Vakar kultūros ministras Simonas Kairys aiškino per televiziją kodėl Petro Cvirkos paminklas turėtų būti nuleistas ant žemės” ir pastatytas į jam deramą vietą. Mano nuomone, galbūt į Klangius, kur jis gimė, nebūtinai į Grūto parką, demonstratyviai pažeminant ir išjuokiant šiaip ar taip talentingą beletristą.
Vien posakis ko vertas: „Bepigu kiaulei ant svieto gyvent: nei barzdos skust, nei poterių kalbėt…“!
Iš dešimtmečių perspektyvos šiandien jau atlaidžiau vertinamos 1940-1941 ir pokario metais bolševikų paslaugūnų vykdytos veikos, išblukus iš daugelio žmonių atminties tai siaubingai represijų ir persekiojimo atmosferai, kurioje buvo paskandinta to meto Lietuva. Viešas ar slaptas „danosas“ žmonėms tada reiškė, geriausiu atveju, kalėjimą, tremtį, blogesniu – mirtį.
Ne kartą esu pasisakęs dėl to paminklo, kuris buvo pastatytas ne už literatūrinius P. Cvirkos nuopelnus, bet už politinę išdavystę.
Todėl raginimai „atskirti literatūrą nuo politikos“ būtent ir yra neabejotinas politinių interesų protegavimas, prisidengiant literatūra ar žmogaus literatūriniu talentu.
„Nuleidus“ Cvirkos paminklą nuo pjedestalo, jo kūrinių literatūrinė vertė nesumažės, tik bus patrauktas pompastiškai iškeltas politinis stabas. Atsidūręs Klangiuose ir pastatytas „ant žemės“ taptų papildomu traukos objektu aplankyti rašytojo tėviškę. Šiaip ar taip paminklas sukurtas gabaus skulptoriaus ir jo kontroversijas kelianti istorija savaime jau yra susidomėjimo dalykas. Žinoma, jeigu patys Klangių gyvenotojai tam neprieštarautų, garsiausio savo kraštiečio stovylą turėdami „prie namų“.
Tuo metu Vilniuje nepriklausomos Lietuvos valstybės išdavystę įkūnijančio politinio stabo glorifikavimui būtų padarytas galas. Sykiu atsilaisvintų erdvė kur kas prasmingesniam simboliui.
Man asmeniškai labai patiktų, jeigu Vilniuje atsirastų paminklas Tadui Kosciuškai. Tiek daug apie jį kalbama, jis tapęs mūsų istorinės sąmonės dalimi, o paminklo ir neturim. Net Amerikoje, Čikagoje, pastatytas jam gražus paminklas, muziejaus ekspozicijoje pabrėžiama jo lietuviška kilmė. Tai būtų Vilniaus lietuvius, lenkus, baltarusius ir kitus laisvę mylinčius žmones konsoliduojantis simbolis. Nekalbant jau apie tai, kad pritiktų ir prie „konjunktūros“, kai dabar vis pagarbiau minima 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. T. Kosciuškos paminklui vieta čia, mano nuomone, būtų pati ta.
Paminklas Tadui Kosciuškai Čikagoje 2013 m. | V. Valiušaičio nuotr.
Tuo metu sostinėje paminklu gerbti asmenį, kurio parašas padėtas ant politinės išdavystės akto – 1940 m. liepos 21-osios deklaracijos, nužemintai maldaujančios Stalino paimti nepriklausomą Lietuvą ir jos žmonių likimus diktatoriaus „globon“, kas reiškė šimtų tūkstančių žmonių tragedijas, – yra politinis infantilizimas.
Kai 1940 m. birželio 14 d. ultimatumu Lietuvai Sovietų Sąjunga, greta valstybės kapituliacijos, pareikalavo dar ir vidaus reikalų ministro Kazio Skučo ir saugumo departamento direktoriaus Augustino Povilaičio galvų (abu jie buvo nužudyti), jų pjudymą, vos tik įsibrovus Lietuvon raudonajai armijai, pradėjo būtent P. Cvirka.
Ar šių Lietuvos valstybės vyrų kankinystė ir tragiška žūtis nėra taip pat ir P. Cvirkos moralinės atsakomybės dalis?
