Sąjūdžio susikūrimo dieną prie Seimo – mitingas „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją“ (nuotraukos, video) Papildyta

Birželio 3 d., ketvirtadienį, 18 val., pažymint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 33-ąsias metines  prie Seimo įvyko mitingas „UŽ – prigimtinę šeimą, tautines tradicines vertybes, Konstituciją!“

„Prieš 33 metus, birželio 3 dieną, buvo įteigta 35 žmonių Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, kurios susikūrimas ir tapo oficialia Lietuvos Sąjūdžio pradžia. Tuomet Tauta pakilo ir susitelkė kovoti dėl savo laisvės, dėl savo tautiškumo, dėl savo kalbos, istorijos ir tradicijų. Akivaizdu, kad šiandien Lietuvai ir vėl reikia naujo sąjūdžio. Tuomet kovojome vardan savo šalies laisvės ir nepriklausomybės nuo Sovietų okupacijos.

Šiandien vėl turime telktis ir pakilti naujam vertybiniam sąjūdžiui už prigimtinę šeimą, už Konstituciją, už tautines, tradicines vertybes, už lietuvių kalbą, už istorinę atmintį, už žodžio laisvę ir jų išsaugojimą.“ – sako vienas iš mitingo rengėjų, Centro partijos – Tautininkų pirmininkas N. Puteikis.

„Tuomet, prieš 33 metus, prasidedant Sąjūdžiui nejautėme baimės. Buvo tik džiaugsmas ir pakili nuotaika, nes pasirinkome teisingą, prasmingą kelią, kuriuo norėjome eiti, kuriuo norėjo eiti Lietuva. Kvietėme, agitavome, drąsinome žmones telktis ir vienytis bendram tikslui. Ir mums pavyko. Pavyko todėl, kad sugebėjome žmones išlaisvinti iš baimės jausmo. Kiekvienas, kuris tuomet prisidėjo prie Sąjūdžio veikė ne todėl, kad buvo gavęs kažkokius nurodymus, o jungėsi vedini sielos šauksmo. Džiaugiuosi, kad man teko garbė būti vienu iš Sąjūdžio iniciatorių.

Kaip tada, taip ir šiandien man yra akivaizdu, kad Lietuvai ir vėl reikia naujo pakilimo, naujojo Sąjūdžio, turime ir vėl telktis, ir vėl išreikšti vieningą palaikymą svarbiausioms Konstitucijoje įtvirtintoms mūsų vertybėms: prigimtinei šeimai, tautiškumui, kalbai, istorinei atminčiai. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai mitingo metu paskelbs kreipimąsi į Tautos atstovus, Seimo narius išreikšdami susirūpinimą dėl netinkamo atstovavimo Sąjūdžio vertybėms, idealams ir principams ir paragins parlamentarus saugoti, ginti ir atstovauti Tautos interesus įtvirtintus mūsų Konstitucijoje.“ – kalbėjo vienas iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių G. Songaila.

„Dabartinė valdžia veikia priešingai žmonių valiai, jie stumia įstatymus, kuriems nepritaria absoliuti dauguma Lietuvos žmonių. Tai daro sąmoningai, tyčia, mėgaudamiesi savo įgaliojimais ir žinojimu, kad iki kitų rinkimų niekas negali jų atšaukti iš Seimo. Tačiau Konstitucijoje parašyta, kad valstybę kuria Tauta ir Tautos valia yra svarbiausia. Lietuvos žmonės jau pakilo. Matėme visuotinį susirinkimą „Didžiajame šeimos gynimo marše“, privalome ir toliau kelti ir telkti žmones, ginti Sąjūdžio vertybes, todėl birželio 3-ąją, kviečiame visus, kurie nepritaria dabartinės valdžios sprendimams ir stumiamiems įstatymų projektams į mitingą prie Seimo „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją!“.

Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išdavė leidimą 500 žmonių mitingui prie Seimo, kuris įvyks jau šį ketvirtadienį, birželio 3 dieną, 18 valandą. Šiuo metu socialiniame tinkle „Facebook“ į šį mitingą yra užsiregistravę ar juo susidomėję apie 2000 žmonių. Kviečiame visus, kurie dalyvaus šiame renginyje laikytis nustatytų karantino reikalavimų, išlaikyti saugų atstumą tarp dalyvių – pranešime skelbia mitingo iniciatorius, Centro partijos – Tautininkų pirmininko pavaduotojas K. Krivickas.

Mitinge „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją” pasisakys Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, iškilūs Lietuvos žmonės, istorikai, filosofai, žurnalistai, visuomenininkai, mokslininkai, skambės Sąjūdžio laikų dainos, mitingo dalyvių vardu bus paskelbtas mitingo organizatorių ir dalyvių pareiškimas valdžiai ir Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narių kreipimasis į Tautos atstovus, Seimo narius.

„Dabartinės valdančiosios koalicijos politika iš esmės prieštarauja svarbiausiems Sąjūdžio siekiams – žodžio ir saviraiškos laisvei, Tautos suverenitetui ir pilietinei savivaldai. Valdžia primeta dvejopus standartus skirtingų pasaulėžiūrų žmonėms, tariamai antidiskriminacinių ir neapykantos prevencijos įstatymų pavidalu, suverenias Tautos galias atidavė ne Lietuvos institucijoms, pasisavino piliečių galias, varžydama referendumų iniciatyvas, atsisakydama žemiausio lygio savivaldos ir visuomenės atstovų teismuose, iš priverstinių piliečių mokesčių kišeninės išlaikomas visuomeniniu turintis būti, bet siaurus partinius interesus atstovaujanti LRT, visa tai tolina Lietuvą nuo Sąjūdžio vertybių, idealų ir siekių.Valdantieji kėsinasi į valstybės pagrindus – prigimtinę šeimą, valstybinę kalbą ir tautinę tapatybę, kuria dirbtinius šeimos pakaitalus, atveria Lietuvą pasaulio perėjūnams, steigia teritorinius rezervatus kitakalbiams Lietuvos piliečiams, skatina tautinį ir pilietinį pasipriešinimą ir susipriešinimą. Kviečiame Seimo valdančiųjų partijų vadovus nedelsiant pradėti dialogą su visuomene, organizuojant garbingas ir atviras diskusijas aktualiais visuomenei klausimais.

Inicijuoti referendumus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos santykio su tarptautiniais teisės aktais nustatymo, Tarptautinio migracijos pakto persvarstymo, sprendimo dėl lyčiai neutralaus Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos svarstymo, realaus pilietinio referendumo iniciatyvai būtinų sąlygų palengvinimo. Panaikinti diskriminacinę „neapykantos nusikaltimų“ sąvoką, ideologines „lytinės orientacijos“ ir „lyties tapatybės“ sąvokas visuose Lietuvos teisės dokumentuose.“ – skelbiama mitingo rengėjų pareiškime.

Renginio vaizdo įrašas:

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio pradžia laikomas Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės susikūrimas 1988 metų birželio 3 dieną. Iniciatyvinę grupę sudarė 35 žymūs Lietuvos mokslo ir meno žmonės.

 

1 of 28

- +

1. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

2. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

3. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Mitingo vedėjas Kristupas Krivickas skaito Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

4. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

5. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

6. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba buvęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro generalinis direktorius prof. Adas Jakubauskas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

7. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

8. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba Lietuvių tautininkų ir Respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

9. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

10. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

11. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

12. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

13. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

14. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

15. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

16. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

17. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

18. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

19. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

20. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

21. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

22. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

23. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba politologas Marius Kundrotas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

24. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Audrius Butkevičius. Kalba Centro partija - Tautininkai pirmininkas Naglis Puteikis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

25. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

26. Lietuvos persAitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės. Kalba Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys akademikas Bronius Buračas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

27. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

28. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio 33-osios metinės | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Papildyta:      

Birželio 3 dieną, Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės Grupės susikūrimo dienos minėjimas-mitingas, skirtas Sąjūdžio vertybėms ir siekiams prisiminti ir priminti „Už prigimtinę šeimą, už tautines tradicines vertybes, už Konstituciją“.

Nuskambėjus Sąjūdžio himnu tapusiai E. Masytės „Laisvei”, pagal J. Marcinkevičiaus žodžius, renginio vedantysis Kristupas Krivickas perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimą Lietuvai Sąjūdžio gimimo dienos proga: „Mes niekada nesužinosim, ką galime, kol nepradėsime daryti…1988 metų birželio 3 – ąją nuaidėjo Mokslų akademijos salėje…Taip gimė Sąjūdis. Taip gimė pilietinė galia. Taip atgimė Nepriklausoma Lietuva. Taip gimė svarbiausia pamoka mums – ten, kur Lietuvos Tauta atvira permainoms, vieninga ir solidari, nevaržoma politinės cenzūros ir primetamų stereotipų, niekas negali jos sustabdyti“.

Sąjūdžio susikūrimo dienos minėjimo mitingą savo pasisakymu pradėjo vienas iš šio mitingo iniciatorių, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio koordinacinių centrų visoje Lietuvoje organizatorius, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Gintaras Songaila, kuris paskelbė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio  Iniciatyvinės grupės narių pasirašytą kreipimąsi į Tautos atstovus, Seimo narius. 

KREIPIMASIS:

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narių Kreipimasis į Tautos atstovus

Apginkime piliečių Laisvės Pasaulį

Prieš 33 metus susibūrė Tautos išsivadavimo sąjūdis, pasivadinęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu. Didžioji tautos dalis jau per pirmuosius tris mėnesius išreiškė aiškią valią susigrąžinti Lietuvos valstybingumą, įgyvendinti demokratinę savitvarką, įtvirtinti tikras nacionalines ir pilietines teises. Išvadavome mūsų pačių atsakomybę kurti bendrąjį Tautos gėrį.

Tuomet tvirtai pasiryžome, kad Lietuvos piliečiai spręstų savo šalies reikalus. Dieviška žmogaus ir tautos orumo kibirkštis, ryškus istorinės tiesos deglas nušvietė mūsų kelią į Atgimimą. Papildomų jėgų suteikė tikėjimas, kad per nepriklausomą valstybinį gyvenimą Lietuva prasiverš į Laisvąjį Pasaulį.

Klasikinės Vakarų demokratijų ir krikščioniškos kultūros vertybės mums buvo svarbi atrama, vaduojantis iš okupacinės valdžios priespaudos bei melo sistemos. Lietuvos politinio ir ekonominio savarankiškumo siekiai buvo neatskiriamai susiję su moderniųjų Vakarų pavyzdžiais.

Neatsitiktinai 1988 m. birželio 3 d. Lietuvos kelias į laisvę prasidėjo nuo Konstitucijos klausimo. Okupacijos laikais Lietuvos „tarybinė liaudis“ buvo pratinama prie butaforinės „LTSR konstitucijos“, prie melagingos „respublikos“ sovietinėje imperijoje ir prie melagingo jos suverenumo. Susigrąžinome valstybinę sąmonę drauge su tiesos grąžinimu žodžiams „suverenumas“ ir „demokratija“. Jie tapo viso Tautos fronto tikslu.   

Vadovaujantis klasikine demokratijos samprata, pamatinis Tautos suverenumo principas tapo atkurtosios Lietuvos konstituciniu pagrindu. Valstybinės valdžios veikimas pagal šią sampratą yra teisėtas tiktai tada ir tiek, kada ir kiek ji gauna įgaliojimus iš pilietinės Tautos per jos priimtą Konstituciją. Toks buvo ir yra Atgimimo Lietuvos teisinės valstybės idealas.

Deja, Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. KT2-N1/2014 ir liepos  11 d. nutarimu Nr. KT36-N10/2014 („Dėl Lietuvos Respublikos Referendumo įstatymo nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“) be Tautos sutikimo apribojo jos suverenumą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos viršenybės principą, tokiu būdu mūsų šalies teisinę sistemą paversdamas vasaliniu dariniu, nors nė viena kita ES valstybė narė nėra to padariusi. Todėl Lietuva vėl susidūrė su netikėtomis grėsmėmis, kurias kelia teisėto pagrindo neturintis eurofederalizmas.

1988-1991 metais išsivadavome iš sistemos, kurioje neteisėta valdžia prievartiniais metodais mums diegė socializmą ir komunizmą. Tapę Laisvojo Pasaulio dalimi, pagrįstai tikėjomės, kad laisvas kiekvieno žmogaus ir Tautos pasirinkimas čia yra pamatinė vertybė. Asmeninio gyvenimo laisvė nuo bet kokio valdžios diktato, visuomenės laisvė nuo bet kokios socialinės inžinerijos eksperimentų, primetamų iš viršaus, buvo ir yra išskirtinė Laisvojo Pasaulio savybė.

Tačiau šiandien Laisvąjį Pasaulį jau tenka ginti ne vien nuo Rytų imperialistų, bet ir nuo Vakarų genderistų, patekusių į marksistinės ideologijos įtaką. Jie teigia, kad visa tikrovė esą yra socialiai sukonstruota ir nežinia kieno valia ji esą dar turi būti ir „perkonstruota“. Ši nauja utopija imasi pertvarkyti šeimos instituciją, kuri sudaro pirminį valstybės ir visuomenės pagrindą. Nauji ideologai, nors save vis dar vadina liberalais, mano, kad valstybinė valdžia turi teisę perkeisti šeimos instituciją pagal savo skonį, o ir vaikai esą yra valstybės institucijų nuosavybė. Ši ideologija brukama ne tik į įstatymus (Partnerystės įstatymas), bet ir į tarptautinės teisės dokumentus (Stambulo konvencija).

Keisčiausia, kad ši iš viršaus primetama socialinė inžinerija, savo žygį Vakaruose pradėjusi tik kiek daugiau kaip prieš trisdešimt metų, šiandien yra pateikiama po „Vakarų vertybių“ kauke, nors ji šiurkščiai paneigia klasikinius Vakarų demokratijos ir liberalizmo kanonus.

Su apgaulingo „liberalizmo“ ir menamos „pažangos“ vėliava šiandien jau kėsinamasi ir į kitus šiuolaikinių valstybių demokratinius konstitucinius principus. Jiems užkliūva ir praeities paveldėta tautų kultūrinė tapatybė ir konstitucinis valstybinių kalbų statusas, istoriniai Europos tautų pasakojimai. O ir pačias tautas postmodernistiniai ideologai skelbia esant tik „menamomis“, todėl „netikromis“ bendruomenėmis. Iš čia išplaukia ir neigiamas požiūris į tautų referendumus bei į pačią tiesioginę demokratiją, kurią kai kas jau ėmė tapatinti net su nacizmu.

Vienintelės teisingos nuomonės „žurnalistika“ formuoja požiūrį, kad atskiros visuomenės grupės esą ne tik gali, bet net ir privalo politinėmis priemonėmis primesti savo valią piliečių daugumai. Esą šios visuomenės grupės „geriau žino“, ko liaudžiai reikia, ir kas yra jai gėris bei pažanga. Respublikos, kaip bendrojo piliečių reikalo, idealas iš viešosios politikos nuolat stumiamas į pašalius.

Paneigus tiesioginę demokratiją, kaip piliečių atsakomybės įgalinimo vertybę ir kaip tikrą Tautos valios pasireiškimą, atstovaujamoji demokratija taip pat netrukus netektų savo pagrindo. Nuo piliečių atitrūkusi valdžia nesiima spręsti esminių šalies ūkio uždavinių, socialinės atskirties problemų, jai tampa svetimi nacionalinės kultūros, mokslo, tautos ugdymo reikalai. Tokia valstybė tampa neatspari korupcijai. Menkas piliečių pasitikėjimas Lietuvos valstybės institucijomis kelia didelį pavojų valstybės ir tautos ateičiai.

Todėl kviečiame Lietuvos Respublikos Seimo narius (pagal Konstituciją – Tautos atstovus) visus įtampą keliančius svarbiausius klausimus spręsti referendumais. Jei referendumo rezultatai kam nors nepatiks, teks su tuo susitaikyti, nes Tauta yra suverenas. Nuo savo valstybės reikalų nustumti piliečiai turi teisę vėl mokytis prisiimti atsakomybę. Tik taip stiprinsime piliečių valią ginti ir puoselėti savo valstybę.    

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai:

Antanas Buračas,
Bronislovas Genzelis,
Arvydas Juozaitis,
Bronius Leonavičius,
Gintaras Songaila,
Zigmas Vaišvila  

Mitinge į susirinkusiuosius kreipėsi buvęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Adas Jakubauskas, po to buvo parodytas vaizdo įrašas su Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro Bronislavo Genzelio kreipimusi, kalbėjo signataras Audrius Butkevičius; Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas; vienas iš Sąjūdžio steigėjų, Sąjūdžio steigiamajam susirinkimui Mokslų akademijos rūmuose pirmininkavęs Antanas Buračas; Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Gitana Nevulienė; Lietuvių tautininkų respublikonų sąjungos pirmininkas Sakalas Gorodeckis; Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius; aktyvus Sąjūdžio pradininkas, naujienų portalo Alkas.lt įkūrėjas ir vyriausias redaktorius Jonas Vaiškūnas; Seimo narys Petras Gražulis; politologas, publicistas Marius Kundrotas.

Po visų pasisakiusiųjų Sąjūdžio susikūrimo dienos minėjimo mitingo dalyviai paskelbė pareiškimą:

Jo Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Lietuvos Respublikos Seimui
Lietuvos Respublikos patriotinėms partijoms
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrimo minėjimo mitingo

PAREIŠKIMAS

• Minėdami Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės įsikūrimo sukaktį,
• Prisimindami Sąjūdžio idealus ir principus,
• Reaguodami į šiandienos iššūkius, aktualijas ir problemas

PAREIŠKIAME:

• Dabartinės valdančiosios koalicijos daugumos politika iš esmės prieštarauja svarbiausiems Sąjūdžio siekiams – žodžio ir saviraiškos laisvei, Tautos suverenitetui ir pilietinei savivaldai.
• Dvejopi standartai skirtingoms pasaulėžiūrinėms stovykloms tariamai antidiskriminacinių ir neapykantos prevencijos įstatymų pavidalu, suverenių valstybinių galių parceliavimas viršvalstybinėms institucijoms, piliečių galių uzurpavimas, varžant referendumų iniciatyvas, atsisakant žemiausio lygio savivaldos ir visuomenės atstovų teismuose, kišeninės žiniasklaidos (LRT) išlaikymas iš priverstinių piliečių mokesčių laidoja Sąjūdžio iškovojimus.
• Kėsinimasis į valstybės pagrindus – prigimtinę šeimą, valstybinę kalbą ir tautinę tapatybę per dirbtinių šeimos pakaitalų kūrimą, atsivėrimą pasaulio perėjūnams ir teritorinių rezervatų steigimą kitakalbiams Lietuvos piliečiams skatina tautinį ir pilietinį pasipriešinimą, artėjantį prie taško, nuo kurio grįžti bus labai sunku.

KVIEČIAME:

• Lietuvos Respublikos Seimo partijų vadovus jau dabar pradėti dialogą su visuomene, organizuojant garbingas ir atviras diskusijas nacionalinio transliuotojo eteryje, o taip pat – gyvai rajonų centruose, aktualiais visuomenei klausimais.
• Inicijuoti referendumus dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos santykio su tarptautiniais teisės aktais nustatymo, Tarptautinio migracijos pakto persvarstymo, sprendimo dėl lyčiai neutralaus Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos svarstymo, realaus pilietinio referendumo iniciatyvai būtinų sąlygų palengvinimo.
• Panaikinti diskriminacinę „neapykantos nusikaltimų“ sąvoką, ideologines „lytinės orientacijos“ ir „lyties tapatybės“ sąvokas visuose Lietuvos teisės dokumentuose.
• Pataisyti LRT veiklą reglamentuojančius įstatymus taip, kad finansavimas iš privalomų piliečių mokesčių būtų pakeistas savanorišku abonentiniu mokesčiu.
• Atsisakyti Lietuvos piliečių rezervatų ar getų idėjų.
• Jei Seime vis dėlto būtų priimti gyvybiniams Tautos interesams priešingi įstatymai, prašome Jo Ekscelenciją Prezidentą juos vetuoti.
• Lietuvos patriotines partijas kviečiame jungtis į vieną politinę organizaciją iki artimiausių rinkimų.

Susirinkimo pabaigoje skambėjo jautri daina pagal 1941 metų birželį Boleslovo Mačiono sukurtas eiles, įdainuotas birželio 23- osios Tautos sukilimo 80- mečio minėjimo proga Povilo Girdenio.  Daina „Kai sūnų išleidai“ skirta visiems Tautos sukilimo didvyriams žuvusiems už Lietuvos laisvę.