Pirmadienis, 30 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Lietuvos heraldikos komisija labai bijo briedžio

www.alkas.lt
2021 04 23 13:55
16
Alkas.lt ekrano nuotr.

Alkas.lt ekrano nuotr.

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų šio regiono savitumą. Regiono herbo simbolio paieškos buvo plačiai aptarinėjamos regiono bendruomenėse, nušviečiamos žiniasklaidoje.

2015 metais regiono savivaldybių merai pasirašė Kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo finansuoti regiono heraldikos kūrimo darbus. Klaipėdos universitete užsakytas krašto heraldinio simbolio tyrimas.

Mokslininkai Mažosios Lietuvos herbe siūlo vaizduoti briedį

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad pagrindine kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldine figūra galėtų būti briedis.

Tyrimo išvadose teigiama: „Šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių idololatrijoje. Daug dėmesio briedžio simbolikai buvo skirta ir vėlesniais, jau Prūsijos/Vokietijos valstybės egzistavimo šimtmečiais. Briedis, kaip svarbus Rytų Prūsijos gyvūnas, buvo išskiriamas nuo XVIII a., jo populiacija buvo saugoma Prūsijos karalių leistais ediktais. Per kelis šimtmečius briedis ar jo ragų menčių vaizdiniai tapo natūraliu Rytų Prūsijos kultūrinio ir istorinio kraštovaizdžio simboliu ir regioniškumo reprezentantu.

Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, briedžio vaizdinys išlieka krašto įvairių tautinių grupių (lietuvių ir vokiečių) viešosios erdvės reprezentacijose. Tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai/lietuviai briedį identifikuoja kaip tam tikros stiprybės, laisvės simbolį, neatsiejamą Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalį ir dar svarbiau: briedis lietuvių visuomenės atstovų buvo siūlomas galimo Klaipėdos krašto herbo simboliu.“

Apibendrinusi visus gautus pasiūlymus, remdamasis Klaipėdos universiteto mokslininkų parengta istorine medžiaga, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo komitetas (jį sudaro atstovai iš visų regiono savivaldybių) nutarė pagrindiniu Mažosios Lietuvos kuriamo herbo simboliu pasirinkti būtent briedį.

Renkantis šį simbolį taip pat orientuotasi į Lietuvos heraldikos komisijos rekomendaciją kurti bendrą etnografinių regionų heraldinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbe centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) herbe – lūšys (pastarosioms teko herbo skydininkų vaidmuo).  

Lietuvos heraldikos komisija atkakliai priešinasi
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.

Tačiau iš Lietuvos heraldikos komisijos (LHK) buvo sulaukta vienareikšmio pasirinkto briedžio simbolio atmetimo. LHK teigimu Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų. LHK siūlo ieškoti kito simbolio: kokios nors knygos, kurėno ar panašiai…

Tačiau, pasak Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos, siūlomi kiti simboliai jau anksčiau buvo svarstomi per diskusijas dėl pagrindinio herbo simbolio parinkimo ir nutarta, kad briedžio simbolis yra žymiai labiau pagrįstas, atspindintis viso regiono savitumą.

Po jo atmetimo Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė dar vieną mokslinę studiją, pagrindžiančią briedžio simbolio reikšmę etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijoje ir kultūroje. Joje teigiama, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisydama visų papildomai pateiktų argumentų, LHK briedžio simbolį vėl atmetė.

Šaukiamasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Susidarius tokiai padėčiai, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Prezidentą išreikšdama viltį, kad jis padės išspręsti regiono heraldikos užsitęsusio kūrimo problemą, ir švęsdami 2023 metais Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, bus galima džiaugtis įteisinta Mažosios Lietuvos regiono heraldika.  

Balandžio 21 dieną į Prezidentą kreipėsi ir Etninės kultūros globos taryba (EKGT), paremdama savo padalinio Mažosios Lietuvos tarybos poziciją. EKGT įsitikinimu, istoriniai tyrimai ir jais pagrįsta vietos žmonių nuomonė kuriant krašto heraldinius ženklus turėtų būti lemiamas veiksnys.

Parengta pagal EKGT pranešimą 

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime keltas Lietuvos vietovardžių išsaugojimo klausimas (nuotraukos, video)
  2. Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka
  3. Etninės kultūros globos taryba susirūpino Lietuvos savitumo pristatymu viešosiose erdvėse
  4. Klausykite Zitos Kelmickaitės radijo ir TV laidos apie ketinimus sunaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (tiesioginė transliacija)
  5. Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
  6. Parengtas Lietuvos etnokultūrinių kaimo turizmo sodybų gidas
  7. Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka (nuotraukos)
  8. Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai
  9. Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas
  10. Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)
  11. Klaipėdoje švenčiamas Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-metis
  12. Ruošiamasi įteisinti Etnografinių regionų heraldinius ženklus (nuotraukos)
  13. Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia susipažinti su krašto tautiniais drabužiais
  14. S. Daukanto 225-ąsias gimimo metines ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-metį pasitinkant
  15. V. A. Gocentas. Žymus Lietuvos istorikas A. Matulevičius apie Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje
  16. Ar pasiseks bandymas panaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją? (video)
  17. V. Šilas. Mažosios Lietuvos žemės vardų byla
  18. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje – „Kelionė laiku su knyga“
  19. Etninės kultūros globos taryba siūlo iš esmės tobulinti Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą
  20. EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. Svajonė says:
    2 metai ago

    Deja, nedalomos Prūsijos “lietuviškesnės” dalies klausimas spręstinas dar ikiheraldiškai”, t.y. laikinai JAV ir Elžbietos II (be jokių nuokraipų) pagal Potsdamo-45 protokolą paskirtas laikinas administratorius ir žinom, kad tai pavesta SSSR iki Taikos konferencijos – t.y. faktiniai prezidentui Michail Gorbačiov administruoti, nauji – būsimi sprendimai, IR TAIKOS konferencijoje, prūsų kraujo atspindys, IR NAUJAME sienų perbraizyme turi atsispindėti (visuomet atminkim, kad be Bideno su Elžbieta II, mat sykiu – poroje parašai , paskirtų 1945 m. Vadovų Rytprūsių klausime, ir
    Liublino unijos g a l i o j a n č i ų sąlygų išpildymo galimybė, – tarpe Lenkijos, kad ir be “karūnos” dabar, ir Lietuvos – jai su būsima karūna bendros lietuvių prūsų žemaičių Karalystės; aišku ne Vatikanietišiko “maukalo”)

    Atsakyti
  2. Saulės Vilna says:
    2 metai ago

    Kad baltų herbuose turėtų dominuoti gyvūnai patvirtintų ir tas istorinis faktas, kad Tacitas minėdamas aisčius pažymi, kad jų nešiojamas amuletas yra šernas ir pažymi, kad jis aisčius gelbsti net priešų apsuptyje. Tai be abejonės su žemdirbystės vystymusi susijęs simbolis. Tad kodėl jis negalėtų būti, tarkim, sūduvių (pietinių dzūkų, suvalkiečių) heraldiniu ženklu.

    Atsakyti
  3. !!! says:
    2 metai ago

    Ne ten kreipiatės,Nausėda nepadės,kreipkitės į a.vinokūrą arba f.kuklencką,jei jie pasirašys tada ir LHK neprieštaraus..

    Atsakyti
  4. SS says:
    2 metai ago

    Atsipeikėkit kol nevėlu. Kokia dar mažoji lietuva? Iš kokio urvo ir kada ji išlindo? Vadinkime daiktus savais vardais – taip vadinamas Klaipėdos kraštas yra Prūsija, o kaip Prūsijos dalis – Skalvija. Nereikia tyčiotis lietuviams iš Prūsijos. Savo laiku neatėjo į pagalbą apsiginti, nes išdavikas Mindaugas parsidavinėjo Vakarams ir pardavinėjo Žemaitiją. Prūsiją vadinti Lietuva (kokia bebūtų) yra įžeidimas.

    Atsakyti
    • jo says:
      2 metai ago

      Ką čia trolini? Ne tik vietiniai lietuvninkai, bet ir vokiečiai nuo pat kryžiuočių atėjimo tą kraštą į Rytus nuo Deimenos-Alnos-Ašvinės vadino Litauen arba Kleinlitauen.

      Atsakyti
      • SS says:
        2 metai ago

        O man nesvarbu kaip tą kraštą vadina vokiečiai ar lietuviai. Ir vieni ir kiti turi savo tikslus. Nereikia klastoti istorijos. Tai yra PRŪSIJA, tai yra SKALVIJA. Okupantų pavadinimai manęs nedomina. Vadinkime viską savais, tikrais vardais, o ne pravardėmis, kurias sugalvoja atėjūnai.

        Atsakyti
        • Memelschvanz says:
          2 metai ago

          Sekantį įrašą siūlau Tamstai daryti, kai būsit išsiblaivęs…

          Atsakyti
        • LosAngeles says:
          2 metai ago

          tai Prusija ar Skalvija? ar jusu nuomone tai tapatu?….

          Atsakyti
        • Žemyna says:
          2 metai ago

          Dėl atėjūnų vokiečių, prūsais pasivadinusių – pasivadinti nukariautos genties karaliumi ir užgrobtos jos žemės vardu vokiečiams buvo lyg papildomą ordiną sau prisisegti. Taip staiga neprisiminsiu kažkokį laišką vienos iš vokiečių žemių valdovų, kur išvardijamos paeiliui kitos žemės ir užbaigiama ,,ir Prūsijos karalius’ – taip ir parodo jo ir jo giminės karų istoriją. Tokios taisyklės besilaikę, nors ir ne 100%, visgi kažkiek išsaugojo seniausius nukariautų žemių vietovardžius, tų vietovių istoriją. Tačiau buvo ir tokių grobuonių genčių, kurios gal dėl praktinių sumetimų (liežuviui lengviau savo kalbos žodį tarti), o gal kaip nusikaltėliai, iš įpročio savo nusikaltimo pėdsakus slėpti, pervadindavo užgrobtas vietoves, arba perdarydavo esamą vietovardį. Taip atsiranda ir ,,iskonno … zemli” ir Onušyški, ir Vilkomiež, ir Gžygoževo, ir t.t., ir tuo manipuliuojama, meluojama per akis, reiškiant savo ,,teises” į atimtą grobį.

          Atsakyti
    • Gytautas says:
      2 metai ago

      Nuo kada Kuršiai prūsais tapo paprastas pvz. yra kuršių marios ar prūsų marios. Prūsai yra Karaliaučius. O Klaipėdos kraštas yra Kuršiai kuriu ir gyvenvietės archelogai randa.

      Atsakyti
  5. Saulės Vilna says:
    2 metai ago

    Pavadinimas Mažoji Lietuva gali būti kaimynų Mozūrų tradicija. Turime sinonimiškumą tarp žodžių ‘mažas ir žemas’, pvz., mažaūgiai/žemaūgiai augalai. Geografinėms vietoms lietuvių k. paprastai naudojamas “žemas’ šaknies žodis, pvz. ‘žemupys. pavardė Žemgulys’. Todėl gal derėtų pavadinimą “Mažoji Lietuva” keisti į lietuviškesnį “Žemoji Lietuva, Žemutinė Lietuva”.
    Ta “Žemąja Lietuva” laikant Bartą, Notangą, Sembą, prie pat marių ir Neringoje esantį Kuršą (pietinė jo dalis), Nadruvą, Skalvą, Klampadus (lamatus). Taigi jos laikytinos lietuvių gentimis iš prigimties.
    Prūsais buvo vadinami varmiai, galindai, jotvingiai, atitinkamos kitos baltų gentys. Prūsijos vardas anksčiau minėtoms lietuvių gentims yra Ordino atneštas jų užvaldymo tikslais kaip jau pavergtų prūsų vardą turėjusių genčių dalies, t.y. priklausymo Ordinui teisėtumui pateisinti. Gal būtų tikslinga imtis žygių ir šio pavadinimo pakeitimo reikalu.

    Atsakyti
  6. SS says:
    2 metai ago

    Jūs neteisūs teigdami, kad heraldikos komisija bijo briedžio. Pažiūrėkite koks gražus Imbrado briedis: wikipedia.org/wiki/Imbradas

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 metai ago

      Manau,nebus prieštaravimų, jei pavadinimas Prūsija pagal A.J. Greimą žmogiškąja prasme bus iškoduotas semantiškai, ir tam tenka grįžti toli atgal į aisčių senovę: Nesvyžiaus muziejuje draugas aptiko geneologinį žemėlapį ir, jį perfotografęs, pavertė nuotraukomis. Žemėlapyje su žalčio, kaip laiko simbolio, atvaizdu matosi lokys, gediminaičių stulpai ir simboliniai praeities valdovų, kaip atskirų epochų atstovų, ryšiai. Tarp kitų, ten giminiuojasi Palemono ir Cezario (dab. Italija) atvaizdai. Žinant Palemono atvykimo į Baltijos jūros pajūrį legendą, nėra sunku suprasti, kad legendos žmones nuo Abrūce kalnų Apeninuose (ką reiškia Abrūce italai nežino) laivais plaukė pro Gibraltaro, Lamanšo, Zundo, Skagerago ir Kategato sąsiaurius, kol, pradedant nuo apgyvendino Abrūsiją-Prūsiją (abrūsas yra ilgas drobinis rankšluostis, margais “kalnų” raštais raštuotas Apeninų pusiasalis) ir toliau, iš “žemai” atplaukę į Nemuną, dešiniame jo krante prie jūros apgyvendino žemę žemaičiais. Kaip su laiku? Jeigu manysime, kad pasaulietinės kronikos – tos, kurios nėra bažnyčios tarnaitės (E. Berkmanas), sendina šią kelionę nuo 5969 m. pr. Kr. (Teofilas) iki 3941 pr. Kr. (Jeronimas) laiku, tai suprasime, kodėl 7,6 tūkst. m. pr. Kr. laiku ant Birutės kalno ankstyvu poledynmečiu žemaičiai sau pasistatė struktūrinę astronomijos observatoriją. Gozeke (Goseck) prie Magdeburgo tokia buvo pastatyta 7.000 m. atgal.
      Kalbant, taigi, apie prūsų tautos šiaurinės genties mažalietuvius, taigi, reikėtų galvoti herbe apie Ąžuolą (žr. mitologiją), lokį (tada jų buvo ten apsčiai) ir abu komponentus sujungti. Dėkoju.

      Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Aha, „2016 m. patvirtintas Imbrado herbas“. Įdomu, ar būtų galima įsidarbinti toje komisijoje, ar reikalingas koks nors išsilavinimas? Jei būčiau buhalteris, matyt, tikčiau. Deja, ne iš to buhalterių sluoksnio… Tai nepriims tada, aišku…

      Atsakyti
  7. Kazimieras says:
    2 metai ago

    …briedis ir tik briedis..!!!

    Atsakyti
    • briedis says:
      2 metai ago

      esate briedis ponas kazimierai, nusiraminkite

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
„Lino lėlių“ spektaklis „Šišion“ | D. Bielkausko nuotr.

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

2023 01 18
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
Klaipėdos sukilimo Didvyrius pagerbė ir Lietuvos prezidentas

Klaipėdos sukilimo Didvyrius pagerbė ir Lietuvos prezidentas

2023 01 15
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Lietuvininkų teritorija Prūsijoje iki maro ir didžiosios vokiečių kolonizacijos (18 a. pradžia) | MELC nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos pamoka

2023 01 15
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Mažajai Lietuvai atminti

2023 01 14
Lietuvos etnografiniai regionai | EKGT nuotr.

Tarp 2023 atmintinų metų – 3 etnografiniai regionai

2023 01 12
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos krašto metai pasieks visą Lietuvą

2023 01 01
Rodyti daugiau

Naujienos

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Sukčiai pernai iš žioplių išviliojo 12 mln. eurų

2023 01 29
Karas Ukrainoje | facebook.comGeneralStaff_ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusija intensyvina puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose

2023 01 29
Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos | Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.
Kultūra

Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos

2023 01 28
Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?
Gamta ir ekologija

Kaip pradėti ekologinės gamybos sertifikavimą?

2023 01 28
Senieji Užgavėnių papročiai šiandien | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.
Etninė kultūra

Senieji Užgavėnių papročiai šiandien

2023 01 28
Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Berlyno kino šventėje – ypatingas dėmesys Lietuvai, Latvijai ir Estijai

2023 01 28
Ukraina nepasiduos ruskiams | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai

2023 01 27
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Vidmantas apie Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Šį pusmetį naudoti automobiliai nepigs
  • Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės
  • Ko verti ŽŪM pažadai? Vėl bandoma trikdyti NMA veiklą
  • Į klimato kaitą reaguoja ir mūsų kūnas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
2
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo (vadinto laikraščiu) Aušra numeris. Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo...

Skaityti toliau

Lėlių spektaklis suaugusiems pasakos apie po karo išlikusių šišioniškių likimus

by daiva
2023 01 18
0
„Lino lėlių“ spektaklis „Šišion“ | D. Bielkausko nuotr.

Naujausiame „Lino lėlių“ spektaklyje „Šišion“ spektaklio sumanytojas, dramaturgas, lėlių ir scenografijos autorius Linas Zubė su komanda imasi nepatogios ir viešajame...

Skaityti toliau

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

by Kristina Aleknaitė
2023 01 16
15
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

Fotometraštininko Leonardo Surgailos sovietinio laikotarpio Karaliaučiaus krašto vaizdų paroda yra pavadinta „Niekieno žemė“. Jo nuotraukos rodo kuo virsta žydinti žemė,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Kęstutis apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Vidmantas apie Vaikus ir jaunimą pažaisti kviečia bibliotekos
  • Vidmantas apie Baigta Lazdynų baseino statyba Vilniuje
  • Juras Dariui Aleknai apie „Aktualioji istorija“: Kas II amžiuje negyveno prie Vyslos? Klaudijaus Ptolemajo klaida

Kitas straipsnis
Dviračių sportas | pixabay.com nuotr.

Ligoninių priimamuosiuose daugėja dviratininkų ir paspirtukininkų

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai