Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2021 02 25 12:00
2
S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje

Rudaminos piliakalnis | punskas.pl nuotr.

„Jotvingiai neišnyko!“, – norėtųsi šaukti. Jie gyvena mūsų mintyse ir širdyse, nors visam laikui nutilo jų šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį. Liko gaublyje žemės lopinėlis, kurį šiandien vadiname Jotva.

Labai naujos yra Lietuvos geologo Gedimino Motuzos įžvalgos apie jotvingių kraštą (Terra Jatwezenorum XII, 1 dalis). Savo straipsnyje jis pateikia įdomių ir netikėtų geologinių pastebėjimų.

Jotvingiai ilgą laiką gyvendami sėsliai prisitaikė prie gyvenamųjų vietų gamtinių ypatybių – klimato, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens, gyvūnijos, augmenijos ir kt. Jos darė įtaką žmonių gyvenimo būdui, papročiams, tikėjimui ir kt. Kraštovaizdžio požiūriu jotvingiai gyveno nevienalyčiame plote, iš dalies moreninėse Sūduvos aukštumose, iš dalies – Pietų Lietuvos smėlynuose. Nederlingi smėlynai skatino jotvingius plėšti turtingesnius kaimynus, susidaryti kariškai pasaulėžiūrai, jų drąsiam ir beatodairiškam būdui.

Žinoma, jotvingių likimą nulėmė ne gamtiniai veiksniai, bet išorinės jėgos.

Stipriausios jotvingių gentys gyveno Sūduvos aukštumose, kur buvo jų galingos pilys, o dabar stūkso didieji piliakalniai – Šiurpilis, Rudamina ir kt. Vištyčio regioninis parkas ir Suvalkų kraštovaizdžio parkas yra tarsi gamtinis paminklas šiai karingai, nelaimingo likimo tautai.

Kiekvienas, apsilankęs jotvingių krašte, ypač Sūduvos aukštumose, gali pajusti šios vietos išskirtinumą, kraštovaizdžio įvairovę ir savitą dermę. Geologas, grožėdamasis gamtovaizdžiu, nejučiomis mąsto apie tai, kaip toks paviršius susidarė.

Gulbiniškių kalnas | punskas.pl nuotr.

Gediminas Motuza rašo: „Čia jis (kraštovaizdis – red.) toks išraiškingas, kad, rodos, ledynas pasitraukė visai neseniai, – tarsi ką tik išseko purvo srautai, klostantys ledyno pakraštyje priemolio, smėlio, gargždo klodus, nustojo slinkti patižusios nuošliaužos, nuo ledyno liežuvio suverčiančios stačiašlaičius priemolio ar žvyro kalnus. Manoma, kad tokios kilmės yra ir garsusis Kukmedžių kalnas (mūsų vadinamas Gulbiniškių kalnu – red.), lenk. Góra Cisowa, esantis Suvalkų kraštovaizdžio parke. Dalis medžiagos, suneštos į įdubas ledyno paviršiuje ar apvalainas ertmes jo kūne, ledui ištirpus nusėdo pavienių kalvų – keimų – pavidalu. Žvyras, suneštas į plyšius ledyno pade stipriai suslėgtu vandeniu, jam ištirpus virto pailgom tarsi pylimas kalvom – ozais.“

Ledynas šiame krašte buvo sustojęs ilgėliau ir slinko iš lėto. Jam traukiantis, priemolio kloduose ir žvyro storymėse liko ledo luistų, kurie tirpo kelis tūkstančius metų. Ilgainiui ten susidarė ežerėliai. Gamtos darinių įvairovę praplėtė nepaprasto grožio žemumos ir slėniai, kuriose savo pradžią ima dabartinės upės – Juodoji Ančia ir Šešupė. Jų ištakos prasideda vaizdingoje tarpukalvio įduboje, kur suteka penki upeliukai: Szurpiłówka, Jacznówka, Szelmentka, Potopka, Wigra. Šeštoji yra pati Šešupė. Ledyninio vandens srautai iš priemolio klodų išgremžė įspūdingus riedulius. Vienur jie sugulė milžinų grindiniu, kitur stūkso pavieniai tarsi paminklai, suteikdami reljefui romantišką grožį.

