Penktadienis, 31 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2021-02-25 12:00:18
2
S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

Rudaminos piliakalnis | punskas.pl nuotr.

„Jotvingiai neišnyko!“, – norėtųsi šaukti. Jie gyvena mūsų mintyse ir širdyse, nors visam laikui nutilo jų šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį. Liko gaublyje žemės lopinėlis, kurį šiandien vadiname Jotva.

Labai naujos yra Lietuvos geologo Gedimino Motuzos įžvalgos apie jotvingių kraštą (Terra Jatwezenorum XII, 1 dalis). Savo straipsnyje jis pateikia įdomių ir netikėtų geologinių pastebėjimų.

Jotvingiai ilgą laiką gyvendami sėsliai prisitaikė prie gyvenamųjų vietų gamtinių ypatybių – klimato, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens, gyvūnijos, augmenijos ir kt. Jos darė įtaką žmonių gyvenimo būdui, papročiams, tikėjimui ir kt. Kraštovaizdžio požiūriu jotvingiai gyveno nevienalyčiame plote, iš dalies moreninėse Sūduvos aukštumose, iš dalies – Pietų Lietuvos smėlynuose. Nederlingi smėlynai skatino jotvingius plėšti turtingesnius kaimynus, susidaryti kariškai pasaulėžiūrai, jų drąsiam ir beatodairiškam būdui.

Žinoma, jotvingių likimą nulėmė ne gamtiniai veiksniai, bet išorinės jėgos.

Stipriausios jotvingių gentys gyveno Sūduvos aukštumose, kur buvo jų galingos pilys, o dabar stūkso didieji piliakalniai – Šiurpilis, Rudamina ir kt. Vištyčio regioninis parkas ir Suvalkų kraštovaizdžio parkas yra tarsi gamtinis paminklas šiai karingai, nelaimingo likimo tautai.

Kiekvienas, apsilankęs jotvingių krašte, ypač Sūduvos aukštumose, gali pajusti šios vietos išskirtinumą, kraštovaizdžio įvairovę ir savitą dermę. Geologas, grožėdamasis gamtovaizdžiu, nejučiomis mąsto apie tai, kaip toks paviršius susidarė.

Gulbiniškių kalnas | punskas.pl nuotr.

Gediminas Motuza rašo: „Čia jis (kraštovaizdis – red.) toks išraiškingas, kad, rodos, ledynas pasitraukė visai neseniai, – tarsi ką tik išseko purvo srautai, klostantys ledyno pakraštyje priemolio, smėlio, gargždo klodus, nustojo slinkti patižusios nuošliaužos, nuo ledyno liežuvio suverčiančios stačiašlaičius priemolio ar žvyro kalnus. Manoma, kad tokios kilmės yra ir garsusis Kukmedžių kalnas (mūsų vadinamas Gulbiniškių kalnu – red.), lenk. Góra Cisowa, esantis Suvalkų kraštovaizdžio parke. Dalis medžiagos, suneštos į įdubas ledyno paviršiuje ar apvalainas ertmes jo kūne, ledui ištirpus nusėdo pavienių kalvų – keimų – pavidalu. Žvyras, suneštas į plyšius ledyno pade stipriai suslėgtu vandeniu, jam ištirpus virto pailgom tarsi pylimas kalvom – ozais.“

Ledynas šiame krašte buvo sustojęs ilgėliau ir slinko iš lėto. Jam traukiantis, priemolio kloduose ir žvyro storymėse liko ledo luistų, kurie tirpo kelis tūkstančius metų. Ilgainiui ten susidarė ežerėliai. Gamtos darinių įvairovę praplėtė nepaprasto grožio žemumos ir slėniai, kuriose savo pradžią ima dabartinės upės – Juodoji Ančia ir Šešupė. Jų ištakos prasideda vaizdingoje tarpukalvio įduboje, kur suteka penki upeliukai: Szurpiłówka, Jacznówka, Szelmentka, Potopka, Wigra. Šeštoji yra pati Šešupė. Ledyninio vandens srautai iš priemolio klodų išgremžė įspūdingus riedulius. Vienur jie sugulė milžinų grindiniu, kitur stūkso pavieniai tarsi paminklai, suteikdami reljefui romantišką grožį.

Ledynmetis jotvingių krašte paliko savo pėdsakus ne tik jo paviršiuje, bet ir gelmėse. Lenkijos geologijos instituto mokslininkai nustatė čia ypatingą šiluminio srauto anomaliją. Žinome, kad rūsyje – šalta. Einant gilyn temperatūra krinta. Taip yra tik iki keliolikos metrų gylio, kol pasiekiama vidutinė tos vietos metų temperatūra. Gilesniuose žemės sluoksniuose temperatūra ima kilti. Pietų Lietuvoje vidutiniškai ji pakyla maždaug 30–35 oC kas kilometrą. Gręžiant gręžinius Suvalkų apylinkėse, pastebėta, kad su gyliu temperatūra, užuot kilusi, krinta ir toliau. Lenkų geologai, išnagrinėję tuos duomenis, nustatė, kaip temperatūra krinta ir kur ji gali būti žemiausia. Prie Udrynės (Šipliškių valsčius) buvo išgręžti gręžiniai. 356 m gylyje buvo nustatyta 0,07 oC temperatūra. Pasirodo, kad tai daugiametis įšalas, kuris galėjo išlikti nuo ledynmečio laikų. Taigi, jotvingių žemėje – šalčiausios gelmės visoje Europoje.

Suvalkų sudėtinė intruzija, kurios vidurinėje dalyje slūgso anortozitas | punskas.pl nuotr.

Manoma, kad pagrindinis kaltininkas yra ledynas. Slenkant ledynui, temperatūra po juo yra teigiama. Mat ledynas sulaiko šilumą, kylančią iš gelmių, neleidžia jai kilti aukštyn ir sklaidytis. Prisideda ir trintis, kuri kyla slenkant ledynui. Jo pakraštyje, ypač ten, kur jis ilgesniam laikui sustoja, susidaro kelių šimtų metrų storio daugiamečio įšalo sluoksnis. Jotvingių krašte ledynas buvo sustojęs ilgesnį laiką ir dėl to susidarė įšalo sluoksnis. Tačiau kodėl jis neišnyko ir išliko net po 15–16 tūkstančių metų?

Daugelis magminių uolienų spinduliuoja šilumą, nes jų sudėtyje yra mineralų, turinčių radioaktyvių elementų. Skylant šiems elementams išsiskiria šiluma. Anortozito uolienoje dėl jo savitos mineralinės sudėties radioaktyvių elementų labai nedaug. Suvalkų intruzijos anortozitas slūgso kristalinėje plutoje. Ji stabdo šilumos srautą, kylantį iš gelmių.

Suvalkų intruzijoje yra geležies magnetito ir titano mineralų klodai. Šeštajame dešimtmetyje jie buvo nuodugniai tiriami – gręžiami gręžiniai. Klodai pasirodė nemaži ir verti pramonės dėmesio, nors buvo dideliame – maždaug 800 metrų – gylyje. Buvo parengti gavybos planai, numatyta, kur bus šachtos, kur bus verčiamos atliekos.

Laimei, šių planų atsisakyta. Kraštas būtų nusiaubtas. Vietoj kasybos plotų įsteigtas Suvalkų kraštovaizdžio parkas.

Suvalkų rūdos geologai šiame krašte neliko be darbo. Saugomi plotai ypač tinka moksliniams tyrimams, ilgalaikei geologinių vyksmų stebėsenai (monitoringui) ir kitiems darbams.

1992 metais pradėtas pirmas bendradarbiavimo projektas tarp Lenkijos geologijos instituto ir Lietuvos geologijos tarnybos. Jo pavadinimas – „Jotvingių juosta“. Pagal šį projektą numatyta atlikti įvairių geologinių tyrimų: sudaryti geologinius žemėlapius, tirti dirvožemio sudėtį ir būklę, požeminį vandenį. Pirmas darbų žingsnis vyko gana sparčiai. Vėliau tyrimų baras susiaurėjo, buvo susitelkta į požeminio vandens klausimus.

Dabar vyksta kompleksiniai darbai „Jotvingių geoparkui“ įkurti. Jotvingių geoparkas – tai beveik 6000 km2 plotas abipus sienos, kuriame būtų saugomos, tiriamos ir propaguojamos gamtos, istorijos ir kultūros, ypač geopaveldo, vertybės, vystomas geoturizmas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Jotvingiai
  2. Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte
  3. K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II)
  4. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (III)
  5. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (IV)
  6. Bus pristatytas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 8 tomas
  7. Istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ pristatymas
  8. Jotvingių metraščio sutiktuvės Vilniuje (video)
  9. Punske vyks Lietuvos partizanų J. Krikščiūno-Rimvydo ir V. Prabulio-Žaibo žūties 65-ųjų metinių minėjimas (dienotvarkė, video)
  10. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  11. V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas
  12. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  13. „Terra Jatwezenorum“ konferencija Punske
  14. Baltiško vardyno savitumai Lenkijoje (video)
  15. Kaune bus paminėta „Aušros“ leidyklos 25 metų sukaktis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Šaltis - kilmės ženklas? says:
    2 metai ago

    Turiu galvoje amžinai šąlančiais kai kurių moterų kojas. – Jų protėviai šalta jotvingių žeme vaikščiojo, o dukros iki šių laikų išsaugojo ir tą paslaptį, ir savo žemių šaltį? O jei dar gimties liudijime įrašyta, jog tėtukai iš anapus sienos kilę, viskas aišku?

    Atsakyti
  2. Elgetas says:
    2 metai ago

    Jotvingiai kazkos mirazas.Zinau galindu, suduviu ir dainuviu, rutu, aisciu ir lietuviu runas.Tai istorines tautos. Jotvingiai ir Vilna, Vilnija yra vienas ir tas pats.Vinija labai plati savoka:vinija jura , ezeras ir net rugiai bei linai.
    Vilna reisikia lietuve mama.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

2023 03 30
Benjamino Kaluškevičiaus paruoštas lankstinukas | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Kunigas Lionginas Kunevičius (IV)

2023 02 22
Būdviečio bažnyčia | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. 12 metų pogrindyje (IV)

2023 02 10
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
„Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Slapti pogrindžio leidiniai (I)

2023 01 28
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (I)

2023 01 17
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23
Eglinės piliakalnis | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Eglinės piliakalnis – didingas jotvingių praeities reliktas (II)

2022 12 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo kėdę Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  • M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

by Tomas Baranauskas
2023 03 30
0
„Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?

Praėjusį kartą mes kalbėjome apie Aukštaitiją viduramžiais – laida buvo skirta Aukštaitijos metams. Bet šiemet taip pat yra ir Dainavos...

Skaityti toliau

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Kunigas Lionginas Kunevičius (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 02 22
0
Benjamino Kaluškevičiaus paruoštas lankstinukas | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Per 30 ir daugiau Lietuvos nepriklausomybės metų buvo įamžintų daug nusipelniusių žmonių, kovotojų už Lietuvos laisvę, tačiau nemažai yra...

Skaityti toliau

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. 12 metų pogrindyje (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 02 10
0
Būdviečio bažnyčia | punskas.pl nuotr.

1883 m. kovo mėnesį pasirodė pirmasis lietuviško žurnalo Aušra numeris. Nuo to reikšmingo įvykio mus skiria 140 metų. (Tęsinys)         Kun. Sigitui Tamkevičiui...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vajetau apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Jonas Vaiškūnas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Herbicidas apie Kauno oro uosto laukia pokyčiai
  • Pajūrietis apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
  • Pala - apie Kai kurie vaikai nėra buvę miške
Kitas straipsnis
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

A. Gudelis. Vienas iš likimo dvynių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai