Balandžio 10 d. 16 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks knygos „Masonai kultūriniame Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašto gyvenime: XVIII a. – XX a. pirma pusė“ sutiktuvės.
Renginyje dalyvaus leidinio autorė dr. Kotryna Rekašiūtė, knygos recenzentė doc. dr. Silva Pocytė, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, leidyklos „Flavija“ vadovas Jonas Ragauskas.
Renginį ves aktorė, Klaipėdos universiteto docentė Virginija Kochanskytė, kompozitorių masonų kūrinius atliks Giedrė Zeicaitė (sopranas), Inga Maknavičienė (fortepijonas), Rima Tamo (smuikas), Nikita Gineit (baritonas).
Istoriografijoje teigiama, kad masonai – vienas sėkmingiausių Didžiosios Britanijos kultūrinio eksporto pavyzdžių. XVIII a., plintant Apšvietos epochos sumanymams, masonų judėjimas neaplenkė ir Prūsijos.
Masonystę be priešiškumo priėmusi evangelikų liuteronų bažnyčia sudarė palankias sąlygas įsikurti ir pirmajai masonų ložei Klaipėdos krašte bei dabartinėje Lietuvos teritorijoje – 1776 metais įsteigta „Memphis“ ložė.
Knygoje dėmesys teiktas masonų sąsajų su lituanistika analizei, plačiau aptarti su lituanistika susijusių ir masonams priklausiusių Prūsijos veikėjų ryšiai. Siekdama atverti naujus istorinius kontekstus, autorė kviečia plačiau pažvelgti į lituanistinę veiklą, perpintą masonų draugijos ryšiais.
Kaip pažymi dr. Kotryna Rekašiūtė, masonų tematika dėl uždaros draugijos veiklos tyrėjui nėra dėkinga – draugijos veiklą liudijančių dokumentų paieškos buvo sudėtingos.
Naujų istorinių šaltinių tyrimai vedė ne tik į Lietuvos atminties institucijas, bet ir į Slaptąjį valstybinį Prūsijos kultūros paveldo archyvą Berlyne.
Kokius masonų ložių sąrašus pavyko aptikti, kieno pavardės siejamos su lituanistiniu sąjūdžiu Prūsijos Lietuvos ir Klaipėdos krašte, kokią įtaką tai darė lietuvių kalbos įtvirtinimui? Susitikimo metu pažinimo vartai bus atkelti akademinei ir plačiajai visuomenei.
Renginio metu bus galima įsigyti pristatomą knygą ir leidyklos „Flavija“ leidinių.
Rengėjai: LMA Vrublevskių biblioteka, leidykla „Flavija“
Partneriai: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėdos universitetas