V. Valiušaičio kopija
Galas provokacijai
(XX) Vakar dienos “L[ietuvos] Ž[inių]” ekstra laidoj P. Cvirka parašė tokį straipsnį:
Smetonos ir jo klikos prislėgta ir paniekinta lietuvių tauta nebe nuo šiandien reiškė ir reiškia dideliausių simpatijų savo galingajam kaimynui Sovietų Sąjungai. Nebe nuo šiandien lietuvių tauta tas simpatijas nori pagrįsti tikru draugiškumu tarp abiejų tautų. Realiam šių norų įgyvendinimui, Sovietų Sąjunga pirmoji per savo vyriausybę užmezgė su Lietuva glaudžius santykius, pasirašė atatinkamas sutartis ir grąžino Lietuvai jos amžinąją sostinę Vilnių.
Tačiau lietuvių vyriausybės sluoksniai, daugumoje pikčiausi Sovietų Sąjungos ir lietuvių tautos priešai, visais galimais būdais ėmė sabotuoti tarp abiejų valstybių pasirašyto pakto vykdymą. Lietuvių vyriausybėj sėdėjo žmonės, kurie viešai, be atodairos skatino provokacijoms ir diversijoms prieš Lietuvoj esantį Sovietų garnizoną, prieš tą garnizoną, kuris stovėjo SSSR ir lietuvių tautų saugumo sargyboje. Tie atsakingi lietuviškosios plutokratijos stulpai slaptai instruktavo provokatorių, šnipų ir banditų kadrus, kurie („atėjus momentui”, kaip jie tvirtino) turėjo suduoti peilio smūgį į nugarą Lietuvoje esantiems sovietų kariuomenės daliniams. Tų provokatorių, šnipų, kurstytojų šefai buvo ne tik ponai Skučai, Povilaičiai ir kiti Smetonos lizdo „didvyriai”, bet ir daugelis kitų, dar iki šiandien tebesėdinčių atsakomingose vietose.
Tai šie ponai stengėsi visomis galimomis priemonėmis slopinti ir brutaliausiu būdu užgniaužti lietuvių tautoje besireiškiančias simpatijas taikingajai Sovietų Sąjungai ir Lietuvoje esantiems Raudonosios armijos kariams. Tai tie ponai, greta provokacinių aktų, ėmėsi fabrikuoti ciniškiausius anekdotus apie Sovietų Sąjungą, jos vadus, Raudonąją armiją ir tuos visokius anekdotus leido visuomenėn, su tikslu sugriauti lietuvių tautoje pasitikėjimą Sovietų Sąjunga. Tų biaurių istorijų ir anekdotų gaminimo virtuvės buvo – kai kurių ponų ministerių ir ponių ministerienių kabinetai bei salionai.
Tačiau lietuvių tauta nebuvo akla. Ji matė ir tebemato faktus savomis akimis. Lietuvių tauta šiandien pamatė, kad jos tikrieji išnaudotojai, „vadai” neuzurpatoriai pirma proga su pinigų ir aukso maišais pabėgo į užsienius.
Nuo šiandien lietuvių tauta nori gyventi tikroje draugystėje su galingąja Sovietų Sąjunga. Nuo šiandien turi būti padarytas galas lietuviškosios buržuazijos užmačioms ir provokacijoms prieš Sovietų Sąjungą.
Tai iškelkime pagaliau tą paminklą iš Vilniaus centro ir baikime jau vieną kartą ta š. malimą! Kiek gi galima tęsti tą cirką?! O gal kažkam to labai reikia?…
genialu – net nepagalvojau.
Niu, „sam ponimaješj” – aikštė iš gimtų namų matosi, o iš aikštės – gimti namai matysis… O ir dar šis tas matosi… Bet tiek tos…
Jau 30 metų kaip metas iškelti tą sovietinį balvoną. Vieta būtų tinkama A.Smetonos paminklui, kuriam vis dar nerado Vilniuje tinkamos vietos. Būtent A.Smetona dabar yra asmenybė, kurios paminklo trūkumas Vilniuje labiausiai jaučiamas.
Šaunuoliai: niekas taip neuždumia dabarties akių, kaip kova su praeities šmėklomis : – ) Žiūrėkit atgal, nematykit kas po kojomis ir ves jus nuvesim į šviesią ateitį : – ) Suomijoje tebestovi du paminklai Leninui ir tai mus erzina . Nenaikina to kas buvo – žiūri kas yra . Nervai nelaiko.
– pozicija.org/valdas-benkunskas-kaip-mes-cvirka-nukeleme-nuo-pjedestalo/ –
„Ar atsiras Lietuvoje nors keli sąžiningi ir garbingi inteligentai, kurie apgins talentingo skulptoriaus sukurtą talentingo lietuvio paminklą? Ar atsiras tarp jų drąsuolių nepabūgusių nei Izraelio ambasadorių, nei jų rabinų, nei konserVatos iš-perų?! Nekantriai lauksim, pone V.Radžvilai, pone V.Sinica ir kiti NS kūrėjai!”
„Valdas Benkunskas, ko gero, jau gavo m.dušanskio vardo neblogą pakyšėlę, kad stojo piestų prieš lietuvių visuomenę su tokiais kvai-lais teiginiais ruošdamasis nuversti paminklą tikrai talentingam rašytojui. Bet nė žodelio, niekšelis, neprataria apie menkystos Antano Venclovos, prirašiusio LTSR himnus, namo muziejaus likvidavimą! Beje, ar ne prie-dur-nis tas Valdas Benkunskas, kad tvirtina, kad ant 1940 m. marionetinio Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių deklaracijų originalų vien P. Cvirkos parašai!. O ką gal nebuvo ir A.Venslovos? Net foto transliuojama, kur abudu ir P.Cvirka ir A. Venclova pozuoja! Kaip šlykščiai dabartinia komsomolcai ir chunveibinai parenka klastingus faktus savo argumentams!” –
Ir ar ne tiesa? – Vienus iš tos pačios kompanijos teisiame, o kitų, ilgai ir sočiai tada gyvenusių, net dviejų jų kartų sovietų lepintų, o dabar jau šiandienos „autoritetais” tapusių, „teisingo vakarietiško mąstymo ir gyvenimo” mokymus išsižioję ligi šiol klausomės. Ir sugebėk tu man taip – santvarkos keičiasi, anų laikų žmones (pro)anūkai pakeitė, o jie –
neprilygstami autoritetai…
Gal ir reik nukelt, bet tai yra istorija, tai buvo , gyveno tuo metu lietuviai ir jie tai atsimena ,,, ištriname sau nepatinkančią istoriją, kai trynimas įeis į normą- trinsime viskas kas nepatinka ir ne politkorektiška.
I ta Cvirka galima pazvelgti kitu kampu: kokie naivus menininkai, tikejo, kad padarys visiems gera ir patikejo lapes saldziliezuvavimu….. o kai atsitokejo, tai jau saukstai po pietu….. Man jo paminklas netrukdo. Visai gerai jis toj vietoj. Negi reikia, kad ten koki stiklaini Avulis pastatytu?
Ar netrukus pasirodys antras straipsnis – su kopijomis, kaip P. Cvirkos straipsnio, tik tai bus kopijos iš, pvz., įvairiausių disertacijų, knygų, kalbų, parašytų/pasakytų sovietmečų dabar labai gerbiamų ir sočiausiai gyvuojančių žmonių?
Pritariu Valiušaičio mintims,išskyrus Kosčiuškos paminklo pastatymo minėtoje aikštėje.Kosčiuška -pagal Lenkijos intelektualų ir politikų mąstysena,tai vien lenkų didvyris ,kovojęs dėl Gegužės 3-osios Konstitucijos panaikinusios LDK valstybę ,išsaugojimo ir užuot ATR tik Lenkijos valstybės įtvirtinimo.O Kosčiuškos paminklas Čikagoje /buvau čia ir mačiau jį/ pastatytas čia didžiulę politinę ir kultūrinę įtaką turinčią lenkų diasporos pastangomis. Būtų nuostabu ir politiškai pateisinama,jeigu minėtame skvere stovėtų buvusio Prezidento Smetonos iškilus paminklas.
Ką gi bendro turi A. Smetona ir Vilnius? Visas A. Smetonos valdymo laikmetis asocijuojasi su “Kauno Lietuva”, Kaune yra ir jo Prezidentūra ir visų valstybės valdymo įstaigų tarpukariu pastatai, tai kam jį kišti Vilniun, kur nėra nieko, su kuo jis būtų susijęs, ir dargi į svetimą, P.Cvirkos paminklo nustovėtą, vietą? Va, Vytis Vilniuje būtų labai tikęs, bet kad vilniečiams buvo mielesnė “krūvelė” ir “pliažas”.
Tai gal iš tikrųjų nukelti Cvirkos skulptūrą nuo pjedestalo – “ant žemės” kaip yra nuotraukoje, pastatyti šalia Smetonos paminklinę skulptūrą su tokiu užrašu: “Kuris iš jų buvo išdavikiškesnis 1940 metais?”
Tokia istorinės atminties kompozicija turėtų šiuolaikiškų bruožų bei atliktų šviečiamąją ir auklėjamąją paskirtį visuomenėje. Kartu lankytojams, turistams galima būtų dalinti arba ir parduoti atitinkamo turinio literatūrą, informaciją. Taip 1940 m. įvykiai taptų lietuviškai vieningai pastatyti į savo vietą…
Patikrinkite, kas feisbuke lankosi −
Straipsnyje
Dobrovolska: neleisdama asmenvardžiuose naudoti „q“, „x“, „w“ Lietuva baudžia savo piliečius
− delfi.lt/news/daily/lithuania/dobrovolska-neleisdama-asmenvardziuose-naudoti-q-x-w-lietuva-baudzia-savo-piliecius.d?id=87362177&com=1
DURNIŲ LAIVO įspėjimas (neturėtų apsirikti?)
Dobrovolska už Vilniaus krašt siūlo rusams Klaipėd ir Visagin.
− facebook.com/groups/251460576381651/permalink/283254189868956/
− facebook.com/groups/251460576381651/permalink/272817050912670/
Nepavyks nukelti ir palikti. Auksinė vieta ten… Kodėl netikiu kai kieno nuoširdumu? Todėl, kad niekas nė žodeliu neužsimena apie S,Nėrį (kiek gatvių ir mokyklų turi jos vardą, pavyks pakeisti? be to ji moteris…) ar A.Venclovą (kita istorija). Bet kuo pastarieji skiriasi nuo P.Cvirkos (kurio aš neginu)? Kuo gi? Kitas dalykas, gal galimai norima atitraukti visuomenės dėmesį nuo kažkokių dabar vykstančių reikaliukų?
Šiandien ir man tai atėjo į galvą, jog jie patys – geriausia tų laikų plevėsų bei naivių kvailelių kopija, todėl badydami pirštais Cvirką, ir save bado.
Koks skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos ? Akivaizdus: Suomijos valdžia neturi gėdingos praeities. tik garbingą. Lietuvos valdžiažmogiams nepakenčiama viskas, kas primena jų išdavystę. Pažiūrėkit kuo jie buvo rusų laikais, jų tėvai ir seneliai – tautos išdavikai. Bet be jų mes pražūtume. Ačiū jiems. : – )
Sijoniste. Suomiai dėkingi leninui už leidimą, pirmą kartą turėti valstybę. Tuo mes ir skiriamės nuo jų. Lietuva jau buvo ,o Maskovijos su visais kalitom, ivanais, stalinais, leninais – ne. O apie Suomija – patylėsim.
Klausau 01 val. Svobodos naujienų:
Buv. Austrijos URMė, ar tai vadė, ar narė Austrijos… ,,Laisvės” p-jos, kurios vestuvėse Putinas šoko, tapo Rosneftj direktorių tarybos nare…
ir topt mintis galvon:
tai gal ir daugiau tų ,,Laisvės” partijų Vakaruose pristeigta??? Galima tikėtis, jog ir pas mus kažkieno vestuvėse pats VVP šoks? Arba mus visus vienu metu šokdins. Juk dar tokių Seimo narių nei turėjom, nei baisiausiame sapne nesapnavom …
Dėl laikraščio iškarpos – panašiai diktatorių Smetoną kaltina ir pora mūsų komentatorių. Tik Alke jį į šuns dienas išdedantis kritikas kitokio rezultato norėtų, negu vargšas Cvirka LŽ prisvaičiojo.
2021 birželio 03 11:34:00
Antanas Staponkus
Naikindami paveldą, istorijos nepakeisime
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/naikindami_pavelda_istorijos_nepakeisime/
Ne viskas, kas skirta priminti, skiriama garbinimui. Gana dažnai ir atvirkščiai.
(Va, vaikeli, įsimink, kas būna, kai iš kelio į takelį pasuki!)
Laidoje dalyvauja kultūros ministras Simonas Kairys , Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė , poetas, vertėjas prof. Tomas Venclova , kultūros istorikas dr. Darius Kuolys ir kt.
SIŪLYMAS skirti PAMINKLUS (statomus kam nors pagerbti, paminėti) nuo
SKULPTŪRŲ kaip meno kūrinio, kurio tikslai gali būti įvairūs. – Kaip iliustracija tam tikram istorijos periodui, literatūros kūriniui, net ir karikatūros pobūdžio kūrinys.
Svarbiausia, kad nebūtų nuteistas nei vienas stribas, nei vienas kgb’stas , nei vienas komunistas. Naikinkim kultūrą, tuos, kurie nebeturi jokio įtakos Lietuvos gyvenimui. Būkim tikri patriotai. Beje: , o ką daryti, dabar esantiems valdžioje tarybiniams , kad tokie neatrodytų ? Turit geresnių patarimų ? A, nu jo, kovoti prieš Rusijos naftą, dujas ir Baltarusijos elektrą. Bet čia, visi suvokia, kad tai JAV užsakymas. O kaip pademonstruoti nuoširdų patriotizmą ? Kad net sielą turintys patikėtų.
Mečys Laurinkus. P. Cvirkos skverelio trileris: kaip išsitenka didelis talentas ir kreiva pasaulėžiūra?
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/06/06/news/mecys-laurinkus-p-cvirkos-skverelio-trileris-kaip-issitenka-didelis-talentas-ir-kreiva-pasauleziura–19627297/
LRT R, Kultūros savaitė
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000156893/kulturos-savaite-dailininkas-donatas-pirstelis-kavafio-barbarai-ir-cvirkos-krukelis-tekstiliniu-laisku-paroda
Pradžioje, nuo 01 : 52 –
Minint trėmimų iš Baltijos šalių 80-metį, pilietiškumo ir istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas pasakoja apie ne tik gedulo, bet ir vilties pilną birželio istoriją.
O nuo 57 : 05 min. –
Rašytoja Dalios Staponkutė komentare lygina nepalyginama: Konstantino Kavafio barbarus ir Petro Cvirkos Krukelius.
Kultūros ministras Simonas Kairys ir aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo...
Antrame pokario dešimtmetyje, įsikūręs Amerikoje, eilėraščių cikle „Devintoji banga“ poetas Bernardas Brazdžionis rašė: Aš klausiau poetus: Horacijų, Ovidijų ir Goethę,...
Cvirkų Petruką namo, o paminklas Kosciuškai sostinėje – ne . Užteks gatvės.
Taip. Jei neklystu, dar ir Kaune gatvė yra. Nesupratau, kodėl žodis konjuktūra yra kabutėse?
Tai iškelkime pagaliau tą paminklą iš Vilniaus centro ir baikime jau vieną kartą ta š. malimą! Kiek gi galima tęsti tą cirką?! O gal kažkam to labai reikia?…
Neabejoju, jog AIKŠTĖS labai reikia.
Labai gali būti, kad Jūsų neabejojimas yra tikra tiesa. Nes, pvz., S.Nėris nedomina, apie A.Venclovą visada nė žodžio (galima spėti, kodėl)…
genialu – net nepagalvojau.
Niu, „sam ponimaješj” – aikštė iš gimtų namų matosi, o iš aikštės – gimti namai matysis… O ir dar šis tas matosi… Bet tiek tos…
Jau 30 metų kaip metas iškelti tą sovietinį balvoną. Vieta būtų tinkama A.Smetonos paminklui, kuriam vis dar nerado Vilniuje tinkamos vietos. Būtent A.Smetona dabar yra asmenybė, kurios paminklo trūkumas Vilniuje labiausiai jaučiamas.
Šaunuoliai: niekas taip neuždumia dabarties akių, kaip kova su praeities šmėklomis : – ) Žiūrėkit atgal, nematykit kas po kojomis ir ves jus nuvesim į šviesią ateitį : – ) Suomijoje tebestovi du paminklai Leninui ir tai mus erzina . Nenaikina to kas buvo – žiūri kas yra . Nervai nelaiko.
