Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Ruošiamasi įteisinti Etnografinių regionų heraldinius ženklus (nuotraukos)

www.alkas.lt
2021 03 24 14:38
23
Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus

Aukštaitijos herbo projektas | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) jau seniai siekia, kad visi penki Lietuvos etnografiniai regionai turėtų savo įteisintus herbus ir vėliavas. 

Šiuo metu su Lietuvos heraldikos komisija (LHK) suderintus herbų ir vėliavų projektus turi keturi iš penkių Lietuvos etnografinių regionų: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Tuo tarpu dėl kuriamo Mažosios Lietuvos herbo pagrindinio simbolio parinkimo jau penkti metai vyksta nevaisingas ginčas tarp šio regiono atstovų ir LHK.

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir regiono savivaldybių prašymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko dvi regiono heraldinių ženklų istorines studijas, kurių pagrindu buvo nutarta regiono heraldikos pagrindiniu simboliu pasirinkti briedžio simbolį, plačiai naudotą įvairiais regiono istoriniais laikotarpiais.

Tačiau LHK šiam simboliui nepritaria, argumentuodama tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo ir viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų. Pastaruoju metu Mažosios Lietuvos taryba apsisprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti šį nesutarimą.

Kitų Lietuvos etnografinių regionų herbai taip pat nėra galutinai įteisinti. Pagal heraldikos įteisinimo tvarką, jie turėtų būti ne tik suderinti su LHK, bet ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento. Etnografinių regionų vėliavų etalonus turėtų patvirtinti Etninės kultūros globos taryba, suderinusi su LHK.

Prieš teikiant etnografinių regionų heraldinius ženklus tvirtinimui, EKGT nutarė išsiaiškinti, ar suderinta su LHK regionų heraldika yra pakankamai prigijusi – ar regionų žmonėms ji yra sava, ar atitinka jų lūkesčius. EKGT paskatino šį klausimą aptarti savo padalinius, veikiančius etnografiniuose regionuose – regionines etninės kultūros globos tarybas. Tai ir buvo padaryta šių metų pradžioje vykusiuose regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdžiuose.

Klausimą apsvarsčiusi Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba nutarė, kad Dzūkijos heraldika, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2003 metais, puikiai prigijo – dzūkai savo herbu ir vėliava didžiuojasi ir juos brangina. Dzūkijos tarybos nuomone, Dzūkijos heraldinius ženklus drąsiai galima teikti Prezidento tvirtinimui. Analogiškas buvo Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos sprendimas dėl Suvalkijos regiono heraldikos, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2015 metais.

Tuo tarpu Žemaitijos tarybos posėdyje aptariant Žemaitijos heraldinius ženklus buvo išsakyta ir kritiškų nuomonių. Žemaitijos herbas ir vėliava sukurti ir suderinti su LHK seniausiai (1994 ir 1998 metais), tačiau daliai žemaičių jie nėra priimtini: kritikuojamas lotyniškas herbo užrašas, herbo skydo laikytojai.

Tačiau Žemaitijos heraldikos sukūrimą inicijavusios Žemaičių kultūros draugijos atstovų teigimu, visos heraldikos detalės yra istoriškai pagrįstos, su LHK suderinti Žemaitijos herbai (kurių yra net trys) ir vėliavos (dvi) daugeliui žemaičių yra tapę jų savastimi. Žemaitijos taryba nutarė praplėsti 1994 ir 1998 metais parengtos Žemaitijos heraldikos aprašymus bei vystyti tolimesnes diskusijas su visuomene siekiant plačiau pristatyti ir išaiškinti sukurtus ženklus.

Aukštaitijos taryba nutarė imtis Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų keitimo. Sudaryta darbo grupė iš regioninės tarybos narių, ketinama į ją dar pakviesti istorikų, mitologų, heraldikos žinovų. Taip pat nutarta surengti viešą dėl regiono heraldinių ženklų aptarimą savivaldybėse.

Toks sprendimas priimtas, nes daugelio Aukštaitijos tarybos narių nuomone, 2006 m. sukurti ir su LHK suderinti regiono heraldiniai ženklai neprigijo – dažnu atveju  žmonės šių ženklų neatpažįsta, jais stebisi.

EKGT šiuo metu aiškinasi, kokius oficialius reikalavimus turi atitikti etnografinių regionų heraldiniai ženklai, norint pateikti jų etalonus tvirtinimui. 

aukstaitijos-herbas
aukstaitijos-veliava
Dzūkijos mažasis herbas | EKGT nuotr.
dzukijos-veliava-su-sarvuotu-kariu
dzukijos-didydid-herbas
dzukijos-veliava
suvalkijos-herbas
suvalkijos-veliava
zemaitijos-mazasis-herbas
Zemaitijos-didysis-herbas
zemaitijos-veliava-su-mazuoju-herbu
Zemaitijos-didysis-herbas-2
zemaitijos-veliava-su-didziuoju-herbu
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)
  2. Prezidentūroje paminėti Etnografinių regionų metai (nuotraukos)
  3. Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka (nuotraukos)
  4. Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  5. Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
  6. Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
  7. Etnografinių regionų raštai – pašto ženkluose
  8. Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka
  9. Seimas įteisino Lietuvos etnografinių regionų ir užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas
  10. 2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais
  11. Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus
  12. Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
  13. Etnografinių regionų metai prasideda
  14. Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas
  15. Meškuičių seniūnija – etnografinių regionų konkurso laimėtoja
  16. Etnologai svarstys Lietuvos etnografinių regionų išskyrimo klausimus
  17. Seime – konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, video)
  18. Etnografinių regionų metus pradėjo ir joniškiečiai
  19. Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui
  20. Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)
  21. Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos)
  22. Išrinkti šalies etnokultūrinius regionus atspindinčio kraštovaizdžio etalonai (nuotraukos)
  23. Etninės kultūros globos taryba kviečia į parodą apie Aukštaitijos tapatybės ženklus
  24. Lietuvos etnokultūrinių regionų metai buvo pasitikti – Rygoje (nuotraukos)
  25. Pritarta regionų heraldikos įteisinimui
  26. Siūloma Vėlines įteisinti kaip šventės dieną
  27. Prie Platelių ežero mirgėjo „Lietuvos regionų spalvos“
  28. Pagerbti Žemaitijos tautinės kultūros puoselėtojai (nuotraukos)
  29. Garsiojo Rambyno alkakalnio papėdėje aptartos etninės kultūros sklaidos galimybės (nuotraukos)
  30. Siūloma įteisinti Vėlines, kaip šventę

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. Bet says:
    2 sav. ago

    Kas per koloradai toje LHK sėdi, jei tokie dalykai užkliūna? Vyt lauk tokius rusų draugus.

    Atsakyti
  2. triuba says:
    2 sav. ago

    Idiotiskesnio dalyko kaip “patria una” negalejo uzrasyt. Kuri cia ta musu “tevyne viena”? Ta tevyne nuo kurios Zemaiciai gynesi iki pat galo? Pasiimkit jus tokius savo uzrasus, susikiskit sau i subine ir keliaukit atgal i ta savo tevyne.

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      2 sav. ago

      kadangi atsiranda tokių “žemaičių”, kurie nežino, kad “Tėvynė viena” ir nežino, kur baigiasi Žemaitijos ribos, todėl būtina išskirti Mažosios Lietuvos regioną, kurio šiaurinė dalis yra Lietuvos Respublikoje, o pietvakarių administruojama RF. Tai tie “žemaičiai” galės “gintis iki pat galo” Plungės ir Telšių žemėse

      Atsakyti
  3. Dainuvis says:
    2 sav. ago

    Žemaitijos lokys pažabotas, Aukštaitijos raitelis agresyvus, Dzūkijos karys sulopytas. tokie herbai panašu į išsityčiojimą.

    Atsakyti
    • triuba says:
      2 sav. ago

      Zemaiciai i musius ir i ta pati didiji Zalgirio musi ejo meskos kailius uzsimete ant kupros.

      Atsakyti
  4. Yra rajonų says:
    2 sav. ago

    kur skirtingų kalbų tarpavimas ,,kvadratiniu lizdiniu” būdu neleis to ramiai padaryti. O ir dalis politikų kiek įmanoma trukdys.

    Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    2 sav. ago

    Ar ne akivaizdu, kad vargšė, tarsi nustekenta meška, matyt, tuoj dvės – liežuvis iškištas, o vargšas gyvūnas atrodo, kaip pakabintas? Man dėl to labai baisu. Grandinė ant kaklo – cirkas atvažiavo? Kepurė viršuje – hercogystė, Le duché de France? Užrašas bažnytine lotynų kalba – garbingos Žematijos istorijos išsižadėjimas? Kiti reikalai: net ir nežinojau, kad briedžio pavaizdavimas Lietuvoje uždraustas. O kaip su KET, „131 – Laukiniai gyvūnai, Įspėja apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.“ Juk ten lyg ir briedis? Ar koks kitas raguotas padaras? Kodėl neuždrausta? Kokius kitus gyvūnus taip pat draudžiama pavaizduoti? Vienu žodžiu, nei juoktis, nei verkti… Kur tik ne…, visur „profesionalai“… Kokie tokių paveiksliukų nupiešimo įkainiai ir kas moka? Mokesčių mokėtojai, juk ne meška ar rojaus gyventojai angelai?

    Atsakyti
  6. Svajonė says:
    2 sav. ago

    Laikinas debilizmas – aukštaičius ant žemaičių
    …vatikanietišikai, negi PRUSAI už lotynų Vatikaną
    tinka-miau, arba …au /jei ne miau: unmia=omnia

    Žaidžiame : o smėlio taip ir ne Į DĖŽĘ 🙂 🙂 🙂 🙂

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      2 sav. ago

      O patyčių pradžia:
      “Etno” …vietoj TAUTOS, Valstybės Pilietijos
      … grafinė “grafika” – vietoj PAIŠYMO
      regi, regiON, “regi-onavimais” IŠSKYRIMAIS
      Kraštais, Žemėmis Valdomis (ploto)

      Atsakyti
  7. rytas says:
    2 sav. ago

    Labai patiko

    Atsakyti
    • Tadas says:
      2 sav. ago

      Nemeluok, beje dzukas stovi kaip moteriske kokia.. briedas

      Atsakyti
  8. silvestras.sinkus says:
    2 sav. ago

    Ir man labai patiko

    Atsakyti
    • silvestras.sinkus says:
      2 sav. ago

      Patiko žemaičių herbo paieškos, tai patiko, bet herbų tarpe liko užmiršta Palemono legenda – ta, kur pagal ją žemaičiai laivu atkako į šios dienos laikų žemes. Legendos realumą patvirtina žemėlapis, kuris buvo perfotografuotas iš Nesvyžiaus muziejuje dab. Baltarusijoje, kur rezidavo žemėlapių sudarinėtojas Radvila Našlaitėlis.
      Žemėlapis yra didelis, senąja lotynų kalba, neturinčia w raidės, aprašytas. Kairiajame žemėlapio kampe, pavyzdžiui, yra pavaizduotas valdovas Ursinus su užrašu apačioje socius Paleamonus. Čia pat stovi ir herbas su rudosios meškos atvaizdu. Yra ir valdovo, su užrašu Caezarinus (Cezaris) paveikslu, su tolesnės jo giminės medžiu susietas. Cezaris, žinia, buvo Italijos imperatorius ir karvedys, todėl išeina, kad Ursinus (liet. Lokys, Meška), buvo kilęs iš Palemoniečių aplinkos -monių.
      Žemėlapio kampe yra pavaizduotas valdovas su užrašu Caezarinus (Cezaris), kuris giminystės ryšiais buvo susijęs su Egipto faraone Kleopatra. Žinia apie tai, kad Gajus Julijus Cezaris buvo Romos diktatorius, o Cezaris Augustas (yra žemėlapyje) kelia, suprantama, žemaičių kilmės iš Palemoniečių, kurių vienas atplaukė laivu į Klaipėdos apskritį, teisėtą pasididžiavimą.
      Dar daugiau, Vikipedijoje parašyta, jog stambus šiaurinės Afrikos plėšrūnas Tunise buvo atlasinis (Atlaso kalnų) rudas lokys, pas mus vadinamas rudąja meška: ir pro ten savo laiku iš Italijos plaukė Palemono laivas. Nekalbant jau apie tai, kad, su įgula reikėjo išlipti visur sausumoje, kur tik galėjo. O kirsti Lamanšo, Zundo ir Kategato sąsiaurius, “įvade” į Baltijos jūrą, Palemonui, norint patekti į dabartinę Klaipėdos apskritį, tiesiog, buvo būtina.
      Žemėlapio fotografiją nusiunčiau VDU lektoriui, gerai mokančiam tiek lietuvių, tiek lotynų, tiek dar aštuonias kalbas lingvistui, su prašymu išversti visų 6-ių žemėlapio gabalų lotyniškų užrašų tekstus lietuviškai ir pridėti, papildomai, prie jų savo dar komentarus.
      Na, nėra man žinoma, kodėl tarpe Žemaitijos siūlomų herbų su Meška šiame straipsnyje nėra siūlomas žemėlapyje parodyto Meškos herbo variantas, bet, manau, tikriems žemaičiams dėl herbo jų nuomonės dėl nepaisymo , turėtų žemaitiškai ir sukrusti.
      Pagarbiai visiems, Rimgaudas.

      Atsakyti
  9. Saulės Vilna says:
    2 sav. ago

    Simboliai neturi būti kariški, juk šiuo atveju ne vienų kitiems priešiškumas dera rodyti, o tik etnografinį skirtumą, būdingumą, bruožą.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 sav. ago

      Tik lietuvybė, tautiškumas, krašto savitumas, jokių skolinių.

      Atsakyti
    • Tadas says:
      2 sav. ago

      Kokia zole rukai? Is Maskvos? Putinka???

      Atsakyti
  10. Tadas says:
    2 sav. ago

    Dzukijos herbas baisus, riterio antveidis utopinis, slykstus, koju apsaugos nukarusios per ilgos kam jos ten aplsmai, geda!

    Atsakyti
    • rimgaudas says:
      2 sav. ago

      Kalbant apie Dzūkijos herbą, stebina istorinių žinių stoka. Rytinė galingų jotvingių gentis turėjo sūduvių – dsūkuvių – dzūkuvių pavadinimą, kas rodo, jog Vilniaus miestas stovi dzūkų žemėje. Atsipeikėkit, dzūkai, jūsų herbe esminę vietą turi užimti Gedimino stulpai. Dėkoju.

      Atsakyti
      • rimgaudas says:
        2 sav. ago

        P. S.
        Liūtai iš šonų Didžiajame dzūkų herbe tinka, kadangi Liūto (šiaurėje Vilko) priekinės kojos pėda Liūto žvaigždyne rodo 7.275 m. pr. Kr. šioje vietoje dzūkų įsikūrimo datą. Tą pačią datą rodo ir struktūrinės astronomijos observatorijos Stalo kalne Vilniuje tas pats konstruktyvas.
        O, gal Vilkus iš šonų statykite – tiktų irgi. Tarp jų skyde rodytinus Gedimino stulpus, manau, derėtų dar kuo nors dzūkų genčiai charakteringu papuošti. Viskas.

        Atsakyti
        • Tadas says:
          2 sav. ago

          Būtent, bet mužikai diletantai padarys savaip, beje ten dvi lūšys..

          Atsakyti
          • rimgaudas says:
            2 sav. ago

            Lūšis , kaip ir liūtas, yra katinių šeimos žvėris. Bet čia iš šonų geriau tiktų Liūtai – pagal žvaigždyną. Ausis nepasižiūrėjau, kad “išpašytos”. Atsiprašau.
            O dzūkų klausiu, kad gal ir Perkūno žinyčią, savo pačių statytą po Gedimino kalnu, pamiršote? Būkit, gi, vyrai, narsieji dzūkai, nors šitą kartą. Alytus – padėkite jiems. Po perkūnėliais!

  11. rimgaudas says:
    2 sav. ago

    Pasižiūrėkime į Aukštaitijos herbą – žvaigždė raitelio pentine čia labai imponuoja. Sostapilį, aišku, šita žvaigždė turi žymėti – tą, kuris šiandien vadinas Kėdainiai. Lotyniškas užrašas “Patria una”, kaip sako “triuba”, yra tas, kurį herbo sumanytojams reikėtų į subinę sau susikišti. Bet pažiūrėkim, tačiau, ar “triuba” neviršijo tik savo unaravų įgaliojimų?
    Žvaigždė pentine struktūrinės astronomijos observatorijos Birutės kalne atžvilgiu stovi Liūto žvaigždyno ryškiosios Regulo žvaigždės vietoje. Tad, žemaičių Meška, čia ne prie ko. Šita žvaigždė rodo, kad to meto aukštaičių Sostapilis su savo visom patarmėm turėjo 9,6 tūkst. m. atgal senumą.
    Kodėl, tad, Liūto krypties ženkle, kaip ir žemaičiai, negali gyventi kita aukštaičių tarme šnekanti lietuvių gentis? Tik džiaugtis, juk, reikia, kad tarpe dzūkų irgi žemaičių joja aukštaitis. Kryptį į rytus jojo jojimo tik reiktų pakeisti link šiaurės rytų Lietuvos. Žodžiu, puikiai šis herbas yra sumanytas, tiktai neaišku, kodėl iš šonų stovi du angelai. Nejau kėdainiškiai bus iškeliavę anapilin ir liko plyna vieta? Buvau, gi, praeitais metais pas juos – klesti sau ten Kėdainiuose šitie aukštaičiai ir net nemano išmirti.
    Gal kiškit į triubą savo žodžius komentare atgal, mielasis triuba, ir neužmirškit žodžių himne, kurie VIENYBĖ TEŽYDI. Dėkoju.

    Atsakyti
    • rimgaudas says:
      2 sav. ago

      >Svajonei
      Mažoji Lietuva. Laiko spiralė lėmė, kad Herkaus Manto, I. Kanto, K. Donelaičio, ir kitų iškilių lietuvininkų Tėvynė prūsuose tapo nepaskandinamu mūsų pusbrolių (Č. Gedgaudas) rusų lėktuvnešiu. Jame iš liko neišspręsta lietuvininkų su etniniais prūsais, kartu paėmus, skaudi problema. Revoliucinis sprendimo kelias čia nėra įmanomas, bet lieka tam dar evoliucinė galimybė.
      Nei Rusija mums, nei mes Rusijai pavojaus nekeliam, todėl reikia ieškoti sprendimo per laisvos Ekonominės zonos Kaliningrado srityje atsiradimo galimybę. Tenai, Svajone, kartu su etniniais prūsais galėtumėt atkurti ir senąjąsavo Romuvą.
      Herbą Mažajai Lietuvai kurkit, Svajone, žvelgiant į ateitį tokią, kad būtų joje Meškos, priimtinos ir rusams, manau, palemoninis invariantas. Dėkoju.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

2021 04 04
Apie Dzūkijos amalą

Apie Dzūkijos amalą

2021 03 27
M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

M. Kundrotas. Ką reiškia vėliavų karas?

2021 03 26
Muziejus | rengėjų nuotr.

R. Šarknickas. Gyvieji muziejai yra tautos veidrodis

2021 03 25
03-13

Pergalingam žemaičių sukilimui prieš krikščionybės platintojus – 620 (video)

2021 03 13
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)

Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)

2021 02 13
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09
Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus
Lietuvoje

Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus

2021 04 09
Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke
Lietuvoje

Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

2021 04 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT
  • Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
  • Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 488; komentarų: 3
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 484; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
6
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 04
3
Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)

Gyvojo Juškų muziejaus kūrėjas Arūnas Sniečkus ujamas išsikelti iš tarnybinių gyvenamų patalpų.

Skaityti toliau

Apie Dzūkijos amalą

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2021 03 27
0
Apie Dzūkijos amalą

Nei karantinas, nei viruso koronė negali atšaukti kad ir iš lėto ateinančio pavasario, Verbų sekmadienio ir Šventų Velykų. O koks...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas
  • Paprasta apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
Kitas straipsnis
kompiuteris | pixabay.org nuotr.

Savarankiškai dirbantys asmenys dėl paramos galės kreiptis jau kitą savaitę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai