Antradienis, 2 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

Česlovas Iškauskas, www.voruta.lt
2020 12 28 07:00
5
Č. Iškauskas. V. Dekanozovas – susitepęs Stalino emisaras

1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu | www.hitler-archive.com nuotr.

1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu | www.hitler-archive.com nuotr.
1940 m. gruodžio 19 d. Hitleris susitinka su naujai paskirtu SSRS pasiuntiniu Vladimiru Dekanozovu | www.hitler-archive.com nuotr.

Hitlerio planas pulti Sovietų Sąjungą, dar nebaigus karinei kampanijai prieš britus, subrendo prieš pat 1940-ųjų Kalėdas. Gruodžio 18 d. jis išleido griežtai slaptą direktyvą Nr. 21, kuri reiškė įsakymą pradėti vykdyti „Barbarosos“ planą. Tiesa, tikslios puolimo datos jame nebuvo. Tik pasiruošimą jam, kaip nurodoma direktyvoje, „jeigu jis dar nepradėtas“, reikia pradėti tučtuojau ir baigti iki kitų metų gegužės 15 d.

Fiureris pučia miglą

Laikraštis „Die Welt“ rašo, kad ketinimai sudoroti SSRS fiurerio galvoje sukosi dar nuo 1924 m. ir buvo surašyti programiniame veikale „Mein kampf“ („Mano kova“). Praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis tapo reichskancleriu, 1933 m. vasario 3 d. susitikime su

generolais Hitleris vėl kalbėjo apie „gyvybės erdvę“, kuri „su ginklu rankose“ turi būti užkariauta, ir „greičiausiai Rytuose“. O jau 1940-ųjų liepos 31 d., kaip liudija generolo Franzo Halderio prisiminimai, fiureris prabilo be užuolankų: „Susirėmime su Rusija ji turi būti sunaikinta. Tai įvyks 1941-ųjų pavasarį. Kuo greičiau sutriuškinsime Rusiją, tuo geriau!“

Bet to gruodžio pabaigoje Hitleris turėjo atlikti nors trumpas, bet jam nemalonias iškilmes – priimti naujai paskirto SSRS pasiuntinio Berlyne Vladimiro Dekanozovo kredencialus. Diplomatas, anksčiau specialiuoju pasiuntiniu dirbęs Kaune, buvo priimtas gruodžio 19 d. antroje pusėje naujoje imperijos kanceliarijoje, kur buvo ir fiurerio kabinetas. Raštų įteikimo metu buvo ir užsienio reikalų ministras Joachimas von Ribentropas (Ribbentrop), 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašęs garsųjį SSRS ir Reicho nepuolimo paktą, tapusį Europos pasidalijimo pradžia, bei kanceliarijos šefas, žinąs visas diplomatinių formalumų smulkmenas, Otas Meisneris (Otto Meissner).

„Die Welt“ rašo, kad Hitleriui su svečiu nebuvo apie ką kalbėti, nors V. Dekanozovas iki tol buvo sovietų užsienio reikalų ministro pavaduotojas, padaręs karjerą NKVD. Juo labiau, kad dieną prieš fiureris buvo išleidęs direktyvinį nurodymą Nr. 21, o jame aiškiai pasakyta: „Vokietijos ginkluotosios pajėgos turi būti pasirengusios sutriuškinti Tarybų Rusiją trumpoje kampanijoje dar iki tol, kol bus baigtas karas su Anglija“.

Taigi, susitikimas su V. Dekanozovu buvo tik akių dūmimas. Bet jis buvo būtinas, kad pridengtų tikruosius Hitlerio ketinimus, išdėstytus slaptoje direktyvoje. Kita vertus, tuo metu Vokietijos pasiuntinys Maskvoje grafas Frydrichas Verneris Grafas von der Šulenburgas (Friedrich-Werner Graf von der Schulenburg) SSRS sostinėje stengėsi palaikyti gerus santykius su Maskva. Gruodžio 18 d. jis susitiko su užsienio reikalų ministru Viačeslavu Molotovu, o kitą dieną – su Liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotoju Anastasu Mikojanu. Sovietiniai vadovai stengėsi žūtbūt pašalinti paskutinius ekonominius nesutarimus tarp dviejų imperijų. Tuo tarpu Hitlerio tai jau seniai nedomino…

Į Lietuvą nusivalė purvinus batus

V. Dekanozovui iš tikrųjų teko sunki užduotis – perkąsti Berlyno tikruosius planus, išsiaiškinti ir pranešinėti Maskvai, ar sklindantys gandai iš tikrųjų reiškia artėjantį sovietų puolimą. Baku gimęs gruzinas (megrelas, tikroji pavardė Dekanizišvilis, gruzinų k. reiškia „diakono sūnus“), Lavrentijaus Berijos patikėtinis ir bendradarbis, Gruzijos komunistinės viršūnės atstovas, užsitarnavęs beveik 8 metus trukusį SSRS užsienio reikalų liaudies komisaro pavaduotojo postą, įgijo didelę „enkavėdisto“ patirtį.

Labai neilgai – nuo lemtingosios 1940-ųjų birželio 15-osios iki liepos 21 d.– jis buvo sovietų ypatingasis įgaliotinis Lietuvai, vadovavęs jos inkorporavimui į SSRS sudėtį. Būtent jis kartu su pasiuntiniu Nikolajum Pozdniakovu dirigavo Justo Paleckio marionetinei Liaudies vyriausybei, demagogiškai įrodinėdamas, kad Lietuva ir toliau liks suvereni valstybė.

Vos tik atvykęs į Kauną, V. Dekanozovas liepos 21 d. pagal sovietinį modelį rengė „rinkimus“ į Liaudies seimą ir vadovavo prezidentu paskirtam J. Paleckiui bei Valstybės saugumo departamento vadovui Antanui Sniečkui, represuojant bei tremiant į sibirus pirmuosius lietuvius. Ir atlikęs savo juodą darbą iškart buvo atšauktas į Maskvą, kur jam buvo ruošiamas itin atsakingas postas – SSRS įgaliotojo atstovo hitlerinėje Vokietijoje. Berlyne jis išbuvo taip pat trumpai – tik iki karo pradžios.

Dar likus keletui dienų iki birželio 22-osios jis buvo užsirašęs į priėmimą pas Hitlerį, tačiau šis nepriėmė: karo mašina jau riedėjo link Rytų. Vos tik 4 valandą ryto Vokietija peržengė SSRS sieną, Ribentropas išsikvietė Dekanozovą ir įteikė jam notą apie prasidėjusį karą. Šis dar mėgino samprotauti, kad Berlynas tam neturi jokio pagrindo, tačiau Ribentropas mandagiai atsakė, kad „asmeniškai jis gedi dėl to, asmeniškai jis padarė viską, kad santykiai su Rusija būtų stabilūs“.

Prasidėjus karui Rytuose, V. Dekanozovas su pasiuntinybės diplomatais buvo internuotas ir iškeistas į Vokietijos pasiuntinį Maskvoje. Apsikeitimas įvyko ant SSRS sienos su Turkija.

Jų likimas vienodas…

Taigi, Lietuva V. Dekanozovui tebuvo lengva užkanda. Paskirtas į Berlyną jis turėjo nuspėti Hitlerio planus. Bet agentūrų pranešimai apie gręsianti SSRS užpuolimą išblėsdavo, ko gero, net nepasiekę Stalino darbo stalo, o prie L. Berijos, V. Molotovo ir G. Malenkovo durų. V. Dekanozovas, gal ir girdėjęs apie fiurerio slaptą direktyvą Nr. 21, taip pat nesiryžo peržengti savo tiesioginių viršininkų Kremliuje, kurie, kaip liudija kupinas ironijos britų režisieriaus Armando Janučio (Iannucci) filmas „Stalino mirtis“, jau seniai rezgė pinkles ir ignoravo „tautų tėvą“ ir gerokai filtravo jam skirtus nerimą keliančius pranešimus. L. Berija, kuriam suplaukdavo visi NKVD I-osios valdybos pranešimai, įsiteikdamas viešai pareiškė: „Aš ir mano žmonės, Josifai Visarionovičiau, tvirtai prisimename Jūsų sumanų priesaką: 1941 m. Hitleris mūsų nepuls“.

Tuo tarpu Maskva gyveno tarsi kitame palaimingame pasaulyje.

1941-ųjų pavasaris atnešė vėlyvas šalnas ir įnirtingas audras su kruša, todėl Kremlius vieną po kito leido nutarimus, kaip atlyginti žemdirbiams patirtus nuostolius, kompensuoti jiems suteiktas paskolas, persėti iššalusius žiemkenčius. Politinis biuras svarstė valstybinės sienos su Mongolija tikslinimo klausimą, Latvijos meno dekados Maskvoje rengimą, Nikita Chruščiovas prašė J. Stalino leidimo trijų Ukrainos Černovicų rajonų mokyklose mokyti rumunų kalbos, Andrejus Ždanovas išleidžiamas pasigydyti į Sočį, NKVD darbuotojai apdovanojami už 1940 m. pasiekimus – įvykdytas specialias užduotis, matyt, trėmimus, represijas ir t.t.

Ir nė žodžio apie karą, nors buvo likę tik 12 dienų. Likus iki jo dviem dienoms politbiuras pritarė Latvijos kompartijos prašymui iš birželio 22 d. į 24-ąją perkelti „Lyguo“ šventę (Jonines arba rusiškai „Ivano dieną“). Dar birželio 22 d. atsirado rezoliucija su J. Stalino parašu – kitą dieną pradėti 1905 – 1918 m. gimusių šauktinių mobilizaciją… Bet buvo pavėluota.

Tiek L. Berija, tiek V. Dekanozovas, palikęs juodą dėmę ir Lietuvoje, susilaukė vienodo likimo: abu buvo suimti 1953 m. birželio pabaigoje ir sušaudyti gruodžio 23 d. lygiai 21 val. 20 min. Kūnai buvo kremuoti Maskvos krematoriume Nr. 1. 2000 metais giminaičių prašymas V. Dekanozovą reabilituoti nebuvo patenkintas, tačiau buvo pakeistos nuosprendžio formuluotės. Vis dėl to 2020 m. jo asmenybė Rusijos žvalgybos tarnybos tinklalapyje buvo pateikta kaip viena iš didvyriškų, o apie V. Dekanozovo dalyvavimą Stalino represijose net neužsiminta.

Tame jau atsispindi V. Putino 20 metų viešpatavimo atmosfera.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Kaip Hitlerio ir Stalino meilė baigėsi išdavyste
  2. Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova
  3. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  4. Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais?
  5. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  6. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  7. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  8. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  9. Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys
  10. Č. Iškauskas. Juodasis 1940-ųjų birželis: galėjome priešintis dvi savaites
  11. Č. Iškauskas. Sovietiniai „išvaduotojai“ žiauriai nuslopino Berlyno sukilimą
  12. Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui?
  13. Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams
  14. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  15. Č. Iškauskas. Ar koloradai vėl atšliauš iki Klaipėdos?
  16. Č. Iškauskas. 1939-ųjų mėsmalė: mokomės iš nuoskaudų
  17. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  18. Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas?
  19. Č.Iškauskas. Ar įmanoma nauja Baltijos šalių okupacija?
  20. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  21. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  22. Č. Iškauskas. Omonininkų išteisinimas: kokiems dievams meldžiamės?
  23. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  24. Č. Iškauskas. 1914 m. tapo 1939 m. nusikalstamo pakto repeticija
  25. Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas
  26. Č. Iškauskas. Krymo totoriai: kitais metais Krymas grįš Ukrainai…
  27. Č. Iškauskas. Kaip sovietinis Liaudies seimas vedė Lietuvą į šviesų rytojų…
  28. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  29. Č. Iškauskas. Tremtys įmanomos ir šiandien
  30. Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas!

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Gromatėlę parašė: says:
    2 mėn. ago

    – youtu.be/ir0-6-x4jWc
    Žiūrėkite „Сумасшедшего Путина нужно гнать из ООН! Михаил Тевосян, итоги 2020 на SobiNews.“ svetainėje „YouTube“
    ——————–
    O tai tau – Dekanizišvili… Sutriuškino mano „teoriją”.
    Galvoje vis sukdavosi mintis apie pavardės kilmę. Jog Dekanozovo pavardė suslavinta, buvo aišku. Bet man vis kirbėjo, ar nebus jo giminės savo pavardę šiek tiek „parenovavę”, kad su Dekanozovu jos nesietų? Pvz. į Dekanidzę: Dekanizė + d = Dekanidzė, ir jau pasirengę Lietuvoje tęsti (pro)senelio žygdarbius.
    Beje, ar esame tikri, jog visi brigados nariai išaiškinti ir išgaudyti? Ar „Jedinstva”, „autonomininkai”
    buvo brigados dalis arba partneriai? Jei taip, tai EP sėdi JŲ delegatas? 🙁

    Atsakyti
  2. jurgis ne visiškas says:
    2 mėn. ago

    “EP sėdi JŲ delegatas”. Kas?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 mėn. ago

      Tas, ką spauda tai prie „Jedinstvos”, tai prie „Vilniaus brigados”, tai prie Gariūnų plėšikų priskirdavo…

      Atsakyti
  3. Pajūrietis says:
    2 mėn. ago

    „Susitepęs“ – tik tiek.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 mėn. ago

      Kruvinas iki ausų.
      Rusams turėtų būti gėda, kad kaukaziečių banditai – teroristai sugebėjo užimti Rasiją , sunaikinti milijonus rusų . Bet kas tau , jie garbina, liaupsina kobos gaujos banditus. Labai “garbinga praeitis”.
      “Mi pabedili fašizm, možem paftorit”. Debilų kraštas.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

2021 02 26
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?

2021 02 22
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje

2021 02 20
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

2021 02 12
Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

Europarlamentarai nagrinėja Dž. Borelio apsilankymo trūkumus Maskvoje

2021 02 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai
  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1775; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1144; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 922; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 828; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 801; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 739; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 26
3
P. Maksimavičius. Petras Klimas ir Seinų klausimas

Artėja Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetis (straipsnis skelbtas 2017  m. – Alkas.lt). Tad norėtųsi nutolti nuo einamųjų įvykių ir prisiminti tuos...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
14
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, karštų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio...

Skaityti toliau

Petrui Klimui – 130

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
Petrui Klimui – 130

Vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, teisininko, publicisto, redaktorius, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Kažin apie Vyriausybės komisija pritarė siūlymams, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai
  • Tiesos žodis iš Ėlėrtė. Nuoroda: apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Pajūrietis apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • ŽEMAITIS apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Balsas-tyruose apie A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Kas nužudė Kęstutį? (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai