Įvykiai Baltarusijos pasienyje yra rimtas dalykas, būtų lengvabūdiška to neįvertinti.
Daugelis žmonių jau primiršo, kad prieš 30 metų būtent šiame ruože degė mūsų muitinės ir žuvo žmonės.
Skirtumas tik tas, kad tuo metu Rusijoje ir Baltarusijoje demokratiniai procesai, mano nuomone, buvo stipresnis veiksnys, ypač Rusijoje, ir teikė daugiau vilčių. Šiandien diktatūrinės tendencijos kaimyninėse valstybėse akivaizdžiai yra įsitvirtinusios. O diktatoriai neprognozuojami.
Prieš 30 metų rengtas mano Laisvosios Europos radijo pranešimas primena atmosferą, kurią anuomet išgyvenome.
Nuotraukos – Lietuvos mutinės.
TAIKINYS – VALSTYBINGUMO ŽENKLAI
Laisvosios Europos radijas
1991 m. gegužės 27 d.
Praėjusią savaitę Sovietų Sąjungos ginkluotosios pajėgos kasnakt niokojo Lietuvos muitines. Buvo deginami ir sprogdinami pasienio pastatai, mušami, žalojami, žeminami pasieniečiai, muitininkai, krašto apsaugos tarnautojai. Besiklostanti padėtis kai kuo primena šių metų sausio pradžioje tvyrojusią politinę atmosferą.
„Bjaurus, nešvarus, šliaužiantis ir visapusiškas sovietų karas tęsiasi. (…) Tie, kurie smurtu vykdo svetimos valstybės įsakymus arba įsakus, yra mūsų valstybės užpuolikai. Šiandien jų taikinys yra muitinės. Rytoj bus krašto apsaugos departamentas, poryt – Lietuvos policija. Jeigu tolimuose politbiuruose arba štabuose kas nors mano, kad mes prieš smurtą kapituliuosime, kaip manė tada, tas vėl apsirinka ir daro itin didelę politinę klaidą“, – sekmadienio vakare [1991 m. gegužės 26 d.] per Lietuvos TV kalbėjo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Savo kalbą jis baigė žodžiais: „Mus puola – mes ginsimės.“
„Dabartinė įvykių raida kiek primena situaciją, kurioje Baltijos šalys buvo atsidūrusios prieš 50 metų, – Laisvosios Europos radijui sakė Valdemaras Katkus, Lietuvos užsienio reikalų viceministras. Jis priminė, kad Estijoje jau 1939 m. pabaigoje sovietų karo laivai buvo užblokavę Talino uostą ir pradėję kontroliuoti visą laivų judėjimą.
Sovietų karo lėktuvai pažeidinėjo Estijos oro erdvę, karo laivai, įplaukę į Estijos teritorinius vandenis, apšaudė estų lėktuvus, skraidžiusius virš sausumos. O 1940-aisiais, vos dviem dienoms likus iki okupacijos, sovietų naikintuvai be įspėjimo numušė estų keleivinį lėktuvą, skridusį iš Talino į Helsinkį. Visi keleiviai ir ekipažas žuvo.
Provokacijos, pasak V. Katkaus, buvo vykdomos ir Latvijoje. 1940 m. nuo birželio 9 d. sovietai pradėjo užmušinėti Latvijos pasienio sargybinius. Vieno užpuolimo metu buvo nukauta keletas pasieniečių, viena moteris, o dešimt pasienio sargybinių ir keliolika Latvijos gyventojų buvo pagrobti ir išvežti į Sovietų Sąjungą.
Latvija įteikė sovietams protestą, sovietai sutiko atlikti incidento tyrimą, bet dar tą pačią dieną užblokavo Latvijos uostus, o netrukus Kremlius įteikė ultimatumą.
Viceministras atkreipė dėmesį, jog Kremlius, kaip ir prieš 50 metų, vykdo dvigubą politiką: kalbama viena – daroma kita.
Jis nurodė ir skirtumų, kurie neleidžia tapatinti dabartinės krizės su 1940 m. situacija: „Sovietų Sąjunga jau nėra ta pati stalininė Sovietų Rusija – joje vystosi demokratinis judėjimas, demokratiškai nusiteikusi Rusijos vadovybė. Taip pat ir Europa nėra karo išvakarėse.
Dabartinė situacija leidžia tikėtis, kad mes sugebėsime politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis šią eskaluojamą situaciją suvaldyti.“
V. Katkus sakė, kad Užsienio reikalų ministerija imasi žygių dabarties krizei lokalizuoti ir sukontroliuoti politinėmis priemonėmis. Rusijos prezidentas Jelcinas tuo klausimu susisiekė su sovietų prezidentu Gorbačiovu. Gorbačiovas, pasak Katkaus, kartoja tą pačią formulę: „jis nieko nežinąs, incidentas esąs lokalinio pobūdžio.“
Dabar svarbu nesuteikti preteksto Kremliui nusikalstamus veiksmus užtamsinti tariamais konstituciniais įgaliojimais, kaip tai atsitiko 1940 m., kada svetimos valstybės okupacija buvo dangstoma tariamos „liaudies vyriausybės“ valdymu ir „liaudies seimo“ rinkimais, – mūsų radijui pažymėjo viceministras V. Katkus.
Na, Lietuva jau valstybės nebeturi. Baltarusija dar vis turi. Bet tai laikina. Gal matot galimybę Baltarusijos nepriklausomybei ? : – )
Net šiurpas persmelkė visą. Galvojau apie tai, apie klastingus manevrus, kai vienoje pusėje puola, tu ten visą dėmesį sutelki, o tada tau į nugarą iš priešingos pusės pasipila daug stipresnė ugnis. Juolab, kad Gardino koridorius jiems suteikia visišką laisvę ginti visutėlę ,,teisėtą SSSR sieną”.
Ką reiškia TIKSLI FORMULUOTĖ.
Ir būtent TO ir TOKS priminimas Briuseliui ir NATO – nuolatinė URMo ir KAMo pareiga. Turi būti jiems primenama, kartojama, kaip ,,dažnutė”!
Ir dar nuolat priminti, jog tai – taip, Lietuvos, bet daug didesnis pačios Lenkijos ir visos Europos rūpestis. Priminti, jog Kremlius vien dėl tokios blusos LT tiek laiko nedelstų, būt seniai prarijęs. Bet jam reikia iš karto tokiam smūgiui pasirengti, kad bent PL garantuotai sau po batais patiestų!
Taigi, Kremlius nori atgauti VISĄ – nuo jūros iki jūros ,,nuosavą” sieną su Vakarais. Tuo tikslu jis puola Lietuvą, smulkiais išpuoliais silpnina ją, kad žmonės išvargintų. Todėl pats LAIKAS išleisti kažkiek oro iš PL ir ĮAIŠKINTI jai, jog Lietuvos skaldymas regionais, Vilniaus krašto ,,susigrąžnimas” labai palengvins Kremliui žygį į Lenkiją.
BY jis jau turi, Krymas ir pakrantė jau jų, UA prifaršruota žaliųjų žmogeliukų, o Donbasas parems, tad daug vargo nebus. Į Lietuvą ,,pabėgelių” parūpins, o iš jūros pusės ir titušką su rėmėjais turi, ir ,,Kaliningradas” visada ,,na čeku”…
Mūsų bėda, kad mūsų URMai niekada neturėjo tokio patarėjo, kaip Autorius. Kurs akylai nuo klaidų saugotų, neleistų jų stuburams suminkštėti? Kad ir vidury nakties pažadinti žinotų, kur neturi teisės nusileisti.
Ačiū už nenuilstamą darbą valstybingumo prasme. Stanislovas iš Sasnausko gatvelės