Pirmadienis, 6 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. A. Gocentas. Žymus Lietuvos istorikas A. Matulevičius apie Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomeną Europos kultūroje

Vytautas A. Gocentas
2020-08-25 12:00:42
1
Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Dr. Algirdas Matulevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žymus Lietuvos istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas Algirdas Matulevičius šiemet paminėjo savo amžiaus 80-ąją sukaktį – gimė 1939 m. sausio 10 d. Giedraičiuose, Molėtų r. baigė Giedraičių vidurinę mokyklą, besimokydamas laimėjo respublikines astronomijos varžytuves. Tačiau astronomu netapo, baigė Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, studijuodamas buvo fakulteto studentų mokslinės draugijos (SMD) pirmininkas bei viso universiteto SMD pirmininko pavaduotojas.

Nauja istoriko knyga* – straipsnių rinkinys, kurį sudarė „Lietuvos aido“ techninio centro vadovė ir žurnalistė Loreta Nikolenkienė. Karaliaučiaus universiteto studentijai skirtas straipsnis – jau buvo skelbtas, o kelionių vadovas, skirtas keliaujantiems po Mažąją Lietuva – esmingai peržiūrėtas, papildytas, išplėstas. Kiti straipsniai – originalūs ir gausiai aprūpinti išnašomis, nuorodomis, citatomis. Pratarmėje knygos autorius nuoširdžiai dėkoja ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nariui, tautotyrininkui, redaktoriui Jonui Laurinavičiui, kuris paskatino ją išleisti „Naujojo lanko“ leidykloje ir suteikė paramą. Tiesa, knygos tiražas – kuklus, tik 50 vienetų, bet viską atperka jos turinys. Žinoma, po kurio laiko autorius ir nauji remėjai gali imtis papildomo straipsnių knygos leidimo.

Knygos išliekamoji ir mokslinė vertė ta, kad nuo šiol viename rinkinyje sutelkti net penki monografiniai straipsniai. Knygą pristato redaktoriaus J. Laurinavičiaus žodis ir išsami pratarmė – jie supažindina su istoriko gyvenimo, studijų faktais, kelionių ir mokslinių bei kraštotyrinių ekspedicijų po Karaliaučiaus kraštą, buvusias jotvingių ir prūsų žemes dabartinėje vakarinėje Lenkijoje. Buvo pažintinių turistinių kelionių gidas ir vadovas. Iš viso kelioms enciklopedijoms, žinynams suredagavo iki 20 tūkst. mokslinių straipsnių, pats Lietuvos ir lietuvių išeivijos spaudoje parašė keletą tūkstančių straipsnių. Jie paskelbti Vokietijos, Lenkijos, JAV ir Kanados spaudoje, o tai istorinės mokslinės studijos, publicistiniai straipsniai. Grįžęs iš mokslinių konferencijų Vokietijoje, Lenkijoje skelbė taiklias išvadas ir pastebėjimus apie kintantį tyrinėjimų lauką ir poslinkius, archyvinės medžiagos atsivėrimus.

Rengėjų nuotr.
Rengėjų nuotr.

Pabrėžtina, kad knygos autorius po II pasaulinio karo pirmas pradėjo išsamiai tirti Mažąją Lietuvą, lietuvininkų socialinę, ekonominę, teisinę, religinę bei kultūrinę padėtį. Sudarė kelis originalius žemėlapius. Rinkinio straipsniai – ankstesnės ir naujausios mokslininko straipsniai, kurios taip pat parengtos preciziškai, remiantis gausiais archyviniais dokumentais, juos išsamiai pristatant ar ištisai skelbiant.

Žinia, mokslinėje literatūroje, tyrinėjimuose jau įsitvirtinęs Mažosios Lietuvos ir lietuvininko vardai. XVI a. Mažosios Lietuvos pavadinimas Klein Litaw pirmąkart paminėtas Prūsijos kronikininkų Simono Grunau, Luco Davido darbuose. XIX a. pab. šis pavadinimas buvo prikeltas ir ypač išgarsėjo po Pirmojo pasaulinio karo.

Patys lietuvininkai save dažniau vadino Prūsų lietuviais, o gyvenamą kraštą – Prūsų Lietuva. Toks vietovardis ir savivardis buvo naudojamas ir Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojo, evangelikų liuteronų kunigo, savo parapijiečių lietuvių amžininko Teodoro Lepnerio (1633–1691) knygoje „Prūsų lietuvis“ (Der Preusche Littauer, išl. 1744 m. 2 leid. 1848 m.), kur lietuviai – protingi, apsukrūs, turi gerą atmintį, laikosi duoto žodžio, ištvermingi ir svetingi. Šis vietovardis ir savivardis naudojamas Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojo, kalbininko, žodynininko, kultūros veikėjo, evangelikų liuteronų kunigo, religinių raštų rengėjo, spaudos darbuotojo, Karaliaučiaus profesoriaus Frydricho Kuršaičio (1806–1884).

Skaitant dr. A. Matulevičiaus rinkinio straipsnius, skirtus lietuvininkams, kur jie pavadinami ir mažlietuviais (pvz. p. 13 nurodoma, kad šis terminas plačiau vartojamas nuo XIX a. II pusės), nereikėtų pamiršti – jie patys tiek anuomet, tiek ir šiandien krašte ar išeivijoje save vadina prūsų lietuviais. Pastarojo meto pavyzdžiu gali būti ir XX a. lietuvininkų žymus visuomenės ir sporto veikėjas Vilius Trumpjonas vyresnysis, kilęs iš Traksėdžių prie Šilutės. O lietuvininkų žymi visuomenės veikėja, dailininkė Ieva Jankutė-Gerola savo kalboje ar laiškuose ir taip prisistatydavo: „Mes – prūseliai“. Beje, XX a. I pusėje susiformavus ir visokeriopai gyvuojant Klaipėdos kraštui (1923–1939) iškyla ir dar vienas vietos gyventojų savivardis klaipėdiškis ar memellander. Tą savivardį, jo atsiradimo aplinkybes jau nagrinėja XX ir XXI a. istorikai. Žinia, klaipėdiškiai savo kailiu patyrė, kad jie kitokie vokiečiai ir skiriasi nuo etninės Vokietijos gyventojų. Karo pabaigoje ar po karo patekę į Vokietiją (vėliau federatyvinę ar sovietinę-demokratinę) klaipėdiškiai gavo kitokius asmens dokumentus, maisto korteles – jie visokeriopai skyrėsi nuo etninių vokiečių tiek dokumentų, tiek kortelių garantijomis ar teisėmis. Trumpai drūtai buvo ir yra vis dar sakoma: „Kaip dangus nuo žemės…“

Minėtina, kad ir krašto pavadinimą tiek krašte ar išeivijoje gyvenantys naudoja Prūsų Lietuva (tarpusavyje, spaudoje, kitoje lektūroje) ir Preußich Litauen, (vokiškoje terpėje ir lektūroje). Priminsiu, kad Vilius Trumpjonas jaunesnysis (1936–2012), gimęs XX a. Klaipėdoje, o gyvenęs Čikagoje (JAV), pasakojo nuolatos besikartojančius atvejus: „Tą Lithuania Minor amerikonai supranta kaip Jauna ar Jaunoji Lietuva, o ne Mažoji Lietuva…“ Anuomet krašte autochtonai lietuvininkai tiek savo parlamentą, tiek laikraščius vadino Prūsų Lietuvos Tautinė Taryba (Tilžė, 1918–1924), Prūsų Lietuvių Balsas (Tilžė ir Klaipėda, 1919–1923), kuriuos sekė daugybė kitų pavyzdžių.

Straipsnių rinkinio pratarmėje neatsitiktinai taip pat rašoma (p. 9): „Noriu atkreipti skaitytojų dėmesį, kad Prūsiją (Prūsą) XIII a. užkariavus ir valdant Vokiečių ordinui, kryžiuočiams nesvarbu buvo kokios tautos bei etnosai, gentys gyveno toje valstybėje ir kuria kalba ar tarme kalba. Nuo Prūsijos šalies vardo visi autochtonai baltai vadinti „prūsais“. Tautybes imta aiškiai skirti 1517 m. prasidėjus Reformacijai ir, 1525 m., žlugus Ordinui, susikūrus pasaulietinei Prūsijos kunigaikštystei. Šalia prūsų oficialiai valstybiniu mastu paplito jų giminingų baltų genčių lietuvių, lietuvininkų, sūduvių ir kitų jotvingių genčių, kuršių vardai.“

Dar viena iškalbinga pratarmė citata apie Mažąją Lietuvą, jos fenomenalią reikšmę (p. 10): „Susidarė, nors ir negausus, lietuvių inteligentijos, intelektualų sluoksnis, vadovaujantis lietuvininkų visuomeniniam kultūriniam sąjūdžiui. Mažlietuviai ilgą laiką turėjo kultūrinę autonomiją. Beveik visos lietuvių raštijos, apskritai kultūros vertybės pirmiausia sukurtos Mažojoje Lietuvoje. Be jos paramos kažin ar būtų atsilaikiusi Didžioji Lietuva, žiauriai pavergta carinės Rusijos imperijos.

Ar rasime kitą tokį mažą Europoje kraštą? Šis kultūros paveldas, knygnešystė yra fenomenas, unikumas, vertingas Europos civilizacijai, kultūrai plėtoti, demokratiniams procesams.“

Šiai citatai antrinant dažnas tėvynainis prisimena ir profesoriaus dr. Mykolo Biržiškos giluminę ištartį: „Mažoji Lietuva – lietuvių kultūros lopšys.“

Žinia, krašto žmonės savi su savais galėjo susitikti lietuvių evangelikų bažnytėlėse, lietuvių mokyklose, lietuvių draugijose – „Byrutos“ „Santaros“ ir kitose, rinkimams į politinius darinius – konservatyvų skyrimo draugystėje… Savivaldos nedidelį langą turėjo 1923–1939 metais, bet ir tas buvo susaistytas autonomijos ir kitokiais apribojimais, kurį sėkmingai išnaudojo vietos ir užsienio nacių kultūrtrėgeriai, o lietuvininkai steigė draugijas ir jų lėšomis mėgino atgauti švietimo, kultūros, muziejų ir kitus barus. Dabar, sakytumei, Klaipėdos ar Vilnijos kraštuose taipgi yra tiek rusėnų, tiek kaimynų lenkų aljansai ar sąjungos…

Pratarmės vienuoliktame puslapyje įdėta ir 1941 m. gruodyje vykusių Lenkijos – SSRS derybų dalyvio žurnalisto ir diplomato Ksavero Prušinskio (Ksawer Pruszinski) vertinga citata (tuomet Vokietijos Vermachto daliniai jau buvo prasiveržę į Maskvos priemiesčius, o sunkiosios artilerijos haubicų trenksmai girdėjosi net už storų Kremliaus sienų), kurią naktinio pokylio metu J. Stalinas, be kita ko, pareiškė: „Kartais būdavo, kad kai kurios tautos buvo išstumtos iš savo nuo amžių apgyvendintų vietų. Pavyzdžiui, Rytų Prūsija. Manau, kad pusė Rytų Prūsijos buvo apgyvendinta lenkų, o antroji pusė – lietuvių.“

Manykime, kad ir kiti istorikai ateityje turėtų atkreipti dėmesį į šios citatos turinį.

Toliau knygoje straipsniai išrikiuoti šia seka: „Lietuvininkai“, „Keliaujantiems po Mažąją Lietuvą. Kultūros paveldas“, „Mažosios ir Didžiosios Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete ir jo auklėtinių nuopelnai lietuvių raštijai XVI a. – XIX a. I pusėje“, „Prūsai, lietuviai, lietuvininkai, vokiečiai ir lenkai bei mozūrai Prūsijoje“, „Tilžės Aktas – Mažosios Lietuvos nepriklausomybės deklaracija“.

Mano giliu įsitikinimu, skaitytojai turi ne tik skaityti, bet ir naujai patirti žymaus Lietuvos istoriko iškeltų faktų, apmąstymų svarbą. Istorikas atstovauja Lietuvos požiūrius. Jie grindžiami gausia archyvine, istoriografine medžiaga, patirtimi, kuri buvo sukaupta betarpiškai bendraujant su kolegomis Tėvynėje ir užsienyje, bičiuliaujantis su krašto senbuviais autochtonais. Visais atvejais buvo ir pasilieka nuosekli pagarba, suvokimas, atjauta. Istorikas tiek savo straipsniuose, monografijose ar visuomeninėje veikloje, viešose paskaitose, pranešimuose nesikrato gynėjo pozicijos, bet ją sąmoningai ir nekintamai atlieka visą savo sąmoningą gyvenimą. Tai vis retesnė mūsų valstybės istorikų žyma…

Taigi, gražaus susitikimo su vertinga knyga, mielas ir gerbiamas skaitytojau ir žmogau, pilieti. Linkėkime, kad ir kolegos istorikai atsilieps į savo cecho darbininko naujausią straipsnių rinkinį, jo keliamus faktus, apmąstymus ir teiginius.

Šis rašinys nėra išsamus monografinių straipsnių recenzavimas, bet norėjosi atidėkoti, pasidžiaugti ir laukti naujų žymaus Lietuvos istoriko knygų. Žinia, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka kaupia dr. A. Matulevičiaus epistoliarinį palikimą. Linkėkime, kad jo nenugultų laiko ir užmaršties dulkės, nes kiekviena nauja knyga, nauja monografija ar straipsnių, kitokio palikimo skelbimas – istorinės atminties ir tiesos susigrąžinimas.

Autorius yra MLRT valdybos narys

—————————————————-

* Mažosios Lietuvos ir lietuvininkų fenomenas Europos kultūroje: straipsnių rinkinys / Algirdas Matulevičius; sudarė Loreta Nikolenkienė. – Kaunas: Naujasis lankas, 2019. – 179,[1] p.: iliustr., faks., portr., žml..: Tiražas 50 egz. – ISBN 978-609-474-162-3.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Garsus Mažosios Lietuvos tyrėjas, istorikas Algirdas Matulevičius švenčia neeilinę sukaktį (nuotraukos, video)
  2. Mažos lietuvininkų tautos reikšmingas įnašas į Europos kultūrą
  3. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  4. Netekome Mažosios Lietuvos istorijos tyrėjo doc. dr. Alberto Juškos
  5. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  6. O. Voverienė. Vydūnas ir Lietuvos šimtmečio didieji
  7. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė
  8. O. Voverienė. Profesorius Eugenijus Meškauskas ir jo mokslinė mokykla
  9. Dokumentinis filmas apie Mažąją Lietuvą (video)
  10. Pasirodė V. Prėskienytės-Diavaros knyga apie žmones, gyvenusius brukamame „rojuje“
  11. Eiliuotas žvilgsnis į Lietuvos istoriją
  12. Pasirodė Marcelijaus Martinaičio užrašų knyga „Viskas taip ir liks. 1988–2013 metų užrašai“
  13. „99-ios šimtosios“: naujausios prof. Liudo Mažylio knygos pristatymas
  14. O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso?
  15. A. Liekis. Prūsų – lietuvių žemių susigrąžinimo viltis Lietuvai
  16. Pristatyta nauja knyga „Dumčiai: kilmė, giminystės ryšiai, veikla“ (video)
  17. Nacionalinėje bibliotekoje bus pristatytas Donelaičių giminės medis
  18. Lietuva minės 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines
  19. Kovo 17-ąją Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje bus pristatyta nauja knyga
  20. Seime bus minimas Tilžės akto šimtmetis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Garbės žinija (arba 51-oji knyga ...po 75-metes marksistiniu pakalikiniu JAV su J.K. tylos) says:
    2 metai ago

    Prūsija,
    skausmas, kurio perteikt niekam, niekada ir n i e k u o, jau nepavyks
    …1990 m.kovo 11-osios ekspedicijas link prisimenant,taip – dar iki Kovo 11-osios uzgimusios MLRT veiklas, jos buvusius esamus ir BUSIMUS darbus del nieksu – JAV su Jungtine Karalyste, teisiskai uzdariusiu, istrynusiu ir naikinanciu naikinanciu Prūsiją, ją – gyva, gyvybinga vien dabartim garbiojo Vytauto A. Gocento, bei jo kaimyno /ir visu dar tebegyvu kitu prusu palikuoniu/ Algirdo Matulevičiaus menkuteles pastangeles plastelejimais bepalaikanciu..Be 51-osios, dar neatspaustos, neuzsakytos, kaip ir 52-ra, 53-čia k n y g a sioji: po net jau 3/4 (!!!!!) AMZIAUS, ar 76-iesiems marksistinio proverzio ideologijos palaikymo bei uztareju, bailiu nuo pat 1945 m. ir savanaudziu, /marksist-leninistines ideologoijos teroro armadai, zinia ir musu – uzvaldytuju – saskaita, sutraiskius ju priesus, BE SAVU PILIECIU papildomu auku/ visu visu JAV su Jungtine Karalyste vadovu, bei visos visos siu saliu pilietijos, iskaitant ir Jos auksciausia prakilnybe Elzbieta II (nepavadint net karaliene) ant prūsu kapu ir visos Prūsijos v a l s t y b e s nuozmioj tyloj U Z S C I A U P U S ant savojo nelieciamojo rebuvio klestint. Klasta tai, baime ar tiesiog nieksyste – istorija atsakymus susdestys.
    Nes vieno nepakaks. Reiks daug,atviru ir aiskiu.

    Todel vien istorine atmintim ir tiesa, likusios Prūsijos p r i k e l t pavykt tikriausiai nepavyks, bet aciu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

2023 02 02
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Knygos, skaitymas | pixabay.com nuotr.

Patarimai, kaip išsiugdyti įprotį skaityti knygas

2023 01 17
Žml. Klaipėdos kraštas 1919–1939 m. | vle.lt nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos krašto pamoka

2023 01 16
R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

R. Jasukaitienė. Mes esame viena tauta…

2023 01 15
Lietuvininkų teritorija Prūsijoje iki maro ir didžiosios vokiečių kolonizacijos (18 a. pradžia) | MELC nuotr.

V. Šilas. Versalis, Potsdamas ir Klaipėdos pamoka

2023 01 15
Mažajai Lietuvai atminti | RGGRTC nuotr.

Mažajai Lietuvai atminti

2023 01 14
Prie Lyno ežero Lynežerio kaime apie 1956 m. | LGGRTC nuotr.

Išleista nauja Antano Švedo knyga – „Vilties testamentas. atsiminimai“

2023 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Pensijų kaupimas | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti

2023 02 06
Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį | Rengėjų nuotr.
Lietuvoje

Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį

2023 02 06
Internetas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje

2023 02 06
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įtrauktieji į pensijų kaupimą turi dar penkis mėnesius apsispręsti
  • Informatikos varžytuvės „Bebras“ švenčia 20 metų sukaktį
  • Apie socialines paslaugas – vienoje svetainėje
  • Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

Išleista Vydūno knyga „Kaip tapti saulėtu žmogumi“

by Kristina Aleknaitė
2023 02 02
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

2022 metų pabaigoje pasirodė nauja filosofo, rašytojo, mistiko Vilhelmo Storostos-Vydūno (1868 – 1953) knyga – „Kaip tapti saulėtu žmogumi“. Tai...

Skaityti toliau

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 28
2
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo (vadinto laikraščiu) Aušra numeris. Jis buvo išspausdintas Ragainėje, Mažojoje Lietuvoje, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Česlova Zukulienė apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vadagas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Vytautas B. Šarknickas apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
PSD draustiems pacientams brangieji tyrimai – nemokamai

Ligonių kasos ir „Sodra“ siunčia svarbią žinią moksleiviams ir studentams apie įmokas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai