Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

A. Vaišvila. Kada kyla klausimas dėl II pasaulinio karo pabaigos?

Alfonsas Vaišvila, www.alkas.lt
2020 06 09 10:14
23
Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.
Alfonsas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, kad Lietuvai II pasaulinis karas baigėsi 1993 m. su sovietų armijos išvedimu iš Lietuvos teritorijos, yra priminimas, kad 1993 m. yra svarbi Lietuvai istorinė ir politinė data. Ji turėtų būti minima kaip viena iš svarbiausių Lietuvos atmintinų istorinių datų. Prezidento pareiškimas reikšmingas dar ir tuo, kad jis iškėlė kelis su tuo susijusius istoriniam mąstymui svarbius metodologinius klausimus-raginimus: pereiti nuo abstraktaus prie konkretaus požiūrio į II pasaulinį karo pabaigą, aiškintis, ar 1945 metai reiškia tą patį visoms to karo agresorių pavergtoms Europos tautoms, kritiškai vertinti svetimųjų sukurtus mąstymo stereotipus, taip pat ir apie II pasaulinio karo pabaigos datą.

Tokių klausimų kėlimo ir svarstymų iniciatyva turėtų priklausyti istorikams ex officio. Tačiau situacija Lietuvoje yra tokia, kad istorikai tokių klausimų ne  tik nekelia, o kai kurie, atrodo, nesuvokia ir jų reikšmės: Prezidento paraginimą aiškinti II pasaulinio karo pabaigos datą ir per Lietuvos interesus, istorikas Algis Kasperavičius viešai per televiziją 2020 05 17 pavadino „vaikišku istorinių datų kaitaliojimu“. Tuo jis dar kartą priminė, kad tam tikra mūsų istorikų globalistų dalis nuo pat sovietmečio iki šiol tebemato pasaulio istorijos įvykius be ryšio su Lietuvos interesais, be Lietuvos teisės tuos įvykius vertinti per savo interesus: „mažieji“, suprask, neturi teisės turėti interesų, juos viešai rodyti ir jais koreguoti tai, kas padaryta ir nustatyta „didžiųjų“ interesais.

1945 metai yra hitlerinės Vokietijos sutriuškinimo ir jos kapituliacijos data. Tai – vienareikšmiška. Bet ar taip pat vienareikšmiška yra ir II pasaulinio karo pabaiga?

Norint susivokti, kada iš tiesų Europoje baigėsi II pasaulinis karas, pirma reikia atsakyti į nesudėtingą teorinį klausimą: Kas yra karo pabaiga civilizuotame pasaulyje? Ir kas apie ją turi teisę spręsti? Baigti gynybinį karą – tai sutriuškinti agresorių ir išvaduoti jo pavergtas tautas. Jei tų dviejų dalykų gynybinio karo pabaigoje nėra, tai nėra ir bendrai  pripažįstamos tokio karo pabaigos. Vakarų valstybėms ir Sovietų Sąjungai (dabar – Rusijai) hitlerinės Vokietijos sutriuškinimo ir jų teritorijų galutinio išvadavimo datos sutapo. Todėl jos turi teisę 1945 m. laikyti savo atžvilgiu II pasaulinio karo Europoje pabaiga. Vadinasi, nuostatą apie 1945 metus, kaip II pasaulinis karo pabaigą, sukūrė Vakarų valstybės ir Sovietų Sąjunga, išeidamos grynai iš savo „kiemo“ interesų, laikydamos hitlerinę Vokietiją vienintelę šio karo pradininke ir agresore, kartu „užmiršusios“ ir savo pačių pasirašytą 1941 m. Atlanto chartiją, kuria prisižadėjo II pasaulinio karo pabaigą sieti ne tik su hitlerinės Vokietijos sutriuškinimu, bet ir su to karo okupuotų tautų išvadavimu, jų suvereniteto atkūrimu.

Bet jeigu Vakarų valstybės su hitlerinės Vokietijos sutriuškinimu 1945 m. atgavo laisvę, o Baltijos valstybės ne, tai ar ta pati karo pabaigos data turėtų galioti ir Lietuvai? Ar II pasaulinio karo pradžia ir pabaiga turi būti siejamos tik su vienu agresoriumi? Jei laikysime, kad II pasaulinis karas baigėsi 1945 m., tai Vakarų situaciją  mechaniškai perkelsime ir Lietuvai: jei ten, pasibaigus karui, nėra okupacijų, tai turėsime meluoti, jog neliko okupacijos ir Lietuvoje.

