Pirmadienis, 15 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Ruošiamasi įteisinti Etnografinių regionų heraldinius ženklus (nuotraukos)

www.alkas.lt
2021 03 24 14:38
23
Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus

Aukštaitijos herbo projektas | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) jau seniai siekia, kad visi penki Lietuvos etnografiniai regionai turėtų savo įteisintus herbus ir vėliavas. 

Šiuo metu su Lietuvos heraldikos komisija (LHK) suderintus herbų ir vėliavų projektus turi keturi iš penkių Lietuvos etnografinių regionų: Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija. Tuo tarpu dėl kuriamo Mažosios Lietuvos herbo pagrindinio simbolio parinkimo jau penkti metai vyksta nevaisingas ginčas tarp šio regiono atstovų ir LHK.

Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir regiono savivaldybių prašymu Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko dvi regiono heraldinių ženklų istorines studijas, kurių pagrindu buvo nutarta regiono heraldikos pagrindiniu simboliu pasirinkti briedžio simbolį, plačiai naudotą įvairiais regiono istoriniais laikotarpiais.

Tačiau LHK šiam simboliui nepritaria, argumentuodama tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo ir viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų. Pastaruoju metu Mažosios Lietuvos taryba apsisprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti šį nesutarimą.

Kitų Lietuvos etnografinių regionų herbai taip pat nėra galutinai įteisinti. Pagal heraldikos įteisinimo tvarką, jie turėtų būti ne tik suderinti su LHK, bet ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento. Etnografinių regionų vėliavų etalonus turėtų patvirtinti Etninės kultūros globos taryba, suderinusi su LHK.

Prieš teikiant etnografinių regionų heraldinius ženklus tvirtinimui, EKGT nutarė išsiaiškinti, ar suderinta su LHK regionų heraldika yra pakankamai prigijusi – ar regionų žmonėms ji yra sava, ar atitinka jų lūkesčius. EKGT paskatino šį klausimą aptarti savo padalinius, veikiančius etnografiniuose regionuose – regionines etninės kultūros globos tarybas. Tai ir buvo padaryta šių metų pradžioje vykusiuose regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdžiuose.

Klausimą apsvarsčiusi Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba nutarė, kad Dzūkijos heraldika, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2003 metais, puikiai prigijo – dzūkai savo herbu ir vėliava didžiuojasi ir juos brangina. Dzūkijos tarybos nuomone, Dzūkijos heraldinius ženklus drąsiai galima teikti Prezidento tvirtinimui. Analogiškas buvo Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos sprendimas dėl Suvalkijos regiono heraldikos, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2015 metais.

Tuo tarpu Žemaitijos tarybos posėdyje aptariant Žemaitijos heraldinius ženklus buvo išsakyta ir kritiškų nuomonių. Žemaitijos herbas ir vėliava sukurti ir suderinti su LHK seniausiai (1994 ir 1998 metais), tačiau daliai žemaičių jie nėra priimtini: kritikuojamas lotyniškas herbo užrašas, herbo skydo laikytojai.

Tačiau Žemaitijos heraldikos sukūrimą inicijavusios Žemaičių kultūros draugijos atstovų teigimu, visos heraldikos detalės yra istoriškai pagrįstos, su LHK suderinti Žemaitijos herbai (kurių yra net trys) ir vėliavos (dvi) daugeliui žemaičių yra tapę jų savastimi. Žemaitijos taryba nutarė praplėsti 1994 ir 1998 metais parengtos Žemaitijos heraldikos aprašymus bei vystyti tolimesnes diskusijas su visuomene siekiant plačiau pristatyti ir išaiškinti sukurtus ženklus.

Aukštaitijos taryba nutarė imtis Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų keitimo. Sudaryta darbo grupė iš regioninės tarybos narių, ketinama į ją dar pakviesti istorikų, mitologų, heraldikos žinovų. Taip pat nutarta surengti viešą dėl regiono heraldinių ženklų aptarimą savivaldybėse.

Toks sprendimas priimtas, nes daugelio Aukštaitijos tarybos narių nuomone, 2006 m. sukurti ir su LHK suderinti regiono heraldiniai ženklai neprigijo – dažnu atveju  žmonės šių ženklų neatpažįsta, jais stebisi.

EKGT šiuo metu aiškinasi, kokius oficialius reikalavimus turi atitikti etnografinių regionų heraldiniai ženklai, norint pateikti jų etalonus tvirtinimui. 

aukstaitijos-herbas
aukstaitijos-veliava
Dzūkijos mažasis herbas | EKGT nuotr.
dzukijos-veliava-su-sarvuotu-kariu
dzukijos-didydid-herbas
dzukijos-veliava
suvalkijos-herbas
suvalkijos-veliava
zemaitijos-mazasis-herbas
Zemaitijos-didysis-herbas
zemaitijos-veliava-su-mazuoju-herbu
Zemaitijos-didysis-herbas-2
zemaitijos-veliava-su-didziuoju-herbu

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)
  2. Prezidentūroje paminėti Etnografinių regionų metai (nuotraukos)
  3. Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka (nuotraukos)
  4. Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  5. Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
  6. Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
  7. Etnografinių regionų raštai – pašto ženkluose
  8. Patvirtinta Lietuvos etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimo tvarka
  9. Seimas įteisino Lietuvos etnografinių regionų ir užsienio lietuvių bendruomenių vėliavas
  10. 2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais
  11. Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus
  12. Etninės kultūros globos taryba siūlo 2015-uosius metus skelbti Etnografinių regionų metais
  13. Etnografinių regionų metai prasideda
  14. Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas
  15. Meškuičių seniūnija – etnografinių regionų konkurso laimėtoja
  16. Etnologai svarstys Lietuvos etnografinių regionų išskyrimo klausimus
  17. Seime – konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, video)
  18. Etnografinių regionų metus pradėjo ir joniškiečiai
  19. Seimas po svarstymo pritarė 2015 metų paskelbimo Etnografinių regionų metais projektui
  20. Etnokultūros puoselėtojai siekia įstatymiškai įteisinti etnosportą (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. Bet says:
    1 metai ago

    Kas per koloradai toje LHK sėdi, jei tokie dalykai užkliūna? Vyt lauk tokius rusų draugus.

    Atsakyti
  2. triuba says:
    1 metai ago

    Idiotiskesnio dalyko kaip “patria una” negalejo uzrasyt. Kuri cia ta musu “tevyne viena”? Ta tevyne nuo kurios Zemaiciai gynesi iki pat galo? Pasiimkit jus tokius savo uzrasus, susikiskit sau i subine ir keliaukit atgal i ta savo tevyne.

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      1 metai ago

      kadangi atsiranda tokių “žemaičių”, kurie nežino, kad “Tėvynė viena” ir nežino, kur baigiasi Žemaitijos ribos, todėl būtina išskirti Mažosios Lietuvos regioną, kurio šiaurinė dalis yra Lietuvos Respublikoje, o pietvakarių administruojama RF. Tai tie “žemaičiai” galės “gintis iki pat galo” Plungės ir Telšių žemėse

      Atsakyti
  3. Dainuvis says:
    1 metai ago

    Žemaitijos lokys pažabotas, Aukštaitijos raitelis agresyvus, Dzūkijos karys sulopytas. tokie herbai panašu į išsityčiojimą.

    Atsakyti
    • triuba says:
      1 metai ago

      Zemaiciai i musius ir i ta pati didiji Zalgirio musi ejo meskos kailius uzsimete ant kupros.

      Atsakyti
  4. Yra rajonų says:
    1 metai ago

    kur skirtingų kalbų tarpavimas ,,kvadratiniu lizdiniu” būdu neleis to ramiai padaryti. O ir dalis politikų kiek įmanoma trukdys.

    Atsakyti
  5. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    Ar ne akivaizdu, kad vargšė, tarsi nustekenta meška, matyt, tuoj dvės – liežuvis iškištas, o vargšas gyvūnas atrodo, kaip pakabintas? Man dėl to labai baisu. Grandinė ant kaklo – cirkas atvažiavo? Kepurė viršuje – hercogystė, Le duché de France? Užrašas bažnytine lotynų kalba – garbingos Žematijos istorijos išsižadėjimas? Kiti reikalai: net ir nežinojau, kad briedžio pavaizdavimas Lietuvoje uždraustas. O kaip su KET, „131 – Laukiniai gyvūnai, Įspėja apie kelio ruožą, kuriame yra didelė tikimybė, kad per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai.“ Juk ten lyg ir briedis? Ar koks kitas raguotas padaras? Kodėl neuždrausta? Kokius kitus gyvūnus taip pat draudžiama pavaizduoti? Vienu žodžiu, nei juoktis, nei verkti… Kur tik ne…, visur „profesionalai“… Kokie tokių paveiksliukų nupiešimo įkainiai ir kas moka? Mokesčių mokėtojai, juk ne meška ar rojaus gyventojai angelai?

    Atsakyti
  6. Svajonė says:
    1 metai ago

    Laikinas debilizmas – aukštaičius ant žemaičių
    …vatikanietišikai, negi PRUSAI už lotynų Vatikaną
    tinka-miau, arba …au /jei ne miau: unmia=omnia

    Žaidžiame : o smėlio taip ir ne Į DĖŽĘ 🙂 🙂 🙂 🙂

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      1 metai ago

      O patyčių pradžia:
      “Etno” …vietoj TAUTOS, Valstybės Pilietijos
      … grafinė “grafika” – vietoj PAIŠYMO
      regi, regiON, “regi-onavimais” IŠSKYRIMAIS
      Kraštais, Žemėmis Valdomis (ploto)

      Atsakyti
  7. rytas says:
    1 metai ago

    Labai patiko

    Atsakyti
    • Tadas says:
      1 metai ago

      Nemeluok, beje dzukas stovi kaip moteriske kokia.. briedas

      Atsakyti
  8. silvestras.sinkus says:
    1 metai ago

    Ir man labai patiko

    Atsakyti
    • silvestras.sinkus says:
      1 metai ago

      Patiko žemaičių herbo paieškos, tai patiko, bet herbų tarpe liko užmiršta Palemono legenda – ta, kur pagal ją žemaičiai laivu atkako į šios dienos laikų žemes. Legendos realumą patvirtina žemėlapis, kuris buvo perfotografuotas iš Nesvyžiaus muziejuje dab. Baltarusijoje, kur rezidavo žemėlapių sudarinėtojas Radvila Našlaitėlis.
      Žemėlapis yra didelis, senąja lotynų kalba, neturinčia w raidės, aprašytas. Kairiajame žemėlapio kampe, pavyzdžiui, yra pavaizduotas valdovas Ursinus su užrašu apačioje socius Paleamonus. Čia pat stovi ir herbas su rudosios meškos atvaizdu. Yra ir valdovo, su užrašu Caezarinus (Cezaris) paveikslu, su tolesnės jo giminės medžiu susietas. Cezaris, žinia, buvo Italijos imperatorius ir karvedys, todėl išeina, kad Ursinus (liet. Lokys, Meška), buvo kilęs iš Palemoniečių aplinkos -monių.
      Žemėlapio kampe yra pavaizduotas valdovas su užrašu Caezarinus (Cezaris), kuris giminystės ryšiais buvo susijęs su Egipto faraone Kleopatra. Žinia apie tai, kad Gajus Julijus Cezaris buvo Romos diktatorius, o Cezaris Augustas (yra žemėlapyje) kelia, suprantama, žemaičių kilmės iš Palemoniečių, kurių vienas atplaukė laivu į Klaipėdos apskritį, teisėtą pasididžiavimą.
      Dar daugiau, Vikipedijoje parašyta, jog stambus šiaurinės Afrikos plėšrūnas Tunise buvo atlasinis (Atlaso kalnų) rudas lokys, pas mus vadinamas rudąja meška: ir pro ten savo laiku iš Italijos plaukė Palemono laivas. Nekalbant jau apie tai, kad, su įgula reikėjo išlipti visur sausumoje, kur tik galėjo. O kirsti Lamanšo, Zundo ir Kategato sąsiaurius, “įvade” į Baltijos jūrą, Palemonui, norint patekti į dabartinę Klaipėdos apskritį, tiesiog, buvo būtina.
      Žemėlapio fotografiją nusiunčiau VDU lektoriui, gerai mokančiam tiek lietuvių, tiek lotynų, tiek dar aštuonias kalbas lingvistui, su prašymu išversti visų 6-ių žemėlapio gabalų lotyniškų užrašų tekstus lietuviškai ir pridėti, papildomai, prie jų savo dar komentarus.
      Na, nėra man žinoma, kodėl tarpe Žemaitijos siūlomų herbų su Meška šiame straipsnyje nėra siūlomas žemėlapyje parodyto Meškos herbo variantas, bet, manau, tikriems žemaičiams dėl herbo jų nuomonės dėl nepaisymo , turėtų žemaitiškai ir sukrusti.
      Pagarbiai visiems, Rimgaudas.

      Atsakyti
  9. Saulės Vilna says:
    1 metai ago

    Simboliai neturi būti kariški, juk šiuo atveju ne vienų kitiems priešiškumas dera rodyti, o tik etnografinį skirtumą, būdingumą, bruožą.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      1 metai ago

      Tik lietuvybė, tautiškumas, krašto savitumas, jokių skolinių.

      Atsakyti
    • Tadas says:
      1 metai ago

      Kokia zole rukai? Is Maskvos? Putinka???

      Atsakyti
  10. Tadas says:
    1 metai ago

    Dzukijos herbas baisus, riterio antveidis utopinis, slykstus, koju apsaugos nukarusios per ilgos kam jos ten aplsmai, geda!

    Atsakyti
    • rimgaudas says:
      1 metai ago

      Kalbant apie Dzūkijos herbą, stebina istorinių žinių stoka. Rytinė galingų jotvingių gentis turėjo sūduvių – dsūkuvių – dzūkuvių pavadinimą, kas rodo, jog Vilniaus miestas stovi dzūkų žemėje. Atsipeikėkit, dzūkai, jūsų herbe esminę vietą turi užimti Gedimino stulpai. Dėkoju.

      Atsakyti
      • rimgaudas says:
        1 metai ago

        P. S.
        Liūtai iš šonų Didžiajame dzūkų herbe tinka, kadangi Liūto (šiaurėje Vilko) priekinės kojos pėda Liūto žvaigždyne rodo 7.275 m. pr. Kr. šioje vietoje dzūkų įsikūrimo datą. Tą pačią datą rodo ir struktūrinės astronomijos observatorijos Stalo kalne Vilniuje tas pats konstruktyvas.
        O, gal Vilkus iš šonų statykite – tiktų irgi. Tarp jų skyde rodytinus Gedimino stulpus, manau, derėtų dar kuo nors dzūkų genčiai charakteringu papuošti. Viskas.

        Atsakyti
        • Tadas says:
          1 metai ago

          Būtent, bet mužikai diletantai padarys savaip, beje ten dvi lūšys..

          Atsakyti
          • rimgaudas says:
            1 metai ago

            Lūšis , kaip ir liūtas, yra katinių šeimos žvėris. Bet čia iš šonų geriau tiktų Liūtai – pagal žvaigždyną. Ausis nepasižiūrėjau, kad “išpašytos”. Atsiprašau.
            O dzūkų klausiu, kad gal ir Perkūno žinyčią, savo pačių statytą po Gedimino kalnu, pamiršote? Būkit, gi, vyrai, narsieji dzūkai, nors šitą kartą. Alytus – padėkite jiems. Po perkūnėliais!

  11. rimgaudas says:
    1 metai ago

    Pasižiūrėkime į Aukštaitijos herbą – žvaigždė raitelio pentine čia labai imponuoja. Sostapilį, aišku, šita žvaigždė turi žymėti – tą, kuris šiandien vadinas Kėdainiai. Lotyniškas užrašas “Patria una”, kaip sako “triuba”, yra tas, kurį herbo sumanytojams reikėtų į subinę sau susikišti. Bet pažiūrėkim, tačiau, ar “triuba” neviršijo tik savo unaravų įgaliojimų?
    Žvaigždė pentine struktūrinės astronomijos observatorijos Birutės kalne atžvilgiu stovi Liūto žvaigždyno ryškiosios Regulo žvaigždės vietoje. Tad, žemaičių Meška, čia ne prie ko. Šita žvaigždė rodo, kad to meto aukštaičių Sostapilis su savo visom patarmėm turėjo 9,6 tūkst. m. atgal senumą.
    Kodėl, tad, Liūto krypties ženkle, kaip ir žemaičiai, negali gyventi kita aukštaičių tarme šnekanti lietuvių gentis? Tik džiaugtis, juk, reikia, kad tarpe dzūkų irgi žemaičių joja aukštaitis. Kryptį į rytus jojo jojimo tik reiktų pakeisti link šiaurės rytų Lietuvos. Žodžiu, puikiai šis herbas yra sumanytas, tiktai neaišku, kodėl iš šonų stovi du angelai. Nejau kėdainiškiai bus iškeliavę anapilin ir liko plyna vieta? Buvau, gi, praeitais metais pas juos – klesti sau ten Kėdainiuose šitie aukštaičiai ir net nemano išmirti.
    Gal kiškit į triubą savo žodžius komentare atgal, mielasis triuba, ir neužmirškit žodžių himne, kurie VIENYBĖ TEŽYDI. Dėkoju.

    Atsakyti
    • rimgaudas says:
      1 metai ago

      >Svajonei
      Mažoji Lietuva. Laiko spiralė lėmė, kad Herkaus Manto, I. Kanto, K. Donelaičio, ir kitų iškilių lietuvininkų Tėvynė prūsuose tapo nepaskandinamu mūsų pusbrolių (Č. Gedgaudas) rusų lėktuvnešiu. Jame iš liko neišspręsta lietuvininkų su etniniais prūsais, kartu paėmus, skaudi problema. Revoliucinis sprendimo kelias čia nėra įmanomas, bet lieka tam dar evoliucinė galimybė.
      Nei Rusija mums, nei mes Rusijai pavojaus nekeliam, todėl reikia ieškoti sprendimo per laisvos Ekonominės zonos Kaliningrado srityje atsiradimo galimybę. Tenai, Svajone, kartu su etniniais prūsais galėtumėt atkurti ir senąjąsavo Romuvą.
      Herbą Mažajai Lietuvai kurkit, Svajone, žvelgiant į ateitį tokią, kad būtų joje Meškos, priimtinos ir rusams, manau, palemoninis invariantas. Dėkoju.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šienpjoviai kviečia į čempionatą ir pažintį su Mažąja Lietuva | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Šienpjoviai kviečia į čempionatą

2022 08 04
Šatrijos kalva | Novaturo nuotr.

Žemaitija kviečia susipažinti

2022 07 28
Žemaitijos architektūra | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Paskaitos apie etnografinių regionų architektūrą

2022 07 20
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

2022 07 06
Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Žemaičiai kviečia į Sofijos šventę | Rengėjų nuotr.

Žemaičiai kviečia į Sofijos šventę

2022 06 16
„Heraldika šiandien. Terra incognita ir identiteto raiškos atradimai“, 2022 balandžio 13 d. | V. Jocio nuotr.

V. Jocys. Heraldika šiandien

2022 06 14
Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

2022 06 08
Dalia Urbanavičienė | EKGT nuotr.

Ar tikrai LKT parama etninei kultūrai išaugo?

2022 06 04

Kleboniškių kaime klojimo teatro paprotį tęs mėgėjai ir profesionalai

2022 06 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Gandrų sugrįžimo diena
Gamta ir žmogus

Žuvinto rezervate gandrų nemažėja

2022 08 15
Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą
Įvairenybės

Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą

2022 08 15
Gerai įrengta vonia padeda ugdyti vaikų įpročius
Įvairenybės

Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?

2022 08 15
Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos
Įvairenybės

Senos ir naujos laivų krikštijimo tradicijos

2022 08 15
Netikėkite Terorusija! | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 15 12:22

2022 08 15
Gamta | vstt.lt nuotr.
Lietuvoje

Valgomi laukiniai augalai – net miesto parke

2022 08 15
Antonis Riera (Anthony Riera) prie kompiuterio | „INK agency“ nuotr.
Lietuvoje

„Gmail“ siekia išlipti iš el. pašto dėžutės rėmų

2022 08 15
„Laisvės žvalgas“ parodos atidarymo akimirka | LGGRTC darbuotojų nuotr.
Istorija

Pristatyta Juozui Lukšai-Daumantui skirta paroda

2022 08 15


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Saulės Vilna apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Žuvinto rezervate gandrų nemažėja
  • Arbūzas – ne tik į desertą, bet ir į sriubą
  • Kaip mažoje vonioje sutalpinti daug daiktų?
  • Greitas ir patogus langų įrengimas

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 756; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 509; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 500; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 484; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 472; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 462; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Šienpjoviai kviečia į čempionatą

by Kristina Aleknaitė
2022 08 04
0
Šienpjoviai kviečia į čempionatą ir pažintį su Mažąja Lietuva | Baltijos aplinkos forumo nuotr.

Rugpjūčio 6 dieną nuo 9 iki 19 val. šienavimo dalgiu mėgėjai kviečia prisiminti senąjį amatą Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykstančiame...

Skaityti toliau

Žemaitija kviečia susipažinti

by Kristina Aleknaitė
2022 07 28
0
Šatrijos kalva | Novaturo nuotr.

Įpusėjus vasaros atostogoms, verta nepamiršti pakeliauti ir po savąjį kraštą, aplankant gražiausias Lietuvos vietas. Vietinio turizmo rinkos lyderis „Novaturas“, rengiantis...

Skaityti toliau

Paskaitos apie etnografinių regionų architektūrą

by Kristina Aleknaitė
2022 07 20
0
Žemaitijos architektūra | Etninės kultūros globos tarybos nuotr.

Etninės kultūros globos taryba kviečia virtualioje erdvėje klausytis įdomaus ir išsamaus paskaitų ciklo apie Lietuvos etnografinių regionų tradicinę architektūrą. Šios...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Saulės Vilna apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • ŽEMAITIS apie Žemaičių vienybės diena – iškelta Žemaitijos vėliava
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

Kitas straipsnis
kompiuteris | pixabay.org nuotr.

Savarankiškai dirbantys asmenys dėl paramos galės kreiptis jau kitą savaitę

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai