Kovo 23 dieną Vilniuje, Signatarų namuose, vyko Punsko „Aušros“ leidyklos istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) III tomo sutiktuvės. Renginyje dalyvavo metraščio redaktoriai, sudarytojai, leidėjai, straipsnių autoriai, Kovo 11-osios akto signatarai, rašytojai, dailininkai, vilniečiai.
Metraščio pristatymą pradėjo Signatarų namų direktorė Meilutė Peikštenienė. Ji punskiečiams padovanojo Kovo 11-osios signataro Vlado Terlecko naujausią knygą „Jonas Vailokaitis. Gyvenimo ir mokslo bruožai“. Sutiktuvių dalyvius pasveikino Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo direktorius Mykolas Karčiauskas ir metraščio vyr. redaktorius Sigitas Birgelis.
„Kuo toliau, tuo labiau šis metraštis domina Vilniaus krašto ir visos Lietuvos žmones, nes jame yra kaupiama medžiaga, kurios mes nežinojome, o jeigu žinojome, tai labai mažai, tik nuotrupas. Reikia tikėtis, kad „Jotvingių kraštas“ gyvuos taip ilgai, kaip ilgai gyvuos garsas ir legendos apie jotvingius“, – kalbėjo Mykolas Karčiauskas.
Apie metraštį, jo autorius bei jame spausdinamus straipsnius išsamiai papasakojo „Terra Jatwezenorum“ redaktoriaus pavaduotojas Juozas Sigitas Paransevičius.
Apie metraštį ir istorijos paveldo reikšmę kalbėjo akademikas Romualdas Grigas ir Lietuvos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė.
„Štai skaitome jau trečiąjį „Jotvingių krašto“ tomą. Jis mus priverčia pamąstyti, kad praeityje mūsų istorija buvo klastojama. Šiandien mes negalime ateičiai palikti juodų dėmių. Mūsų pareiga yra atstatyti tai, kas buvo sumeluota. Labai džiugu, kad „Terra Jatwezenorum“ yra publikuojami tokie dalykai, kurie buvo beveik nežinomi. Šie metai Lietuvos Seimo yra paskelbti Muziejaus metais. Kai skaitau šį leidinį, jis man asocijuojasi su muziejumi, kadangi jame galime rasti nežinomus ar užmirštus atminties klodus“, – kalbėjo LR Seimo narė.
Akademikas Romualdas Grigas tikino, kad jeigu nebus Punsko, nebus Gervėčių ir Pelesos, Lietuvoje gyvenantys lietuviai greičiau ištirps. Šie kraštai yra šaltiniai, kurie Lietuvą maitina ir suteikia jai stiprybės.
„Mindaugo Lietuva tiesiogiai buvo susijusi su Jotva. Negalvokime, kad ji yra mirusi. Ji gyvena mūsų širdyse. Tai mūsų kraujuojanti žaizda“, – kalbėjo akademikas.
Apie poeto Albino Žukausko 100-ųjų gimimo metinių įamžinimo reikalus, apie išniekintą jo paminklinį akmenį Bubeliuose pasisakė Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius Romas Vitkauskas.
Renginiui baigiantis Punsko lietuvių kultūros namų dramos studija ir jaunių teatras „Kregždė“ parodė meno kompoziciją „Pro bubelioko langą“, skirtą Albino Žukausko 100-osioms gimimo metinėms (rež. Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė).
httpv://youtu.be/TcOxxlX8eds
Matyt, jotvingių kietumas, Vytenio žygiai sąlygojo tai, kad Užnemunės teritorija istoriškai atiteko Lietuvai, kad neištiko jos Mažosios Lietuvos likimas. Istorijoje šie dalykai nėra įtikinamai argumentuojami, greičiau jie apeinami. O manytina, kad šių žemių likimą Lietuvai lėmė Mindaugo – Vytenio laikų kovos, Gediminas tik įtvirtino tai.