Etninės kultūros globos taryba (EKGT) jau seniai siekia, kad visi penki Lietuvos etnografiniai regionai turėtų savo įteisintus herbus ir vėliavas.
Šiuo metu su Lietuvos heraldikos komisija (LHK) suderintus herbų ir vėliavų projektus turi keturi iš penkių Lietuvos etnografinių regionų: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Tuo tarpu dėl kuriamo Mažosios Lietuvos herbo pagrindinio simbolio parinkimo jau penkti metai vyksta nevaisingas ginčas tarp šio regiono atstovų ir LHK.
Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir regiono savivaldybių prašymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko dvi regiono heraldinių ženklų istorines studijas, kurių pagrindu buvo nutarta regiono heraldikos pagrindiniu simboliu pasirinkti briedžio simbolį, plačiai naudotą įvairiais regiono istoriniais laikotarpiais.
Tačiau LHK šiam simboliui nepritaria, argumentuodama tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo ir viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų. Pastaruoju metu Mažosios Lietuvos taryba apsisprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti šį nesutarimą.
Kitų Lietuvos etnografinių regionų herbai taip pat nėra galutinai įteisinti. Pagal heraldikos įteisinimo tvarką, jie turėtų būti ne tik suderinti su LHK, bet ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento. Etnografinių regionų vėliavų etalonus turėtų patvirtinti Etninės kultūros globos taryba, suderinusi su LHK.
Prieš teikiant etnografinių regionų heraldinius ženklus tvirtinimui, EKGT nutarė išsiaiškinti, ar suderinta su LHK regionų heraldika yra pakankamai prigijusi – ar regionų žmonėms ji yra sava, ar atitinka jų lūkesčius. EKGT paskatino šį klausimą aptarti savo padalinius, veikiančius etnografiniuose regionuose – regionines etninės kultūros globos tarybas. Tai ir buvo padaryta šių metų pradžioje vykusiuose regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdžiuose.
Klausimą apsvarsčiusi Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba nutarė, kad Dzūkijos heraldika, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2003 metais, puikiai prigijo – dzūkai savo herbu ir vėliava didžiuojasi ir juos brangina. Dzūkijos tarybos nuomone, Dzūkijos heraldinius ženklus drąsiai galima teikti Prezidento tvirtinimui. Analogiškas buvo Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos sprendimas dėl Suvalkijos regiono heraldikos, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2015 metais.
Tuo tarpu Žemaitijos tarybos posėdyje aptariant Žemaitijos heraldinius ženklus buvo išsakyta ir kritiškų nuomonių. Žemaitijos herbas ir vėliava sukurti ir suderinti su LHK seniausiai (1994 ir 1998 metais), tačiau daliai žemaičių jie nėra priimtini: kritikuojamas lotyniškas herbo užrašas, herbo skydo laikytojai.
Tačiau Žemaitijos heraldikos sukūrimą inicijavusios Žemaičių kultūros draugijos atstovų teigimu, visos heraldikos detalės yra istoriškai pagrįstos, su LHK suderinti Žemaitijos herbai (kurių yra net trys) ir vėliavos (dvi) daugeliui žemaičių yra tapę jų savastimi. Žemaitijos taryba nutarė praplėsti 1994 ir 1998 metais parengtos Žemaitijos heraldikos aprašymus bei vystyti tolimesnes diskusijas su visuomene siekiant plačiau pristatyti ir išaiškinti sukurtus ženklus.
Aukštaitijos taryba nutarė imtis Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų keitimo. Sudaryta darbo grupė iš regioninės tarybos narių, ketinama į ją dar pakviesti istorikų, mitologų, heraldikos žinovų. Taip pat nutarta surengti viešą dėl regiono heraldinių ženklų aptarimą savivaldybėse.
Toks sprendimas priimtas, nes daugelio Aukštaitijos tarybos narių nuomone, 2006 m. sukurti ir su LHK suderinti regiono heraldiniai ženklai neprigijo – dažnu atveju žmonės šių ženklų neatpažįsta, jais stebisi.
EKGT šiuo metu aiškinasi, kokius oficialius reikalavimus turi atitikti etnografinių regionų heraldiniai ženklai, norint pateikti jų etalonus tvirtinimui.
Susiję straipsniai:
- Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)
- Prezidentūroje paminėti Etnografinių regionų metai (nuotraukos)
- Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka (nuotraukos)
- Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
- Etnografinių regionų raštai – pašto ženkluose
- Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka
- Seimas įteisino Lietuvos etnografinių regionų ir užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas
- 2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais
- Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
- Etnografinių regionų metai prasideda
- Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas
- Meškuičių seniūnija – etnografinių regionų konkurso laimėtoja
- Etnologai svarstys Lietuvos etnografinių regionų išskyrimo klausimus
- Seime – konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, video)
- Etnografinių regionų metus pradėjo ir joniškiečiai
- Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui
- Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)
- Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos)
- Išrinkti šalies etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonai (nuotraukos)
- Etninės kultūros globos taryba kviečia į parodą apie Aukštaitijos tapatybės ženklus
- Lietuvos etnokultūrinių regionų metai buvo pasitikti – Rygoje (nuotraukos)
- Pritarta regionų heraldikos įteisinimui
- Siūloma Vėlines įteisinti kaip šventės dieną
- Prie Platelių ežero mirgėjo „Lietuvos regionų spalvos“
- Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos)
- Garsiojo Rambyno alkakalnio papėdėje aptartos etninės kultūros sklaidos galimybės (nuotraukos)
- Siūloma įteisinti Vėlines, kaip šventę
Kas per koloradai toje LHK sėdi, jei tokie dalykai užkliūna? Vyt lauk tokius rusų draugus.
Idiotiskesnio dalyko kaip “patria una” negalejo uzrasyt. Kuri cia ta musu “tevyne viena”? Ta tevyne nuo kurios Zemaiciai gynesi iki pat galo? Pasiimkit jus tokius savo uzrasus, susikiskit sau i subine ir keliaukit atgal i ta savo tevyne.
kadangi atsiranda tokių “žemaičių”, kurie nežino, kad “Tėvynė viena” ir nežino, kur baigiasi Žemaitijos ribos, todėl būtina išskirti Mažosios Lietuvos regioną, kurio šiaurinė dalis yra Lietuvos Respublikoje, o pietvakarių administruojama RF. Tai tie “žemaičiai” galės “gintis iki pat galo” Plungės ir Telšių žemėse
Žemaitijos lokys pažabotas, Aukštaitijos raitelis agresyvus, Dzūkijos karys sulopytas. tokie herbai panašu į išsityčiojimą.
Zemaiciai i musius ir i ta pati didiji Zalgirio musi ejo meskos kailius uzsimete ant kupros.
kur skirtingų kalbų tarpavimas ,,kvadratiniu lizdiniu” būdu neleis to ramiai padaryti. O ir dalis politikų kiek įmanoma trukdys.
Ar ne akivaizdu, kad vargšė, tarsi nustekenta meška, matyt, tuoj dvės – liežuvis iškištas, o vargšas gyvūnas atrodo, kaip pakabintas? Man dėl to labai baisu. Grandinė ant kaklo – cirkas atvažiavo? Kepurė viršuje – hercogystė, Le duché de France? Užrašas bažnytine lotynų kalba – garbingos Žematijos istorijos išsižadėjimas? Kiti reikalai: net ir nežinojau, kad briedžio pavaizdavimas Lietuvoje uždraustas. O kaip su KET, „131 – Laukiniai gyvūnai, Įspėja apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.“ Juk ten lyg ir briedis? Ar koks kitas raguotas padaras? Kodėl neuždrausta? Kokius kitus gyvūnus taip pat draudžiama pavaizduoti? Vienu žodžiu, nei juoktis, nei verkti… Kur tik ne…, visur „profesionalai“… Kokie tokių paveiksliukų nupiešimo įkainiai ir kas moka? Mokesčių mokėtojai, juk ne meška ar rojaus gyventojai angelai?
Laikinas debilizmas – aukštaičius ant žemaičių
…vatikanietišikai, negi PRUSAI už lotynų Vatikaną
tinka-miau, arba …au /jei ne miau: unmia=omnia
Žaidžiame : o smėlio taip ir ne Į DĖŽĘ 🙂 🙂 🙂 🙂
O patyčių pradžia:
“Etno” …vietoj TAUTOS, Valstybės Pilietijos
… grafinė “grafika” – vietoj PAIŠYMO
regi, regiON, “regi-onavimais” IŠSKYRIMAIS
Kraštais, Žemėmis Valdomis (ploto)
Labai patiko
Nemeluok, beje dzukas stovi kaip moteriske kokia.. briedas
Ir man labai patiko
Patiko žemaičių herbo paieškos, tai patiko, bet herbų tarpe liko užmiršta Palemono legenda – ta, kur pagal ją žemaičiai laivu atkako į šios dienos laikų žemes. Legendos realumą patvirtina žemėlapis, kuris buvo perfotografuotas iš Nesvyžiaus muziejuje dab. Baltarusijoje, kur rezidavo žemėlapių sudarinėtojas Radvila Našlaitėlis.
Žemėlapis yra didelis, senąja lotynų kalba, neturinčia w raidės, aprašytas. Kairiajame žemėlapio kampe, pavyzdžiui, yra pavaizduotas valdovas Ursinus su užrašu apačioje socius Paleamonus. Čia pat stovi ir herbas su rudosios meškos atvaizdu. Yra ir valdovo, su užrašu Caezarinus (Cezaris) paveikslu, su tolesnės jo giminės medžiu susietas. Cezaris, žinia, buvo Italijos imperatorius ir karvedys, todėl išeina, kad Ursinus (liet. Lokys, Meška), buvo kilęs iš Palemoniečių aplinkos -monių.
Žemėlapio kampe yra pavaizduotas valdovas su užrašu Caezarinus (Cezaris), kuris giminystės ryšiais buvo susijęs su Egipto faraone Kleopatra. Žinia apie tai, kad Gajus Julijus Cezaris buvo Romos diktatorius, o Cezaris Augustas (yra žemėlapyje) kelia, suprantama, žemaičių kilmės iš Palemoniečių, kurių vienas atplaukė laivu į Klaipėdos apskritį, teisėtą pasididžiavimą.
Dar daugiau, Vikipedijoje parašyta, jog stambus šiaurinės Afrikos plėšrūnas Tunise buvo atlasinis (Atlaso kalnų) rudas lokys, pas mus vadinamas rudąja meška: ir pro ten savo laiku iš Italijos plaukė Palemono laivas. Nekalbant jau apie tai, kad, su įgula reikėjo išlipti visur sausumoje, kur tik galėjo. O kirsti Lamanšo, Zundo ir Kategato sąsiaurius, “įvade” į Baltijos jūrą, Palemonui, norint patekti į dabartinę Klaipėdos apskritį, tiesiog, buvo būtina.
Žemėlapio fotografiją nusiunčiau VDU lektoriui, gerai mokančiam tiek lietuvių, tiek lotynų, tiek dar aštuonias kalbas lingvistui, su prašymu išversti visų 6-ių žemėlapio gabalų lotyniškų užrašų tekstus lietuviškai ir pridėti, papildomai, prie jų savo dar komentarus.
Na, nėra man žinoma, kodėl tarpe Žemaitijos siūlomų herbų su Meška šiame straipsnyje nėra siūlomas žemėlapyje parodyto Meškos herbo variantas, bet, manau, tikriems žemaičiams dėl herbo jų nuomonės dėl nepaisymo , turėtų žemaitiškai ir sukrusti.
Pagarbiai visiems, Rimgaudas.
Simboliai neturi būti kariški, juk šiuo atveju ne vienų kitiems priešiškumas dera rodyti, o tik etnografinį skirtumą, būdingumą, bruožą.
Tik lietuvybė, tautiškumas, krašto savitumas, jokių skolinių.
Kokia zole rukai? Is Maskvos? Putinka???
Dzukijos herbas baisus, riterio antveidis utopinis, slykstus, koju apsaugos nukarusios per ilgos kam jos ten aplsmai, geda!
Kalbant apie Dzūkijos herbą, stebina istorinių žinių stoka. Rytinė galingų jotvingių gentis turėjo sūduvių – dsūkuvių – dzūkuvių pavadinimą, kas rodo, jog Vilniaus miestas stovi dzūkų žemėje. Atsipeikėkit, dzūkai, jūsų herbe esminę vietą turi užimti Gedimino stulpai. Dėkoju.
P. S.
Liūtai iš šonų Didžiajame dzūkų herbe tinka, kadangi Liūto (šiaurėje Vilko) priekinės kojos pėda Liūto žvaigždyne rodo 7.275 m. pr. Kr. šioje vietoje dzūkų įsikūrimo datą. Tą pačią datą rodo ir struktūrinės astronomijos observatorijos Stalo kalne Vilniuje tas pats konstruktyvas.
O, gal Vilkus iš šonų statykite – tiktų irgi. Tarp jų skyde rodytinus Gedimino stulpus, manau, derėtų dar kuo nors dzūkų genčiai charakteringu papuošti. Viskas.
Būtent, bet mužikai diletantai padarys savaip, beje ten dvi lūšys..
Lūšis , kaip ir liūtas, yra katinių šeimos žvėris. Bet čia iš šonų geriau tiktų Liūtai – pagal žvaigždyną. Ausis nepasižiūrėjau, kad “išpašytos”. Atsiprašau.
O dzūkų klausiu, kad gal ir Perkūno žinyčią, savo pačių statytą po Gedimino kalnu, pamiršote? Būkit, gi, vyrai, narsieji dzūkai, nors šitą kartą. Alytus – padėkite jiems. Po perkūnėliais!
Pasižiūrėkime į Aukštaitijos herbą – žvaigždė raitelio pentine čia labai imponuoja. Sostapilį, aišku, šita žvaigždė turi žymėti – tą, kuris šiandien vadinas Kėdainiai. Lotyniškas užrašas “Patria una”, kaip sako “triuba”, yra tas, kurį herbo sumanytojams reikėtų į subinę sau susikišti. Bet pažiūrėkim, tačiau, ar “triuba” neviršijo tik savo unaravų įgaliojimų?
Žvaigždė pentine struktūrinės astronomijos observatorijos Birutės kalne atžvilgiu stovi Liūto žvaigždyno ryškiosios Regulo žvaigždės vietoje. Tad, žemaičių Meška, čia ne prie ko. Šita žvaigždė rodo, kad to meto aukštaičių Sostapilis su savo visom patarmėm turėjo 9,6 tūkst. m. atgal senumą.
Kodėl, tad, Liūto krypties ženkle, kaip ir žemaičiai, negali gyventi kita aukštaičių tarme šnekanti lietuvių gentis? Tik džiaugtis, juk, reikia, kad tarpe dzūkų irgi žemaičių joja aukštaitis. Kryptį į rytus jojo jojimo tik reiktų pakeisti link šiaurės rytų Lietuvos. Žodžiu, puikiai šis herbas yra sumanytas, tiktai neaišku, kodėl iš šonų stovi du angelai. Nejau kėdainiškiai bus iškeliavę anapilin ir liko plyna vieta? Buvau, gi, praeitais metais pas juos – klesti sau ten Kėdainiuose šitie aukštaičiai ir net nemano išmirti.
Gal kiškit į triubą savo žodžius komentare atgal, mielasis triuba, ir neužmirškit žodžių himne, kurie VIENYBĖ TEŽYDI. Dėkoju.
>Svajonei
Mažoji Lietuva. Laiko spiralė lėmė, kad Herkaus Manto, I. Kanto, K. Donelaičio, ir kitų iškilių lietuvininkų Tėvynė prūsuose tapo nepaskandinamu mūsų pusbrolių (Č. Gedgaudas) rusų lėktuvnešiu. Jame iš liko neišspręsta lietuvininkų su etniniais prūsais, kartu paėmus, skaudi problema. Revoliucinis sprendimo kelias čia nėra įmanomas, bet lieka tam dar evoliucinė galimybė.
Nei Rusija mums, nei mes Rusijai pavojaus nekeliam, todėl reikia ieškoti sprendimo per laisvos Ekonominės zonos Kaliningrado srityje atsiradimo galimybę. Tenai, Svajone, kartu su etniniais prūsais galėtumėt atkurti ir senąjąsavo Romuvą.
Herbą Mažajai Lietuvai kurkit, Svajone, žvelgiant į ateitį tokią, kad būtų joje Meškos, priimtinos ir rusams, manau, palemoninis invariantas. Dėkoju.