Ledynmetis jotvingių krašte paliko savo pėdsakus ne tik jo paviršiuje, bet ir gelmėse. Lenkijos geologijos instituto mokslininkai nustatė čia ypatingą šiluminio srauto anomaliją. Žinome, kad rūsyje – šalta. Einant gilyn temperatūra krinta. Taip yra tik iki keliolikos metrų gylio, kol pasiekiama vidutinė tos vietos metų temperatūra. Gilesniuose žemės sluoksniuose temperatūra ima kilti. Pietų Lietuvoje vidutiniškai ji pakyla maždaug 30–35 oC kas kilometrą. Gręžiant gręžinius Suvalkų apylinkėse, pastebėta, kad su gyliu temperatūra, užuot kilusi, krinta ir toliau. Lenkų geologai, išnagrinėję tuos duomenis, nustatė, kaip temperatūra krinta ir kur ji gali būti žemiausia. Prie Udrynės (Šipliškių valsčius) buvo išgręžti gręžiniai. 356 m gylyje buvo nustatyta 0,07 oC temperatūra. Pasirodo, kad tai daugiametis įšalas, kuris galėjo išlikti nuo ledynmečio laikų. Taigi, jotvingių žemėje – šalčiausios gelmės visoje Europoje.

Suvalkų sudėtinė intruzija, kurios vidurinėje dalyje slūgso anortozitas | punskas.pl nuotr.

Manoma, kad pagrindinis kaltininkas yra ledynas. Slenkant ledynui, temperatūra po juo yra teigiama. Mat ledynas sulaiko šilumą, kylančią iš gelmių, neleidžia jai kilti aukštyn ir sklaidytis. Prisideda ir trintis, kuri kyla slenkant ledynui. Jo pakraštyje, ypač ten, kur jis ilgesniam laikui sustoja, susidaro kelių šimtų metrų storio daugiamečio įšalo sluoksnis. Jotvingių krašte ledynas buvo sustojęs ilgesnį laiką ir dėl to susidarė įšalo sluoksnis. Tačiau kodėl jis neišnyko ir išliko net po 15–16 tūkstančių metų?

Daugelis magminių uolienų spinduliuoja šilumą, nes jų sudėtyje yra mineralų, turinčių radioaktyvių elementų. Skylant šiems elementams išsiskiria šiluma. Anortozito uolienoje dėl jo savitos mineralinės sudėties radioaktyvių elementų labai nedaug. Suvalkų intruzijos anortozitas slūgso kristalinėje plutoje. Ji stabdo šilumos srautą, kylantį iš gelmių.

Suvalkų intruzijoje yra geležies magnetito ir titano mineralų klodai. Šeštajame dešimtmetyje jie buvo nuodugniai tiriami – gręžiami gręžiniai. Klodai pasirodė nemaži ir verti pramonės dėmesio, nors buvo dideliame – maždaug 800 metrų – gylyje. Buvo parengti gavybos planai, numatyta, kur bus šachtos, kur bus verčiamos atliekos.

Laimei, šių planų atsisakyta. Kraštas būtų nusiaubtas. Vietoj kasybos plotų įsteigtas Suvalkų kraštovaizdžio parkas.

Suvalkų rūdos geologai šiame krašte neliko be darbo. Saugomi plotai ypač tinka moksliniams tyrimams, ilgalaikei geologinių vyksmų stebėsenai (monitoringui) ir kitiems darbams.

1992 metais pradėtas pirmas bendradarbiavimo projektas tarp Lenkijos geologijos instituto ir Lietuvos geologijos tarnybos. Jo pavadinimas – „Jotvingių juosta“. Pagal šį projektą numatyta atlikti įvairių geologinių tyrimų: sudaryti geologinius žemėlapius, tirti dirvožemio sudėtį ir būklę, požeminį vandenį. Pirmas darbų žingsnis vyko gana sparčiai. Vėliau tyrimų baras susiaurėjo, buvo susitelkta į požeminio vandens klausimus.

Dabar vyksta kompleksiniai darbai „Jotvingių geoparkui“ įkurti. Jotvingių geoparkas – tai beveik 6000 km2 plotas abipus sienos, kuriame būtų saugomos, tiriamos ir propaguojamos gamtos, istorijos ir kultūros, ypač geopaveldo, vertybės, vystomas geoturizmas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Jotvingiai
  2. Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte
  3. K. Leončikas. Paroda ,,Užmiršti jotvingių kariai“ (II)
  4. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (III)
  5. K. Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ (IV)
  6. Bus pristatytas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ 8 tomas
  7. Istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ pristatymas
  8. Kaune įvyks dviejų leidinių apie jotvingius sutiktuvės
  9. „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) pristatymas Signatarų namuose
  10. Jotvingių metraščio sutiktuvės Vilniuje (video)
  11. Punske vyks Lietuvos partizanų J. Krikščiūno-Rimvydo ir V. Prabulio-Žaibo žūties 65-ųjų metinių minėjimas (dienotvarkė, video)
  12. Apie narsiausius iš narsiausių. „Terra Jatwezenorum“ 2016 metraščio sutiktuvės (programa)
  13. V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas
  14. „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske
  15. „Terra Jatwezenorum“ konferencija Punske
  16. Baltiško vardyno savitumai Lenkijoje (video)
  17. Kaune bus paminėta „Aušros“ leidyklos 25 metų sukaktis

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Šaltis - kilmės ženklas? says:
    1 mėn. ago

    Turiu galvoje amžinai šąlančiais kai kurių moterų kojas. – Jų protėviai šalta jotvingių žeme vaikščiojo, o dukros iki šių laikų išsaugojo ir tą paslaptį, ir savo žemių šaltį? O jei dar gimties liudijime įrašyta, jog tėtukai iš anapus sienos kilę, viskas aišku?

    Atsakyti
  2. Elgetas says:
    1 mėn. ago

    Jotvingiai kazkos mirazas.Zinau galindu, suduviu ir dainuviu, rutu, aisciu ir lietuviu runas.Tai istorines tautos. Jotvingiai ir Vilna, Vilnija yra vienas ir tas pats.Vinija labai plati savoka:vinija jura , ezeras ir net rugiai bei linai.
    Vilna reisikia lietuve mama.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

2021 04 09
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

2021 03 04
Papilės atodanga naujai pritaikyta lankymui

Papilės atodanga naujai pritaikyta lankymui

2021 02 19
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (IV)

2021 02 17
R. Pauliukaitytė. Liudijimai apie Lietuvos laisvės kovas pokariu

R. Pauliukaitytė. Liudijimai apie Lietuvos laisvės kovas pokariu

2021 02 11
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Suvalkų sutartis. Prie demarkacinės linijos | archyvinė nuotr.

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (II)

2021 02 02
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (I)

2021 01 20
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Kiek sveria didžiausi Lietuvos rieduliai

Kiek sveria didžiausi Lietuvos rieduliai

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09
Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus
Lietuvoje

Galima bus siūlyti savo Europos ateities matymus

2021 04 09
Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke
Lietuvoje

Atšilus orams tęsiami atnaujinimo darbai Santakos parke

2021 04 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT
  • Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
  • Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 488; komentarų: 3
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 484; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

by Kristina Aleknaitė
2021 04 09
1
S. Birgelis. Apie senų laikų lietuvių emigraciją. Dabar, prieš 100 ir daugiau metų (I)

Per pastaruosius 30 metų iš Lietuvos išvyko 1 052 241 žmogus. Lietuvos gyventojų kaita priklausė nuo istorijos vingių bei politinės...

Skaityti toliau

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 04
7
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

Lenkija kaltino Lietuvą, kad ji tarėsi su Sovietų Rusija, bet ji pati bendradarbiaudama su sovietais užėmė Vilnių ir Vilniaus kraštą....

Skaityti toliau

Papilės atodanga naujai pritaikyta lankymui

by Kristina Aleknaitė
2021 02 19
0
Papilės atodanga naujai pritaikyta lankymui

Ventos regioniniame parke šalia Ventos upės galima prisiliesti prie Juros periodo uolienų, kurių amžius siekia apie 200 milijonų metų. Geologinėje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Kažin apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Dvi seselės per kalnelį apie Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga
  • Pajūrietis apie V. Sinica. Leftizmas
  • Paprasta apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
Kitas straipsnis
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

A. Gudelis. Vienas iš likimo dvynių

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai