Ketvirtadienis, 18 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Valiušaitis. Rusijos gėda

Vidmantas Valiušaitis, www.facebook.com, www.alkas.lt
2021 05 09 14:09
9
proza.ru nuotr.

proza.ru nuotr.

Rusai sudarė priešų sąrašą, kuriame Lietuva ir kitos Baltijos valstybės – tarp pagrindinių.

Lrytas rašo: „Rusija šaukia, kad ją visi žada pulti – bet stiprina puolamuosius pajėgumus“.

Kada buvo kitaip?

Stalino Sovietų Rusija skelbėsi gyvenanti „kapitalistinio pasaulio apsuptyje“, todėl jai kyląs pavojus, ji turinti ginkluotis, stiprinti „gynybinius pajėgumus“. Bet patylomis sąmokslavo su Hitleriu ir rengė pražūtį savo kaimynėms.

SSRS su nacių Vokietija 1939-08-23 pasirašė nepuolimo paktą ir pasidalijo „įtakos sritimis“ Europą. 22 mėnesius, iki pat tarpusavio karo pradžios, tie du totalitariniai režimai buvo didžiausi draugai – vienas kitam aplodavo, kai jie grobė mažesnes ir silpnesnes valstybes, slapta pasidalytas.

Suomiai buvo „atitekę“ rusams. Ir kai suomiai, skirtingai nuo Estijos, Latvijos ir Lietuvos, nesutiko pasirašyti „draugystės ir bendradarbiavimo“ sutarties bei įsileisti sovietinių įgulų, kas faktiškai reiškė sovietų protektoratą, rusai apsisprendė pasiglemžti Suomiją jėga.

Pradėjo nuo šizofreniško neapykantos kurstymo ir juodžiausios propagandinės kampanijos, kokią tik komunistinė vaizduotė gali sukurti. 1939 m. lapkričio 16 d. sovietų agentūra TASS paskelbė straipsnį, kuriame aiškino, kad „Suomijos valdžia skatina savo šalies gyventojus neapkęsti Rusijos“, kad „Anglijos buržuazija pakreipė suomių nuotaiką prieš rusus“, kad „reakciniai Suomijos elementai svajoja užkariauti Rusiją ir išplėsti suomių įtaką iki Uralo kalnų“.

Lapkričio 26 d. SSRS vyriausybė įteikė Suomijos atstovui Maskvoje ultimatumą, kuriuo pareikalauta atitraukti Suomijos kariuomenę 25 km atstumu nuo sienos į šalies gilumą. Sovietų reikalavimo įvykdymas būtų reiškęs, kad suomiai turėtų apleisti savo įtvirtinimų liniją. Suomijos valdžia sutiko su sąlyga, jeigu tą patį padarys ir sovietai.

Lapkričio 28 d. Maskvos radijas pranešė, kad Stalino vyriausybė panaikino SSRS ir Suomijos nepuolimo paktą. Sovietų kariuomenė koncentruojama Suomijos pasienyje. Radijas kreipėsi į suomių kareivius, ragindamas juos sukilti prieš Suomijos valdžią.

Suomių kulkosvaidininkai | wikipedia.org nuotr.
Suomių kulkosvaidininkai | wikipedia.org nuotr.

Lapkričio 30 d. Sovietų Rusijos kariuomenė, karo laivai ir lėktuvai pradėjo invaziją Suomijon. Raudonoji armija perėjo Suomijos sieną Karelijoje, į šiaurę nuo Leningrado. Lėktuvai pradėjo Helsinkio bombardavimą, artilerija padegė Suomijos uostą Viipuri (Vyborgą).

Gruodžio 1 d. Stalino vyriausybė paskelbia suorganizavusi „tikrą, demokratinę Suomijos valdžią“. Užgrobę pasienio miestelį Terijoki (dabartinis Zelenogradskas), Karelijoje, sovietai įkurdino čia savo marionetinį režimą, vadovaujamą iš Maskvos atsiųsto suomių bolševiko Oto Kusineno (Otto Kuusinen).

Gruodžio 2 d. Molotovas ir Kusinenas Maskvoje pasirašė „Sovietų Sąjungos ir Suomijos demokratinės Respublikos savitarpio pagalbos ir draugystės sutartį“. Kremlius pareiškė nutraukiąs visas anksčiau pasirašytas sutartis su „baltasuomių“ vyriausybėmis (белофинскими правителями).

Gruodžio 3 d. Suomijos armijos vadas maršalas Karlas Gustavas Manerheimas pareiškė, kad Suomijos kariuomenė pasiryžusi vykdyti savo pareigas. Ne tik kareiviai, bet visa šalis kovos iki mirties.

Gruodžio 4 d. Vokiečių spauda gyrė bolševikų agresiją prieš Suomiją. Kaltino, britus, prancūzus ir švedus dėl karo Suomijoje, nes šie „paveikę suomius priešintis Stalinui“.
Ir taip toliau…

Bet paskaitykime ką rašė to meto spauda.

NEPAPRASTAI SMARKIAI PUOLAMA SUOMIJA

MASKVA, Elta. – Trečiadienio Sovietų spauda beveik perdėm rašo apie rusų suomių krizę. Visi laikraščiai skelbia notas, kuriomis pasikeitė rusų ir suomių vyriausybės, ypatingai paskutinę Sovietų vyriausybės notą, kurioje pranešama apie atsisakymą nuo nepuolimo pakto su Suomija. Taip pat dedami pranešimai apie naujus incidentus rusų suomių pasienyje. Laikraščiai skelbia daug naujų rezoliucijų, priimtų per masines demonstracijas.

Rezoliucijos šiandien dar aštresnės, negu iki šiol. Jose, tarp kitko, sakoma: „Mūsų kantrybė pasibaigė“, „Leiskite mums nukirsti ranką, kuri yra ištiesta į Leningradą“ ir pan.
„Izvestija“ vedamajame rašo, jog vadovaują Suomijos sluoksniai turi „provokatoriškų tikslų“. Jie esą tik „marionetės Sovietų Rusijos priešų rankose“. Laikraštis kalba ir apie „suomių šovinistų galutinai numestą kaukę ir galutinai rengiamą karą prieš Sovietų Rusiją“.

XX amžius, 1939 m. lapkričio 30 d.

V. Valiušaičio kopija
BERLYNAS ABSOLIUČIAI PRITARIA SOVIETAMS

Telefonu iš Berlyno praneša Bernardas Lescinier

„Molotovo kalba – paskutinis taikos šaukimasis“, tokiomis ir panašiomis antraštėmis pasipuošę šios dienos Berlyno laikraščiai praneša apie vakarykštę Molotovo kalbą ir apie diplomatinių santykių nutrūkimą tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos.

Reikia pastebėti, kad vokiečių spauda pasitenkina perduodama rusų pranešimus apie įvykių evoliuciją, gi nuo savo komentarų susilaiko. Tačiau visi ženklai rodo, kad Berlynas absoliučiai pritaria Sovietų Sąjungos užimtai pozicijai ir laikysenai.

Įdomu pastebėti, kad politiniams bei diplomatiniams sluoksniams artimi žmonės nepritaria Suomių laikymuisi. Pabrėžiama, kad kaip Vokietija progoms pasitaikius sunaikino jai Versalio uždėtus varžtus, taip dabar Sovietų Rusija naudojasi proga, kad atstatytų Petro Didžiojo sukurtą Rusijos padėtį prie Baltijos jūros.

XX amžius, 1939 m. lapkričio 30 d.

V. Valiušaičio kopija
RUSIJA PASMERKTA IR IŠMESTA IŠ TAUTŲ SĄJUNGOS

Tautų Sąjunga vienbalsiai pasmerkė sovietų Rusiją, kaipo agresorių, ir vienbalsiai išmetė ją savo narių tarpo. Tai pirmas toks atsitikimas Tautų Sąjungos istorijoje. Keletas silpnesnių valstybių, bijodamos keršto iš Maskvos pusės, susilaikė nuo balsavimo, bet nė viena valstybė Maskvos neužtarė. Iš 43 valstybių nė viena nebalsavo prieš rezoliuciją, pasmerkiančią sovietų smurtą prieš Suomiją, ir nė viena neėmė balso sovietams pateisinti. Net ir Maskvos atstovai Tautų Sąjungoje neturėjo drąsos stoti prieš Tautų Sąjungos suvažiavimą ir savo valdžią apginti. Jie patylomis išsinešdino iš Genevos, nepadarę jokio pareiškimo.

Reikšminga yra tai, kad sovietų Rusijos neužtarė Tautų Sąjungos suvažiavime net ir jos naujieji „draugai“, Pabaltijo valstybės Lietuva, Latvija ir Estija, kurias Stalinas šį rudenį paėmė savo „globon“. Balsuoti prieš Maskvą jos, žinoma, negalėjo, nes „Juozas Didysis“ būtų jas tuojau užpuolęs. Bet tas faktas, kad jos nepasipriešino sovietų pasmerkimui ir išmetimui iš Tautų Sąjungos, aiškiai rado, kaip jos į tą savo „globėją“ žiūri.

Tokiu būdu sovietų Rusija tapo pasmerkta, kaipo banditas, ir išmesta lauk iš civilizuotų tautų draugijos!

RUSIJOS GĖDA

Maskva, jos aklieji pakalikai, žinoma, sakys, kad Tautų Sąjunga tai – „imperializmo įrankis“, su kuriuo „darbininkiška“ Rusijos valdžia gali nesiskaityti. Bet protaujantieji žmonės iš tokio jos argumento tiktai pasijuoks, atsimindami, ką pati sovietų valdžia pirmiau sakydavo.

Kai Tautų Sąjunga pasmerkė Japonijos imperialistus, užpuolusius Kiniją, ir Japonija pabėgo iš Tautų Sąjungos, tai Maskva sakė, kad Tautų Sąjunga pasielgė teisingai.

Maskva taip pat pripažino teisę Tautų Sąjungai pasmerkti Italiją dėl užpuolimo Etiopijos, ir sovietų atstovas Genevoje balsavo už sankcijas prieš Italiją.

Maskva reikalavo, kad Tautų Sąjunga pasmerktų ir nubaustų Vokietijos nacius, kuomet jie kėsinosi sudraskyti Čekoslovakiją. Sovietų komisaras Litvinovas karščiausiai už visų valstybių atstovus šaukdavo, kad Tautų Sąjunga turi kovoti prieš agresorius ir pasaulio taikos ardytojus. Taigi dabar Maskva negali sakyti, kad Tautų Sąjungos autoritetas jai nieko nereiškia, nes ji pati tą autoritetą pakartotinai pripažino.

Sovietų valdžia į Tautų Sąjungą įstojo, ir Maskvos agentai sakė, kad Tautų Sąjunga dabar yra gera, kuomet ji apsivalė nuo agresorių ir fašistų.

Taigi jokiais išsisukinėjimais ji negali išsiginti to fakto, kad Tautų Sąjungos nutarimai pastatė Maskvą prie gėdos stulpo.

Apie tą faktą patirs ir Rusijos liaudis, nežiūrint, kaip jį stengsis Stalinas paslėpti. Rusijos darbo žmonės ilgainiui supras, kur juos veda ta diktatūra, kuri šiandien visame pasaulyje turi tiktai vieną draugą Hitlerį.

Naujienos, 1939 m. gruodžio 15 d.

V. Valiušaičio kopija

www.facebook.com

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos)
  2. V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis?
  3. V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos
  4. V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)
  5. O. Voverienė. Rusijos NKVD (KGB) Lietuvoje
  6. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  7. A. Aleksandravičius. Rusijos manevrai 1939-aisiais ir 2017-aisiais
  8. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas
  9. Bus paminėtas Vilniaus išvadavimas iš Rusijos imperijos
  10. Lietuva išsivaduoja iš Rusijos energetinio žiedo?
  11. Geriausias 2013 metų lietuviškas filmas „Ekskursantė“ rodomas Rusijos žiūrovams (video)
  12. Rastas slaptas 1920 m. Mickevičiaus–Kapsuko laiškas atskleidžia Rusijos tikslus Lietuvoje
  13. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  14. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  15. A.Lapinskas. Rusijos URM ataskaita perspjovė net lenkišką
  16. D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas
  17. V. Landsbergis: Lietuvos ir Rusijos perspektyvos prieš 20 metų
  18. P. Urbšys. VSD padėjo Rusijos žvalgybai diskredituoti Lietuvą
  19. M. Puidokas. Turkijos ir Rusijos susitarimas – NATO ir ES silpninantis V. Putino laimėjimas
  20. Labiausiai Lietuva pernai domino Vokietijos ir Rusijos internetinę žiniasklaidą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. Paradas says:
    1 metai ago

    Pavėlavau patikrinti paštą, ką gavau. O gavau štai ką:
    – youtube.com/watch?v=tX4NjPtd0gA
    Paradas Maskvoje. Beveik valandą žygiavo tūkstančiai vyrų ir moterų, Putinas pasakė “triuškinančią” kalbą. Dabar prasideda transliacijos vedėjų komentarai. Visai įdomu paklausyti

    Taigi, mea culpa, jei čia jau nebus ką žiūrėti

    Atsakyti
  2. Kupstas says:
    1 metai ago

    Visai įdomu.

    Atsakyti
  3. balsas iš anapus says:
    1 metai ago

    Tėvas pasakojo, kad į jo kaimą įvažiavę rusų tankai buvo skylėti. Ir visi suprato, kad tai suomių darbas. Suomiai davė imperialistams į snukį ir Rusiją dabar ją gerbia. Suomija turi su Rusija 1400 km bendros sienos, bet NATO kratosi kaip maro. Gnybai išleidžia vos 1,2 %. Užtat turi pačią pažangiausią švietimo sistemą ir pripažinti laimingiausia Pasaulyje tauta. O Lietuva ?

    Atsakyti
  4. ,,Knygų savaitė" dabar says:
    1 metai ago

    Knygų savaitė
    Czeslawui Miłoszui – 110: „Poetinis traktatas“ dviem Miłoszo kalbomis (vertė Tomas Venclova).

    Tomas V., be kitko, aiškina, koks pavojingas yra nacionalizmas, taikydamas tai, žinoma, lietuvių istorijai, ir tuo gražiai nukreipdamas nuo sovietų nusikaltimų temos..

    Atsakyti
  5. Bartas says:
    1 metai ago

    Žiemos karas buvo pirmas Suomijos užpuolimas . Antras , 1941 VI 25 d. Trečias – 1944m. O taika pasirašyta tik 1947.

    Atsakyti
    • balsas iš anapus says:
      1 metai ago

      Bartai, tiek daug užpuolimų: kodėl suomiai bijo ne rusų, o NATO ?

      Atsakyti
      • Bartas says:
        1 metai ago

        Čia tau Solovjovas su Kiseliovu pašnibždėjo?

        Atsakyti
        • balsas iš anapus says:
          1 metai ago

          O koks skirtumas ? Nuo to priklauso atsakymas ?

          Atsakyti
  6. Žandikaulis išniro... says:
    1 metai ago

    Михаил Полторанин: “Атомная бомба чудом не упала на Ленинград”
    – youtube.com/watch?v=GRRT3-2fh6c

    Kokie apibūdinimai, kokie faktai, koks cinizmas, kokios sumos…
    Milijardas dolerių ir šiandien visai nieko… 🙂 , o milijardas kokiais 1910-1930m.? Ir tai tik viename iš bankų…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

2022 08 17
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

2022 08 16
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

2022 08 13
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Siekiama įstoti į EŽTT bylą dėl Rusijos veiksmų

2022 08 12
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 04 07 16:37

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

2022 08 11
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Rūta Meilutytė | 4oooooo.lt nuotr.
Naujienos

Rūta Meilutytė – vėl Europos čempionė!

2022 08 17
Vijūkų darželis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.
Lietuvoje

Daugės švietimo pagalbos specialistų

2022 08 17
Audrų nuostoliai siekia dešimtis tūkstančių
Lietuvoje

Stichinių nelaimių žala – 1,35 mln. eurų

2022 08 17
Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“
Lietuvoje

Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

2022 08 17
Aušrinė Armonaitė | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Keisis viešųjų pirkimų taisyklės

2022 08 17
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

2022 08 17
Veiklą atnaujina Klaipėdos Senoji perkėla
Lietuvoje

Perkėlos tikslas – greitaeigis kateris

2022 08 17
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Svarbu nuo liūčių nukentėkusiems ūkininkams

2022 08 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Ką reikėtų žinoti prieš renkantis elektromobilį?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rūta Meilutytė – vėl Europos čempionė!
  • Daugės švietimo pagalbos specialistų
  • Stichinių nelaimių žala – 1,35 mln. eurų
  • Įsteigta vandentvarkos asociacija „Vandens jėga“

Skaitomiausi straipsniai

  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 567; komentarų: 13
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 559; komentarų: 1
  • M. Levickio ir R. Marcinkutės koncertas – Kazickų atminimui peržiūrėta: 520; komentarų: 0
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 509; komentarų: 7
  • L. Kasčiūnas. „Amnesty International” ataskaitą – į šiukšlių dėžę! peržiūrėta: 470; komentarų: 9
  • 6-me „Gimtosios kalbos“ numeryje domimasi moterų grožio samprata peržiūrėta: 469; komentarų: 0

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 17
2
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusija aiškinasi sprogimų Džankojaus rajone, Gvardeisko kariniame aerodrome priežastis. Manoma, jog žala padaryta šiai karinei bazei gali būti ne mažesnė,...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 16 11:05

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 16
5
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Šiandien ryte Kryme vėl nugriaudėjo sprogimai. Vienoje pusiasalio dalyje matyti tankūs juodi dūmai. Pasak liudininkų, sprogimai nugriaudėjo prie elektros pastotės...

Skaityti toliau

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 15
10
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.

Putleris parašė laišką Šėkorėjos diktatoriui Kim Čen Unui (김정은), kuriame pranešė, kad abi šalys „bendromis pastangomis plėtos visapusiškus ir konstruktyvius...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 17 13:16
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Prezidentas susitiko su energetikos ministru
  • T0mas J. apie Ką reikėtų žinoti prieš renkantis elektromobilį?
  • nuomonė apie Prašoma išsaugoti Sudervės upelio tvenkinius

Kitas straipsnis
Dėl skaitmeninio ugdymo lėšų spręs savivaldybės

Bibliotekų lankytojams – nemokama VU Teisės klinikos pagalba

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai