Etninės kultūros globos taryba susirūpino Lietuvos savitumo pristatymu viešosiose erdvėse

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) aptarė kaip viešojoje erdvėje yra pristatoma mūsų valstybė ir etnografinių regionų savitumas. EKGT nariai atkreipė dėmesį į  tam tikrus šios srities trūkumus ir neišnaudotas galimybes pastebimas svarbiose, gausiai miestų svečių lankomose viešosiose erdvėse, pavyzdžiui autobusų ir geležinkelių stotyse. Atkreiptas dėmesys, kad Vilniaus geležinkelio stotyje esančiuose suvenyrų kioskuose vyrauja Rusijos kultūrą pristatančios „matrioškos“, įvairūs Azijos tautų simboliai ir kt., o kokybiškų lietuviškų suvenyrų, leidinių, praktinių aprangos gaminių su tautiškais ar baltiškais elementais (ženklais, simboliais, spalvomis, raštais) labai mažai arba visai nėra.

Tarybos ekspertai pastebėjo, kad etninės kultūros simboliai kaimyninių Latvijos ir Estijos suvenyrų rinkose išnaudojami kur kas plačiau ir kūrybingiau nei Lietuvoje. Svarstyta, kokią žinią apie Lietuvos kultūrą, istoriją, etnokultūrinių regionų savitumą per simbolius siunčiame atvykstantiems ir išvykstantiems užsienio svečiams.

Šių pastebėjimų pagrindu, EKGT sukvietė įvairių institucijų atstovus aptarti Lietuvos savitumo pristatymo klausimą. Birželio 29 d. surengtame pasitarime-diskusijoje dalyvavo EKGT pirmininkas Virginijus Jocys, Kultūros ministrės patarėjas Viktoras Bachmetjevas, LR Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas, LR Susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento vyriausioji specialistė Indrė Meironaitė-Gudaitienė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Aušra Lisauskienė, VU Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas prof. dr. Rimvydas Laužikas, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros vyr. projektų vadovė Vilma Daubarienė, Vilniaus miesto visuomeninės kultūros komisijos pirmininkė Laima Nerkevičienė, Vilniaus miesto visuomeninės kultūros komisijos narė Eglė Mirončikienė, EKGT vyriausioji specialistė Audronė Daraškevičienė.

Pasitarime pastebėta, kad pastaruoju metu suvenyrų kokybė Lietuvoje gerėja, pavyzdžiui, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūroje yra parduodami tik kokybiški suvenyrai. Autentiškos lietuviškos prekės ieškantys turistai gali rasti suvenyrų, kurie atspindi netgi tokius subtilius dalykus kaip Lietuvos kvapai; Vilniaus oro uoste, taip pat Klaipėdos erdvėse, kuriose išsilaipina kruizinių laivų turistai, valstybės pristatymas, vertinant parduodamus suvenyrus, yra sprendžiamas gerai. Į lėktuvą sėdantis keliautojas Vilniaus oro uoste gali nusipirkti lietuviškos duonos, kitų tautinės kulinarijos gaminių, suvenyrų  ir t. t.

Visgi, pasitarime dalyvavę institucijų atstovai pritarė minčiai, kad Lietuvoje valstybės savitumo pristatyme dar yra bėdų. Išsakytas pastebėjimas, kad viešuose užrašuose išstumdamos valstybinę kalbą ima neproporcingai dominuoti kitos kalbos. Pastebėta, kad kokybiškų lietuviškų suvenyrų pasigendama ne tik  Vilniaus, bet ir kitų miestų autobusų bei geležinkelio stotyse, kitose viešose erdvėse: suvenyrų rinkoje  didelę dalį užima ne Lietuvos kultūrą ir istoriją atspindintys simboliai, ženklai bei gaminiai. Atkreiptas dėmesys, kad turizmo sektoriuje dirbančios institucijos susiduria su kokybiško Lietuvos ar jos regionų bei miestų savitumą pristatančių suvenyrų ir kitų kultūros formų stygiumi.

Pasitarime buvo nutarta:

1. Siekti, kad savivaldos institucijos imtųsi iniciatyvos sprendžiant valstybės, etnografinių regionų savitumo pristatymo  viešosiose erdvėse klausimą.
2. Siekiant skatinti bendradarbiavimą tarp suvenyro gamintojų (tautodailininkų bei profesionalių kūrėjų) ir platintojų, surengti suvenyrų gamintojų  ir  turizmo sektoriaus, prekybos tinklų atstovų susitikimą-kontaktinę mugę.
3. Rengti etnosuvenyro kūrimo konkursą.
4. Inicijuoti profesionalių dizaino specialistų įsitraukimą į Lietuvos savitumą atspindinčių simbolių formų kūrimą.
5. Parengti ir pateikti su turizmo sektoriumi susijusioms institucijoms rekomenduotinų kokybiškų Lietuvos savitumą reprezentuojančių suvenyrų gamintojų sąrašą.
6. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo sukaktį, toliau tęsti diskusiją dėl Lietuvos kultūros bei istorijos adekvataus ir oraus pristatymo savo piliečiams ir užsienio svečiams.
7. Aktyviai dalyvauti iškeltų klausimų sprendime, kviečiant bendradarbiauti ir kitų atsakingų institucijų atstovus ir ekspertus.