dar čia ypatngų soec. galimybių reikia, kad ponai malonėtų pabalsuoti už tai, kad Konstitucija ir ŽT būtų vykdomos?
Gal gana dirbančius imituoti, darbo laiką švaistyti 10-taeiliams klausimams?
Konstitucijos 5 straipsnis: […]. Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.
Nuėjusi į savivaldybę, pacituokite. Padės?
GERBIAMIEJI, HERALDIKOS SPECIALISTAI! BŪTINA PAŽINTI ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS IR ŽINOTI, KAD MŪSŲ LAIKAIS, iki ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, SAULĖ SUKASI ir SUKSIS, PAGAL LAIKRODŽIO RODYKLĘ! TODĖL IR HERALDIKOJE, SAULĖS UŽVARTOS TURI BŪTI PAGAL LAIKRODŽIO RODYKLĘ, BET NE ATVIRKŠIAI – KAIP YRA HITLERIO ir ROMUVIEČIŲ VĖLEVOJE!!!
Gerb. Romualdai, Jūsų pastaba dėl užvartų mūsų ženkle neturi pagrindo, mat ženklas tik ant popieriaus yra toks, gi iš tikrųjų šis ženklas yra pakabutis, t.y. į jį reikia žiūrėti iš abiejų pusių — jis rodo sukinį ir vyrišką, ir moterišką. Beje, nacių svastika tik vėliavos plokštumoje, todėl vienpusė ir, be to, apgaubta, apribota, apsmaugta, todėl ir žūti pasmerkta.
Tikejimo zodzio ir hari krisnos taip nebijoma, kaip romuvieciu. Idomu, kodel?
Atsakymų yra ne vienas. Bet vienas iš atsakymų yra tas, kad „Romuva“ tai – lietuvybė. Koks krikščionybės požiūris į lietuvybę, mūsų kalbq, tikėjimą, papročius, šventes, labai gerai žinoma. Dėl likusių atsakymų siūlyčiau kreiptis į Vatikano padalinį Lietuvoje – į katalikų bažnyčią.
Gerbiamieji, MŪSŲ PROTĖVIŲ HERALDINIAUI ŽENKLAI YRA AMŽINI! JIE NE ŽŪSTA!
JIE VAZDUOJA AMŽINYBĘ! GARBĖ MŪSŲ PROTĖVIAMS, KURIE GEBĖJO PASAULIUI PALIKTI SIMBOLIUS, KURIŲ DĖKA, MES NESUNKIAI GALIME ORIENTUOTIS: – AR TAI VYKO ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, AR PIETINIAME; AR PRIEŠ PASAULINĮ TVANĄ, AR PO TVANO! Ir t.t. ir t.t.
Nijolė Laurinkienė. Prigimtinė kultūra ir religija – pripažinti, puoselėti ar leisti sunykti?
– delfi.lt/news/ringas/lit/nijole-laurinkiene-prigimtine-kultura-ir-religija-pripazinti-puoseleti-ar-leisti-sunykti.d?id=88316093