Laikant hitlerinę Vokietiją vienintele karo pradėtoja ir agresore Europoje, ignoruojamas fundamentalus faktas, jog šį karą pradėjo du tarpusavyje 1939 08 23 susitarę agresoriai: hitlerinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga. Abu tą karą pradėjo Lenkijos užpuolimu (hitlerinė Vokietija – 1939 09 01, o Sovietų Sąjungą – 1939 09 17) ir jos pasidalijimu. Abu agresoriai savo pirmąją bendrą pergalę ir II pasaulinio karo pradžią atšventė okupuotame Breste bendru abiejų kariuomenių paradu.

Toliau tęsiant šį dviejų agresorių suderintą karą prieš Europos tautas, hitlerinė Vokietija savo agresiją 1940 m. nukreipė į Vakarus, o Sovietų Sąjunga – į Rytų Europą, okupuodama 1940 m. tris Baltijos valstybes, dalį Suomijos, Rumunijos. Abu agresoriai siekė to paties tikslo – pasaulinio viešpatavimo, todėl abu kūrė ir tobulino tik karinio puolimo doktrinas. Sovietų agresyvus „proletariato išvadavimo“ žygis į Vakarus iki Lamanšo ir Gibraltaro, pasak Viktoro Rezūno-Suvorovo, turėjo prasidėti 1941 m. liepos 6 d., o pasak Marko Solonino, – 1941 m. birželio 23 d. (Pazgrom (Sutriuškinimas), Maskva:akt, 2010, p. 212,)

Šiam sovietų agresijos žygiui įvykti sutrukdė jį aplenkęs hitlerinės Vokietijos puolimas 1941 m. birželio 22 d. Mat dviem agresoriams, siekiant to paties pasaulinio viešpatavimo, jų priminimas  bendradarbiavimas neišvengiamai turėjo virsti tarpusavio agresija. Būtent šis Vokietijos puolimas „perkvalifikavo“ Sovietų Sąjungą iš agresoriaus į agresijos auką ir į Vakarų valstybių sąjungininkę, tų pačių Vakarų, prieš kuriuos ką tik buvo suplanuotas sovietų strateginės agresijos žygis. Angliją ir JAV iš baimės prieš hitlerinės Vokietijos agresiją buvo priverstos „užmiršti“ Sovietų Sąjungą kaip II pasaulinio karo su hitlerine Vokietija pradėtoją ir agresorę ir legalizavo visa tai, ką Sovietų Sąjunga to karo pradžioje 1939-1940 m. buvo užgrobusi Rytų Europoje.

Todėl 1945 m. Vakarų ir Rytų Europos tautos atsidūrė skirtingose padėtyse tiek įvardinant agresorius, tiek ir sprendžiant apie II pasaulinio karo pabaigą. Vakarų šalims 1945 metai, kaip minėta, buvo hitlerinės Vokietijos sutriuškinimo ir jų teritorijų išvadavimo iš okupacijos metai, atitinkamai – ir to karo pabaigos joms metai. Tuo tarpu Baltijos valstybėms 1945 m. buvo tebesitęsiančios Sovietų Sąjungos okupacijos, vadinasi, ir besitęsiančio to paties karo metai. Čia likusi okupacinė sovietų kariuomenė toliau kariavo agresyvų karą: slopino tų tautų laisvės siekį, žudant ir tremiant tūkstančius besipriešinančių to krašto žmonių.

Todėl mūsų rezistencinėje literatūroje lietuvių nacionaliniam išsivadavimui 1944-1953 m. įvardinti vartojama žurnalistinė frazė „karas po karo“ yra klaidinanti, kaip neva suponuojanti „kitą karą“, nors šis karas buvo to paties II pasaulinio karo, sovietų pradėto prieš Baltijos valstybės 1940 m., tęsinys. Lietuvai II pasaulinis karas baigėsi 1993 m. išvedus iš Lietuvos sovietų okupacinę kariuomenę. Vadinasi, kai apie II pasaulinio karo Europoje pabaigą ima mąstyti ne tik nugalėtojai, bet ir to karo pavergtos tautos, jo pabaigos data nustoja būti vienareikšmiška.