– pozicija.org/valdas-benkunskas-kaip-mes-cvirka-nukeleme-nuo-pjedestalo/ –
„Ar atsiras Lietuvoje nors keli sąžiningi ir garbingi inteligentai, kurie apgins talentingo skulptoriaus sukurtą talentingo lietuvio paminklą? Ar atsiras tarp jų drąsuolių nepabūgusių nei Izraelio ambasadorių, nei jų rabinų, nei konserVatos iš-perų?! Nekantriai lauksim, pone V.Radžvilai, pone V.Sinica ir kiti NS kūrėjai!”
„Valdas Benkunskas, ko gero, jau gavo m.dušanskio vardo neblogą pakyšėlę, kad stojo piestų prieš lietuvių visuomenę su tokiais kvai-lais teiginiais ruošdamasis nuversti paminklą tikrai talentingam rašytojui. Bet nė žodelio, niekšelis, neprataria apie menkystos Antano Venclovos, prirašiusio LTSR himnus, namo muziejaus likvidavimą! Beje, ar ne prie-dur-nis tas Valdas Benkunskas, kad tvirtina, kad ant 1940 m. marionetinio Liaudies Seimo priimtų keturių valstybės santvarką pakeitusių deklaracijų originalų vien P. Cvirkos parašai!. O ką gal nebuvo ir A.Venslovos? Net foto transliuojama, kur abudu ir P.Cvirka ir A. Venclova pozuoja! Kaip šlykščiai dabartinia komsomolcai ir chunveibinai parenka klastingus faktus savo argumentams!” –
Ir ar ne tiesa? – Vienus iš tos pačios kompanijos teisiame, o kitų, ilgai ir sočiai tada gyvenusių, net dviejų jų kartų sovietų lepintų, o dabar jau šiandienos „autoritetais” tapusių, „teisingo vakarietiško mąstymo ir gyvenimo” mokymus išsižioję ligi šiol klausomės. Ir sugebėk tu man taip – santvarkos keičiasi, anų laikų žmones (pro)anūkai pakeitė, o jie –
neprilygstami autoritetai…
„Už šį komentarą Luko Ramono draugai paskundė mane FB. Tiesa skauda, matyt. Išvadas darykitės patys. 😉 ”
– patreon.com/posts/51907131?fbclid=IwAR1rvQiXrqQqobL86HPbSBFrbd_QDDvjEad1lUxnHiJmJ4fbwbyDeHPDzQo
o čia dabar Jurgos adresas
– t.me/yurgalago
Gal ir reik nukelt, bet tai yra istorija, tai buvo , gyveno tuo metu lietuviai ir jie tai atsimena ,,, ištriname sau nepatinkančią istoriją, kai trynimas įeis į normą- trinsime viskas kas nepatinka ir ne politkorektiška.
+ + +
I ta Cvirka galima pazvelgti kitu kampu: kokie naivus menininkai, tikejo, kad padarys visiems gera ir patikejo lapes saldziliezuvavimu….. o kai atsitokejo, tai jau saukstai po pietu….. Man jo paminklas netrukdo. Visai gerai jis toj vietoj. Negi reikia, kad ten koki stiklaini Avulis pastatytu?
Ar netrukus pasirodys antras straipsnis – su kopijomis, kaip P. Cvirkos straipsnio, tik tai bus kopijos iš, pvz., įvairiausių disertacijų, knygų, kalbų, parašytų/pasakytų sovietmečų dabar labai gerbiamų ir sočiausiai gyvuojančių žmonių?
🙂
Įsigeidė. Neišdegs! Tskant „apie viską pagalvota” taip, kad 75 m. ramu būtų, net anūkams į akis kad nepatektų…
Pritariu Valiušaičio mintims,išskyrus Kosčiuškos paminklo pastatymo minėtoje aikštėje.Kosčiuška -pagal Lenkijos intelektualų ir politikų mąstysena,tai vien lenkų didvyris ,kovojęs dėl Gegužės 3-osios Konstitucijos panaikinusios LDK valstybę ,išsaugojimo ir užuot ATR tik Lenkijos valstybės įtvirtinimo.O Kosčiuškos paminklas Čikagoje /buvau čia ir mačiau jį/ pastatytas čia didžiulę politinę ir kultūrinę įtaką turinčią lenkų diasporos pastangomis. Būtų nuostabu ir politiškai pateisinama,jeigu minėtame skvere stovėtų buvusio Prezidento Smetonos iškilus paminklas.
+++
Ką gi bendro turi A. Smetona ir Vilnius? Visas A. Smetonos valdymo laikmetis asocijuojasi su “Kauno Lietuva”, Kaune yra ir jo Prezidentūra ir visų valstybės valdymo įstaigų tarpukariu pastatai, tai kam jį kišti Vilniun, kur nėra nieko, su kuo jis būtų susijęs, ir dargi į svetimą, P.Cvirkos paminklo nustovėtą, vietą? Va, Vytis Vilniuje būtų labai tikęs, bet kad vilniečiams buvo mielesnė “krūvelė” ir “pliažas”.
Ne vilniečiams, o atvykėliams į Vilnių be tapatybės ir pilnaverčio išsilavinimo.
Ponas meras šįryt žadėjo kažkuo kitu nudžiuginti vilniečius.
Žinant jo ir miesto vyr. architekto skonį…
Tai gal iš tikrųjų nukelti Cvirkos skulptūrą nuo pjedestalo – “ant žemės” kaip yra nuotraukoje, pastatyti šalia Smetonos paminklinę skulptūrą su tokiu užrašu: “Kuris iš jų buvo išdavikiškesnis 1940 metais?”
Tokia istorinės atminties kompozicija turėtų šiuolaikiškų bruožų bei atliktų šviečiamąją ir auklėjamąją paskirtį visuomenėje. Kartu lankytojams, turistams galima būtų dalinti arba ir parduoti atitinkamo turinio literatūrą, informaciją. Taip 1940 m. įvykiai taptų lietuviškai vieningai pastatyti į savo vietą…
Patikrinkite, kas feisbuke lankosi −
Straipsnyje
Dobrovolska: neleisdama asmenvardžiuose naudoti „q“, „x“, „w“ Lietuva baudžia savo piliečius
− delfi.lt/news/daily/lithuania/dobrovolska-neleisdama-asmenvardziuose-naudoti-q-x-w-lietuva-baudzia-savo-piliecius.d?id=87362177&com=1
DURNIŲ LAIVO įspėjimas (neturėtų apsirikti?)
Dobrovolska už Vilniaus krašt siūlo rusams Klaipėd ir Visagin.
− facebook.com/groups/251460576381651/permalink/283254189868956/
− facebook.com/groups/251460576381651/permalink/272817050912670/
Prezidentas, Šimonytė, konservatoriai tai žino?
Nepavyks nukelti ir palikti. Auksinė vieta ten… Kodėl netikiu kai kieno nuoširdumu? Todėl, kad niekas nė žodeliu neužsimena apie S,Nėrį (kiek gatvių ir mokyklų turi jos vardą, pavyks pakeisti? be to ji moteris…) ar A.Venclovą (kita istorija). Bet kuo pastarieji skiriasi nuo P.Cvirkos (kurio aš neginu)? Kuo gi? Kitas dalykas, gal galimai norima atitraukti visuomenės dėmesį nuo kažkokių dabar vykstančių reikaliukų?
Šiandien ir man tai atėjo į galvą, jog jie patys – geriausia tų laikų plevėsų bei naivių kvailelių kopija, todėl badydami pirštais Cvirką, ir save bado.
Koks skirtumas tarp Lietuvos ir Suomijos ? Akivaizdus: Suomijos valdžia neturi gėdingos praeities. tik garbingą. Lietuvos valdžiažmogiams nepakenčiama viskas, kas primena jų išdavystę. Pažiūrėkit kuo jie buvo rusų laikais, jų tėvai ir seneliai – tautos išdavikai. Bet be jų mes pražūtume. Ačiū jiems. : – )
Sijoniste. Suomiai dėkingi leninui už leidimą, pirmą kartą turėti valstybę. Tuo mes ir skiriamės nuo jų. Lietuva jau buvo ,o Maskovijos su visais kalitom, ivanais, stalinais, leninais – ne. O apie Suomija – patylėsim.
Klausau 01 val. Svobodos naujienų:
Buv. Austrijos URMė, ar tai vadė, ar narė Austrijos… ,,Laisvės” p-jos, kurios vestuvėse Putinas šoko, tapo Rosneftj direktorių tarybos nare…
ir topt mintis galvon:
tai gal ir daugiau tų ,,Laisvės” partijų Vakaruose pristeigta??? Galima tikėtis, jog ir pas mus kažkieno vestuvėse pats VVP šoks? Arba mus visus vienu metu šokdins. Juk dar tokių Seimo narių nei turėjom, nei baisiausiame sapne nesapnavom …
Ši tema DABAR per LRT radiją
Tuoj kalbės Bezaras.
Dėl laikraščio iškarpos – panašiai diktatorių Smetoną kaltina ir pora mūsų komentatorių. Tik Alke jį į šuns dienas išdedantis kritikas kitokio rezultato norėtų, negu vargšas Cvirka LŽ prisvaičiojo.
2021 birželio 03 11:34:00
Antanas Staponkus
Naikindami paveldą, istorijos nepakeisime
– respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/naikindami_pavelda_istorijos_nepakeisime/
Ne viskas, kas skirta priminti, skiriama garbinimui. Gana dažnai ir atvirkščiai.
(Va, vaikeli, įsimink, kas būna, kai iš kelio į takelį pasuki!)
I siukslyna to isdaviko paminkla ir baigta …
Kosciuška aršus lenkas polonizatorius! Nereikia jo.
Va, su tuo paminklo Kosciuškai siūlymu ir išlindo yla iš maišo, t.y. lietuvio Valiušaičio pozicijos šlėktiškasis patriotizmas …
Esu nustebintas kai kuriomis šio straipsnio vietomis…
– ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/kur-nuves-nesutarimai-del-p-cvirkos-paminklo?video=1
Laidoje dalyvauja kultūros ministras Simonas Kairys , Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro departamento direktorė dr. Kristina Burinskaitė , poetas, vertėjas prof. Tomas Venclova , kultūros istorikas dr. Darius Kuolys ir kt.
Nepažįstu.
SIŪLYMAS skirti PAMINKLUS (statomus kam nors pagerbti, paminėti) nuo
SKULPTŪRŲ kaip meno kūrinio, kurio tikslai gali būti įvairūs. – Kaip iliustracija tam tikram istorijos periodui, literatūros kūriniui, net ir karikatūros pobūdžio kūrinys.
Kapuosė būna paminklai, bet juk ir skulptūros pasitaiko? Ar kaip?
Svarbiausia, kad nebūtų nuteistas nei vienas stribas, nei vienas kgb’stas , nei vienas komunistas. Naikinkim kultūrą, tuos, kurie nebeturi jokio įtakos Lietuvos gyvenimui. Būkim tikri patriotai. Beje: , o ką daryti, dabar esantiems valdžioje tarybiniams , kad tokie neatrodytų ? Turit geresnių patarimų ? A, nu jo, kovoti prieš Rusijos naftą, dujas ir Baltarusijos elektrą. Bet čia, visi suvokia, kad tai JAV užsakymas. O kaip pademonstruoti nuoširdų patriotizmą ? Kad net sielą turintys patikėtų.
Mečys Laurinkus. P. Cvirkos skverelio trileris: kaip išsitenka didelis talentas ir kreiva pasaulėžiūra?
– lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/06/06/news/mecys-laurinkus-p-cvirkos-skverelio-trileris-kaip-issitenka-didelis-talentas-ir-kreiva-pasauleziura–19627297/
LRT R, Kultūros savaitė
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000156893/kulturos-savaite-dailininkas-donatas-pirstelis-kavafio-barbarai-ir-cvirkos-krukelis-tekstiliniu-laisku-paroda
Pradžioje, nuo 01 : 52 –
Minint trėmimų iš Baltijos šalių 80-metį, pilietiškumo ir istorijos mokytojas dr. Mindaugas Nefas pasakoja apie ne tik gedulo, bet ir vilties pilną birželio istoriją.
O nuo 57 : 05 min. –
Rašytoja Dalios Staponkutė komentare lygina nepalyginama: Konstantino Kavafio barbarus ir Petro Cvirkos Krukelius.