Čia paminėti faktai yra gerai žinomi istoriografijoje, bet jų pakartojimas nėra perteklinis: juos reikia vėl ir vėl kartoti, permąstyti, kol tebėra mėginimų traktuoti 1945 metus kaip visoms Europos tautoms tą patį reiškiančią II pasaulinio karo pabaigą, kol norima matyti tik vieną šio karo agresorių, kol ginčijama Lietuvos teisė pasaulio įvykius, tarp jų ir II pasaulinį karo datą, vertinti ir per Lietuvos interesus, kol Lietuvoje yra istorikų, tebemąstančių apie Lietuvos reikalus per „kitų“ sukurtus ir prie „kitų“ intereso pritaikytus mąstymo standartus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Kaip po Pirmojo pasaulinio karo buvo perbraižytas Europos žemėlapis? (video)
  2. V. Putinas premijomis pamalonins ir Lietuvos II-ojo pasaulinio karo veteranus
  3. V. Juozapaitis. Kelias be pabaigos…
  4. T. Bakučionis. Į 2016-iuosius įžengus. Ar kada nors gyvensime geriau?
  5. Z. Vaišvila. Ką reiškia britų NE Europos Sąjungai?
  6. A. Rusi: Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo, judame link konfrontacijos
  7. Nacionalinio Kauno dramos teatro scenoje – neįtikėtina karo pabėgėlio istorija (nuotraukos)
  8. A.Anušauskas. „Vesna“ nereiškia pavasario
  9. Č. Iškauskas. Ar kilus pavojui sulauktume „Dienos D“?
  10. M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II)
  11. A. Aleksandravičius. Lietuva ir Lenkija: kaimyno nepasirinksi
  12. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  13. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  14. J. Užurka. Politistorinė replika: Istorijos klastočių reanimavimas
  15. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  16. Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova
  17. Č. Iškauskas. Galingųjų vizitai Lietuvoje: Napoleonas, Hitleris, Putinas
  18. V. Sinica. Neutraliuosius istorijos politikos geriausiai išmokys Putinas
  19. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  20. N. Kairiūkštytė. „Mes be Vilniaus nenurimsim!“
  21. Č. Iškauskas. Ar greitai pamiršime klastą?
  22. V. Šilas. Kraštas be savo žmonių
  23. Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda…
  24. T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai?
  25. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  26. A. Liekis. Lenkų Armijos krajovos nusikaltimų trubadūrai Lietuvoje
  27. P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija
  28. V. Deniušas. Kimbrų atėjimas
  29. V. Striužas. Triskart paniekintieji
  30. Č. Iškauskas. Atgaila. Kas būdinga homo sovieticum ir lietuvio mentalitetui?

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. Garbės žinija says:
    9 mėn. ago

    Potsdamas 1945-ieji, – JAV su Jungt.Karalija “tebekariauja”, be tuomet isipareigotos surengt Taikos konferencijos del Rytprusiu daliu ateities (tebeatministruojama dar vis “laikinai” pagal abieju parasus tuomeciam SSSR vadovui Stalin perdavus siaurine Rytprusiu dali, ir pietine Lenkijai, LAIKINAI), be to ir Rusija su Japonijos imperija irgi dar vis be Taikaus susitarimo…
    Taigi,- kas nutiks e s a m a m SSSR prezidentui Michailui Gorbatshow mirus, – fakt/juriniam Potsdame 1945 m.gautu igaliojimu (laikinam administravimui …IKI) turetojui?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Rusija – visų teisių (ir įsipareigojimų?) perėmėja.

      Atsakyti
      • Ėjau pro šalį says:
        9 mėn. ago

        Ne perėmėja, o tęsėja. Jei Rusija būtų nauja valstybe, tada būtų laikoma perėmėja, o dabar – TSRS teisių ir rsipareigojimų tęsėja.

        Atsakyti
        • Bartas says:
          9 mėn. ago

          Teisingai. Tesėja. Nes ” …sojuz nerušimij respublik svobodnix na veki splotila velikaja rus…”

          Atsakyti
  2. Algis says:
    9 mėn. ago

    Algiui K. “vaikišku…” išsprūdo tikrai jau vaikiškai.

    Atsakyti
  3. Stebėtojas says:
    9 mėn. ago

    Štai todėl Raudonoji armija ir bėgo nuo vokiečių kariuomenės iki pat Maskvos, nes ruošėsi ne gynybiniam, o puolamajam (!) karui. Ir jei ne japonų bailumas, leidęs perdislokuoti prie Maskvos kelias divizijas iš Sibiro, iš SSSR 1941 metais būtų likęs tik pavadinimas…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Kaip sakė madam Kolontaj, bolševikai sau kelia tik pasiekiamus tikslus. Nors japonai ne bolševikai, bet šalia RU buvo komunistų ir kt. revoliucinių vadų valdoma Kinija, kuri tikrai nepraleistų nieko į Sibirą, ir niekada nesnaudžia, rūpinasi Sibiro klausimu.

      Atsakyti
    • Bartas says:
      9 mėn. ago

      Kad sssr liko , Maskovijos federastai turi būti dėkingi tik “karo vadui ” – “geneliam ” jefreitoriui Adolfui.

      Atsakyti
  4. Baltų palikuonis says:
    9 mėn. ago

    O vis dėlto Pabaltijo valstybės atiteko stalinistinio rėžimo šaliai pasirašius Potsdamo ir Jaltos susitarimus. Ar tik viena, ar visos minėtus ir kitus susitarimus pasirašiusios šalys yra atsakingos už Pabaltijo valstybių likimą nuo 1944 m.? Deja, visiškam lietuvių kalbos ir tautos išnykimui ir po 1993 m. grėsmės kasmet nemažėja.

    Atsakyti
    • Stebėtojas says:
      9 mėn. ago

      Be abejo, už Pabaltijo šalių likimą buvo atsakingi ir Vakarai. Viskas paprasta kaip 2×2: politikoje nėra draugų, politikoje yra tik interesai. Vakarams anuo metu nebuvo jokių interesų kovoti su Stalinu dėl Pabaltijo. Štai taip. Dabar šiek tiek ne į temą. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui buvo pamąstymai (neatsimenu kieno) Lietuvos valstybei kurtis ne istorinėse baltų žemėse, o Pietų Afrikoje, kur dabar yra Pietų Afrikos Respublika, bet tautiškai nusiteikę Lietuvos didžiavyriai griežtai tam pasipriešino. Drįstu manyti, kad visiškai be reikalo…

      Atsakyti
      • Bartas says:
        9 mėn. ago

        Kazimieras Pakštas siūlė Lietuvą perkraustyti į Madakaskarą.
        Manau , kad ten būtų gera.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          9 mėn. ago

          Žinoma, aš ne istorikė, tačiau mano mokytojai susikrimtusiais veidais pasakojo apie Pakštą ir Afriką – kur nors Afrikoje (ar Amerikoje) susirasti ir išpirkti vietą. Konkrečią vietą – Madagaskarą Ivaškevičius savo kūriniui „surado”.
          Žinant, kokie žiaurūs vidaus ir tarpvalstybiniai karai su genocidu vyko Afrikoje, kažin, ar saujelė lietuvių būtų ten išlikusi (lyginant su milijonais vietos gyventojų).

          Atsakyti
          • Stebėtojas says:
            9 mėn. ago

            Žydai išsipirko žemes Palestinoje ir kažkodėl neišnyko ir dabar turime Izraelį.

          • Kęstutis says:
            9 mėn. ago

            Bet dėl to “išnyko” labai daug kitų tautybių žmonių…

        • Žemyna says:
          9 mėn. ago

          Bet kol kas teks pasitenkinti filmo pažiūrėjimu:
          „Lietuviškas filmas „Nova Lituania“ atvers šalies kino teatrus”
          – diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/kultura/lietuviskas-filmas-nova-lituania-atvers-salies-kino-teatrus-971477
          🙂

          Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Svarbiausia, kad tarp PL ir RU būtų buferinė zona. Tik nežinau, kam iš to daugiau naudos – carui, Varšuvai ar dar kažkam.

      Atsakyti
  5. Vilna says:
    9 mėn. ago

    Visgi Nausėdos pasakymas, kad II -asis pasaulinis karas Lietuvai baigėsi 1993 metais Sovietų armijos išvedimu iš Lietuvos teritorijos, nepridūrus, kad Lietuvos valstybė joje po 1940 metais įvykdytos sovietinės okupacijos ir taip inkorporuotos į Sovietų Sąjungos sudėtį, buvo atkurta 1941 m. birželio 23-osios ginkluotu lietuvių sukilimu, tad “po Karo” – 1945 metais buvo lygiateisiu tarptautinės teisės subjektu kitoms pietvakarinėms valstybėms, tapusioms Liaudies demokratinėmis respublikomis, yra nuvalkiotas, pigus – dalies tiesos nesakantis. Tad, manau, kad tai, kas jo pasakyta, ir teverta buvo istorikui pavadinti “vaikišku istorinių datų kaitaliojimu“…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      9 mėn. ago

      Gal turėtumėte parašyti apie tai prezidento patarėjui šiais klausimais, jo kalbų rašytojui? Gražiai primintumėte, kad reikia mums patiems sau tai priminti, o pasauliui į galvą įkalti – mums karas baigėsi ne tada, kada Vakarams. Iš dalies ir jų – didžiųjų ir stipriųjų dėka.

      Atsakyti
      • Vilna says:
        9 mėn. ago

        Nemanau, – per daug elementarūs dalykai, kad būnant tokiose pareigose jų galėtum nežinoti…

        Atsakyti
    • Ėjau pro šalį says:
      9 mėn. ago

      Nesu tikras, kad teisingai supratau jūsų mintį. Ar jūs manote, kad mums 2PK beigėsi anksčiau ar kaip? Ar negalėtumėte paaiškinti smulkiau ką tiksliai norėjote pasakyti?

      Atsakyti
      • Vilna says:
        9 mėn. ago

        Manau, kad mums nėra svarbu kada 2PK karas baigėsi. Mums svarbu yra kas kita, t.y. tai, kad “po Karo” pasauliui mūsų nebuvo, nors 1941 m. Birželio 23-osios ginkluotu Tautos sukilimu atkūrėme iki 1940 m. egzistavusią Nepriklausomą Lietuvos valstybę ir apie tai informavome pasaulį. Taigi priminkime pasauliui kalbų apie karus proga taip, kad išgirstų ir vadovautųsi Birželio 23-osios mūsų teisėtai atkurtos Nepriklausomybės aktu, kad būtent jo galiojimo kaip paskesnio dokumento pagrindu spaustume Maskvą dėl tiesos – po Karo“… Ar tai nebūtų Prezidento pareiga pasirūpinti tuo…

        Atsakyti
        • Ėjau pro šalį says:
          9 mėn. ago

          Dėkoju, dabar kitas aiškumas. Pradžioje aš nesupratau kur jūs įžvelgėte prieštaravimą, nes prezidentas teisingai nurodė datą.
          Kai dėl prezidento pareigos, tai tokį lūkestį manau reikėtų priskirti prie nepagrįstų, nes kalbėjimui apie Birželio sukilimą reikia drąsos, o ponas iš Daukanto aikštės panašu, kad jos neturi.

          Atsakyti
  6. Be demokratų vienybės ir sąžiningumo išnyks valstybė... says:
    9 mėn. ago

    Jei tektų balsuoti fantastiniame sapne spalį už NS, nežymėčiau reitingavimo pliusuku Sinicos. Jo amoralūs, mano nuomone, poelgiai, fariziejiškumas ir nesavikritiškumas neatitinka mano, kaip Sąjūdžio laikų žmogaus, suvokimo apie dorą,garbingą ir atvirą veikimą…Pamenate buvo Sąjūdžio laikų opus šūkis-,,Lietuva- tai sąžinė”…
    Šis demokratas, būdamas valstiečių samdiniu, prikiša kitam demokratiškam politikui- N.P. ,ryšius su valstiečiais,..Kaip ir NS aktyvistas V.Budnikas, ėjęs Seiman Tvarkos part. sąraše, fariziejiškai smerkia Juozaitį už derybas su T žmonėmis.
    Sinica, pateikęs neadekvačių tikrovei teiginių apie Puteikio neva oficialią paramą Šimonytei ar apie slaptus susitarimus su valstiečiais ir Kirkilu, nepiktai Puteikio ( ir ne tik…) paprašytas paneigti pramanus, to nepadarė…Apdergė viešai pramanais, bet ,anūko partijai būdingas kiaulės akis pasiskolinęs, nepaneigė ir neatsiprašė…
    Tas puikius vertybiškus tekstus rašantis jaunuolis, puikiai ginantis mūsų tautos herojus, kalbą, vertybes ir pan. . man regis,nesugeba būti telkiančiu, vienijančiu ir moraliu santykiuose su kitais demokratais…
    Na, o jo akivaizdus palaikymas NS aktyvo kursui į politinę individualistinę katastrofą spalį, rodo karvediško ,strateginio matymo silpnumą..Ta keistuolių sauja, su V.R. priekyje, verčiau pražudys partiją ir pol. tautos bei valstybingumo lukučius, negu dėsis į bendrą kumštį tik todėl, kad mirtų ideologiškai skaistūs ir švarūs…Negi V.R. taip nieko ir nepasimokė iš Sąjūdžio patirties???
    Na, o emocionalusis publicistas Rusteika tikrai pykstasi su adekvatumu, kai beprotyste kaltina tuos, kurie rodo NS ( bei CP , NS ir Ko) aktyvo moralines ir strategines kliurkas bei gina Sąjūdžio dvasią ir ragina vienytis (ne tik rinkimams) vardan tautos, demokratijos ir valstybingumo ir reformų (ONS įveikimui)….Matote, kas atsitinka su adekvačiu, kūrybingu ir gabiu asmeniu, kai jis patampa partinio vežimo keleiviu…Mojuoja vėzdu, bando gąsdinti nepriklausomus analitiškus demokratiškus asmenis lyg ONS šulų samdytas samurajus..Na, o jo asmeniniai ultimatyvūs reikalavimai, galimiems NS derybų partneriams, tiktai nerodo brandžios strateginės demokratinės mastysenos…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

2021 03 04
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

2021 02 24
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

V. Kanevskis. Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos prieš Ukrainą pradžia: pasaulis prisimena

2021 02 21
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

Dovana šalies gimnazijoms – knyga, leidžianti praverti partizanų bunkerio dangtį

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
Lietuvoje

Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos

2021 03 07
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai

2021 03 07
Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
Istorija

Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės

2021 03 07
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos
Lietuvoje

Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

2021 03 07
Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra
Lietuvoje

Sugriežtinta neįgaliesiems skirtos infrastruktūros naudojimo priežiūra

2021 03 07
Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai
Gamta ir žmogus

Kaziuko mugės nuotaiką sukurs ir namuose gaminami valgiai

2021 03 07
Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius
Gamta ir žmogus

Tyrimas: dauguma gyventojų nežino, kaip gali teršti vandens telkinius

2021 03 07
Kas gali palengvinti nuotolinį darbą?
Lietuvoje

Užimtumo tarnyba: kam šiemet geriausiai seksis įsidarbinti?

2021 03 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Įtarimas pasitvirtino? apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kviečia varžytis dėl geriausios patalpų įveiklinimo idėjos
  • Asmeninėse „Sodros“ paskyrose galima sužinoti apie sukauptą stažą ir taškus pensijai
  • Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 103-osios gimimo metinės
  • Mažiau nerimo dėl egzaminų: Kauno abiturientams – nemokamos papildomos konsultacijos

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1235; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 954; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 599; komentarų: 11
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 477; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

by Kristina Aleknaitė
2021 03 07
0
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

Kaip rašoma įvairiuose žinynuose, Steponas Lukoševičius – Lietuvos inžinierius, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, miškininkas. Nuvalius užmaršties dulkes, mes norime Steponą Lukoševičių pristatyti...

Skaityti toliau

Pristatytas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (video)

by Ditė Česėkaitė
2021 03 04
0
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pradėjo tyrimą | kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Pasauliui susidūrus su pandemija valstybės susitelkė į piliečių sveikatos apsaugą, užsienio valstybių žvalgybos tarnybos šiek tiek adaptavo žinių rinkimo technikas,...

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
14
Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

„Tautinės“ temos ypač jautrios ir sukelia daugybę komentarų, karštų vertinimų, nes tai susiję su kiekvieno iš mūsų jausmais, tapatybe, tarpusavio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Komentaro TV apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
  • Pasiklydau ir kitus klaidinu apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Įtarimas pasitvirtino? apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • Pajūrietis apie Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Referendumas dėl Stambulo konvencijos būtinas
Kitas straipsnis
R. Jasukaitienė. Basakojų takas laukia jūsų

R. Jasukaitienė. Basakojų takas laukia jūsų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai