Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

Č.Iškauskas. 1953-ieji: buvo sužibusios nepriklausomybės viltys

Česlovas Iškauskas, www.iskauskas.lt, www.delfi.lt
2013-01-20 19:19:57
3
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.
Lavrentijus Berija su Josifo Stalino dukra | wikipedia.org nuotr.

1953-ieji. Vyresnieji juos prisimena įvairiai. Kovo 5-ąją mirė Josifas Stalinas. Amnestavo daug kalinių. Po trijų metų iš Kozelsko lagerio grįžo amnestuotas tėvas, nuteistas 8 metams už dalyvavimą kaimo vestuvėse surengtame stribo linčo teisme. Jis manęs nebuvo matęs, o aš, trimetis, barzdoto dėdės baisiai išsigandau…

Sako, dėl „tautų tėvo“ mirties daug kas raudojo. Bet kartu daugelis tikėjosi, kad dabar švystels šviesa tunelio gale. Kitiems nusviro rankos: sulig tais metais, kaip teigia istorikai, Lietuvoje baigėsi partizaninis pasipriešinimas okupantams. Ilgai Lietuvą „vadavusi“ Amerika nuvylė, o sovietinis represinis aparatas įsisiautėjo. Į Maskvą skriejo ištikimų vietinių kolaborantų telegramos, kad „sėkmingai vykdomas nacionalistinių elementų apgyvendinimo atokiuose Sovietų Sąjungos rajonuose planas“. Sulig partizaninio pasipriešinimo pabaiga pamažu mažėjo ir trėmimų.

Istorikas Vytautas Tininis, apgynęs disertaciją tema „Sovietinis režimas Lietuvoje 1944–1953 metais“, rašo, kad taip baigėsi antrosios sovietinės okupacijos (arba reokupacijos) pirmasis etapas, o 1953-1956 m. vyko destalinizacijos laikotarpis. Kai kas jį vadina režimo švelnėjimo metu. Mat, daugelis, ypač Vakaruose, po J.Stalino mirties įžvelgė tam tikras palankias lietuvių tautai reformas, ir „vadavimo“ šūkiai pritilo. Bet tos įžvalgos buvo apgaulingos.

Nuslopintą partizaninę rezistenciją po 1953 m. pakeitė neginkluotas pasipriešinimo pogrindis, kurį papildė grįžtantys amnestuoti politiniai kaliniai ir tremtiniai. Tačiau jie sovietinio saugumo buvo akylai stebimi. Slaptų pogrindinių organizacijų veiklai didelį stimulą davė 1956 m. sovietinė invazija į Vengriją, tačiau represijos ir po J.Stalino mirties tęsėsi. Ypač buvo persekiojami ir suiminėjami dvasininkai, kontroliuojami Bažnyčios ryšiai su Vatikanu. Buvo uždaromos bažnyčios, jose kuriami sandėliai, valdžios įstaigos.

Šiaip ar taip 1953-ieji buvo tam tikras posūkis, sužadinęs daugelio lietuvių viltis. Maskvoje prasidėjo įnirtinga kova dėl valdžios. Ypač aršiai dėl jos kovėsi Lavrentijus Berija – buvęs J.Stalino dešinioji ranka ir NKVD bei viso represinio aparato vadas. Apie jį išsamiau rašėme 2010 m. gruodį DELFI straipsnyje „L.Berija – galvažudys ar liberalas?“. Nuo kovo 5-osios iki gruodžio 23 d., kai eidamas 55-uosius gyvenimo metus L.Berija buvo sušaudytas Maskvos karinės apygardos bunkerio vidiniame kieme, jis nuveikė tikrai daug, pažadindamas SSRS nacionalinių pakraščių viltis.

J. Stalino laidotuvių dieną, kovo 9-ąją, trumpam paskirtas SSRS vidaus reikalų ministru prie didžiojo vado karsto L.Berija ne tik pasakė ištikimybe jam persunktą kalbą, bet ir padarė pirmą viešą akibrokštą savo bendrapartiečiams – jis prabilo apie žmogaus teisių garantijas kiekvienam SSRS piliečiui. Žurnalistas Aras Lukšas, tyrinėjęs to meto istorines aplinkybes, 2009 m. kovą pastebėjo, kad vyriausiasis šalies saugumietis, atsakingas dėl milijonų žmonių mirčių, kalinimų, kankinimų ir tremties, ištarė tokius žodžius, kurie turėjo sukelti sprogusios bombos įspūdį. Turėdamas stiprų jėgos struktūrų užnugarį, L.Berija, atrodo, rengėsi žūtbūtinei kovai, nusitaikęs į J.Stalino vaidmenį. Jis nesunkiai išmušė Ministrų Tarybos pirmininko Georgijaus Malenkovo pritarimą, kad šalyje būtinos neatidėliotinos vidaus ir užsienio politikos reformos.

Kodėl Kremliaus budelis prabilo apie reformas ir žmogaus teises, klausia A. Lukšas? Matyt, kalbant šiuolaikine terminologija, jis mėgino susikurti visiškai naują įvaizdį. O tam reikėjo ir nuvainikuoti J.Staliną, ir savo dalyvavimą masinėse represijose pateikti kaip tirono valios vykdymą, kitaip sakant, visuomenės akyse pačiam tapti J.Stalino režimo auka. Jau balandį jis paskambino Antanui Sniečkui ir, Lietuvą palyginęs su Vokietijos Demokratine Respublika (tai buvo jo diplomatinis reveransas), piktinosi, kodėl Lietuvoje tiek daug rusų, kodėl jie užėmę pagrindinius valdžios postus, kodėl antrieji partijos CK sekretoriai rusai, kodėl taip gerai gyvena kunigai, o vargsta paprasti žmonės… Istorikė J.Varnienė tvirtina, kad tai reiškė A. Sniečkaus kritiką, ir ištikimojo Maskvos nurodymų vykdytojo kėdė subraškėjo.

Gegužės 20-ąją SSKP CK prezidiume buvo svarstoma partinių kadrų politika Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, priimti nutarimai dėl trūkumų VRM darbe kovojant su nacionalistiniu pogrindžiu ir „Dėl padėties Lietuvos SSR“. Per keletą mėnesių L.Berija ne tik pakeitė visus vidaus reikalų sistemos vadovus respublikose, bet ir minėtuose dokumentuose pabrėžė, kad į visas partinio, tarybinio ir ūkinio vadovavimo grandis būtina rengti ir kelti vietos vadovus. Buvo pastebėta, kad daug nomenklatūrinių darbuotojų nemoka ir nesimoko lietuvių kalbos, todėl jie turi būti atšaukiami. Dokumentai privalo būti rengiami oficialia lietuvių kalba, o ten, kur gyvena dauguma lenkų, – lenkiškai.

1953 m. birželį prasidėjo rusakalbių vadovaujančių darbuotojų grąžinimas iš Lietuvos. Per tuos metus į Maskvą buvo atšaukta daugiau kaip 3 000 žmonių, iš jų 133 – iš represinių organų, 269 partiniai, 793 ministerijų ir kitų žinybų darbuotojai. Naujoje L.Berijos politikoje buvo ir kitų reikalavimų: atsisakyti remti komunistinę Rytų Vokietiją, sumažinti mokesčių naštą kolūkiečiams, perduoti GULAG’o lagerius Teisingumo ministerijai. Kovo pabaigoje iš lagerių paleidžiama daugiau nei milijonas kalinių, tiesa, daugiausia kriminalinių nusikaltėlių. Tuo pačiu vidaus reikalų sistemoje uždraudžiama taikyti tai, kas įsake vadinama „fizinio poveikio priemonėmis“, o žmonių kalba – kankinimais, kuriais buvo pagrįsta dauguma NKVD, o vėliau MGB tardymų.

Lietuvoje, kaip rašo A.Lukšas, taip pat pasijuto vadinamosios „naujosios nacionalinės politikos“ pasekmės. Vieną rytą didžiųjų miestų gyventojai, išėję į gatvę tiesiog negalėjo patikėti tuo, ką mato jų akys: per vieną naktį čia dingo rusiški užrašai: vietoje iškabos „Magazin“ puikavosi užrašas „Parduotuvė“, vietoje „Stolovaja“ – „Valgykla“. Ant namų sienų kabojo lietuviški gatvių pavadinimai, o autobusuose – lietuviški maršrutų pavadinimai…

Tariamas atšilimas truko neilgai. L.Berijos nurodymai ne juokais išgąsdino Kremliaus lyderius, pirmiausiai Nikitą Chruščiovą ir Georgijų Malenkovą. L.Berijos „naujoji nacionalinė politika“ ypač kėlė nerimą N.Chruščiovui, kuris buvo atsakingas už KGB veiklą Vakarų Ukrainoje. Tai jis paskleidė žinią, esą L.Berija per operos „Dekabristai“ premjerą planuoja perversmą ir prezidiumo areštą.

Paskutinis sąmokslo lašas nulašėjo birželio 17-25 d., L.Berijai išvykus į Rytų Vokietiją, kur Berlyne prasidėjo didžiuliai vokiečių statybininkų streikai. Tvirtinama, kad tą savaitę Maskvoje vos ne kasdien susitikinėjo pagrindiniai L.Berijos priešai – Chruščiovas, Bulganinas, Žukovas, Mikojanas, Kaganovičius, Vorošilovas ir kt.

Kitą dieną, birželio 26-ąją, grįžęs iš Berlyno, L.Berija buvo suimtas. Per pusmetį trukusį tardymą jam pateikti kaltinimai perversmo organizavimu, tėvynės išdavimu, „šnipinėjimu Didžiajai Britanijai, pastangomis likviduoti tarybinę santvarką, kapitalizmo restauracija ir buržuazijos viešpatavimo atstatymu“. Gruodžio 23 d. L.Berija buvo sušaudytas, ištaręs paskutinius žodžius „Aš esu nekaltas“.

Iškart po jo suėmimo abu dokumentai buvo skubiai atšaukti, kaip „siekiantys suaktyvinti buržuazinius nacionalistinius elementus“, ir išimti iš visų CK Prezidiumo protokolų. A.Sniečkui, LKP CK 1953 m. liepos plenume padarytame pranešime agitavusiam, kad partija turinti užsiimti propaganda, o ne vadovavimu šaliai, vėl teko užsičiaupti. Kitaip sakant, destalinizacijos procesas, taip kaip jį suprato ir vykdė L.Berija, truko vos tris mėnesius ir buvo tik širma tikrajai represinei politikai nacionalinių pakraščių atžvilgiu. Jis padėjo pagrindus N.Chruščiovo įsitvirtinimui valdžioje.

Istorikas V.Tininis savo veikale „Sovietinė Lietuva ir jos veikėjai“ rašo, kad L.Berijos akibrokštu pasinaudojo N. Chruščiovas, jau 1953 m. rugsėjį tapęs faktiškuoju SSRS vadovu ir po trijų metų nuvainikavęs „asmens kultą“. Nors jo įsitvirtinimas valdžioje truko iki 1958 m., bet jau iškart po J.Stalino mirties Lietuva pradėjo įgyti tam tikrų autonomijos, ypač kultūrinės, bruožų. Kaip pastebi V.Tininis, jau 1953 m. liepos 19 d. įsaku raudona sovietinė vėliava buvo pakeista į trijų spalvų – raudona, balta, žalia – LSSR vėliavą, kuri turėjo simbolizuoti respublikos „suverenumą“. 1955 rugsėjo 17 d. ir lapkričio 24 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų Tarybos sprendimais iš įkalinimo ir tremties vietų buvo leista grįžti tūkstančiams represuotų Lietuvos gyventojų. Tiesa, kelias į Tėvynę jiems buvo erškėčiuotas…

Taigi, 1953-ieji po J.Stalino mirties pradžiugino ne tik daugelį lietuvių šeimų, sulaukusių grįžusių savo maitintojų, bet ir visą tautą, kuriai sužibo viltis, jog okupacijos gniaužtai pradeda atsileisti. Deja. Totalitarinis režimas parodė tik pirmuosius savo silpnumo ženklus. Atsinaujinus antisovietinei veiklai, ypač 1964 m. į valdžią grįžus Leonido Brežnevo stagnatoriams, tos viltys žlugo. Lietuva ketvirčiui amžiaus paskendo sovietinėje prieblandoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  2. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  3. Č. Iškauskas. Nacių okupacija: kaip lietuviai užtarė žydus
  4. Č. Iškauskas. Slaptieji protokolai: o gal jų esama ir šiandien?
  5. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  6. Č.Iškauskas. Latviai mus lenkia okupacijos žalos atlyginimo fronte
  7. Č. Iškauskas. Gyvas Sausio 13-osios nervas (pirmadienio mintys)
  8. Č. Iškauskas. Jubiliejinės dovanėlės V. Putinui
  9. Č. Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  10. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (III)
  11. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (IV)
  12. J. Prapiestis. Pūščios slėpiniai. Arba uždraustojo laiko beieškant (V) (video)
  13. A. Liekis. Istorinės atminties reikšmė lietuvių tautai ir jos valstybingumui
  14. V. Terleckas. Manipuliavimo žuvusiais juodosios technologijos. Aukų gainiojimas po vardynus ir jų žudikų slėpimas
  15. J. Užurka. 1991-jų Sausio 13-sios naktį prisiminus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Tampax'as says:
    11 metų ago

    Žinoma, pavadinimas perspaustas, kur jau ten neprikllausomybė 1953 m… Nors kol partizanų buvo, minčąių apie laisvę – taip pat…

    Atsakyti
  2. arvydas damijonaitis says:
    10 metų ago

    Informacija strybų, lietuvšaudžių giminaičiams:
    Klaidina „draugams“ skirtas terminas “komunistai”: 1.”Komunizmas” yra totalitarinių, atsilikusių šalių (pvz. Rusijos imperija) smegenų plovimui skirta doktrina. Daugeliu atveju – “komunizmas”, “klasių kovos“ priedangoje, buvo siaubingų masinių žudymų doktrina. 2.”Keturių komunarų”, juos dar galima įvardinti kaip to laikotarpio Rusijos valstybinius TERORISTUS, istorija yra lašas tūkstančio Kremliaus agentų jūroje, tuo metu veikusių Lietuvoje.3.NKVD-KGB propagandiniai triukai nulėmė keturių teisėtai sušaudytų teroristų kanonizavimą. “Keturi komunarai”- Kremliaus valdomi žudikai, genocido vykdytojai, turėjo tapti keturiais “šventaisiais”, tikslu vykdyti neregėtas savo žiaurumu lietuvių tautos naikinimo akcijas.4.Tolimesnė raudonojo teroro istorija, masiniai lietuvių žudymai, kuriuos organizavo ir vykdė taip vadinami „komunarai”, leidžia teigti, kad sušaudyti jie buvo pelnytai. 5.Bolševikinės Rusijos imperijos spectarnybos – “keturių komunarų” legendos kūrėjos, smegenų plovimui skiria ypatingą dėmesį. Klasta, melas, totalitarizmas – blogio ir melo imperijos esmė. Lietuvšaudžių vaikai, vaikaičiai neatsako už tėvų siaubingus nusikaltimus, tačiau dėl galimo interesų konflikto, tautos demoralizavimo jų politinė veikla moraliai netoleruotina. Tokių asmenų santykinai daugiau yra buvusių „komunistų“ LSDP. Kai kolaborantų giminaičiai vienijasi partiniu principu, tai pavojinga, Rusijos spectarnybos jais remsis, juos maitins, nes Kremliui kraujo praliejimas yra įprastas dalykas. Jų tankai tik laukia įsakymo, o pretekstas atsiras.
    Nebaudžiami nusikaltimai skatina naujus nusikaltimus, todėl būtina teisiniu keliu priversti Rusiją sumokėti kompensaciją už NKVD-KGB vykdytus „trėmimų“ priedangoje masinius lietuvių žudymus okupacijos metu. Pagarbiai, Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  3. Atgalinis pranešimas: Č. Iškauskas. Kaip L. Berija lietuvišką nacionalizmą skatino | Alkas.lt

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jonas Ohmanas LRT laidoje 2023-06-25 | stop kadras

Z. Vaišvila. Jonas Ohmanas turės pasiaiškinti ir dėl finansų

2023 09 08
Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos bendruomenei pristatyta paroda „Laikom frontą!“ | A. Morozovo nuotr.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos bendruomenei pristatyta paroda „Laikom frontą!“

2023 09 07
Lietuvoje minima: Molotovo–Ribentropo paktas ir Baltijos kelio, juodojo kaspino diena | rengėjų nuotr.

Minime: Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos kelio, juodojo kaspino dieną

2023 08 23
Bendra visų dalyvių nuotrauka | rengėjų nuotr.

Tolerancija ar diskriminacija – kuriuo keliu eisime?

2023 08 22
Kazys Lukšys garsino tautinį kiną ir Lietuvą | lzs.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Kazys Lukšys garsino tautinį kiną ir Lietuvą

2023 08 14
Nužudytų asmenų batai | Rengėjų nuotr.

Žinomi žmonės išgyveno kelionę laiku – prisiminta 1940 m. aneksija ir baisios pasekmės

2023 08 06
Po rusų antpuolio | Alkas.lt nuotr.

Kiek pasiteisino Vakarų deeskalacijos politika?

2023 08 01
Alkas.lt koliažas

Č. Iškauskas. Kas ardo valstybinę kalbą?

2023 07 25
Gausus žydų būrys 1940 m. pirmosios sovietinės okupacijos pirmąją dieną, sveikina Lietuvoje okupacinę Raudonąją armiją | Žurnalo ,,Kardas“ archyvo nuotr

V. Krikštaponis. Lietuvos žydai ir pirmoji sovietinė Lietuvos okupacija

2023 07 23
Atnaujintas UNESCO patarimas dėl švietimo taikai, žmogaus teisėms ir darniam vystymuisi | unesco.lt nuotr.

Atnaujinta UNESCO Rekomendacija dėl švietimo taikai, žmogaus teisėms ir darniam vystymuisi

2023 07 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Vaikai | pixabay.com, HaiBaron nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo

2023 09 12
Dronai gina Ukraina | www.facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

„Dronų armija“ kyla prieš driskius

2023 09 12
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Rajoniniai keliai galėtų pereiti savivaldai

2023 09 12
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Nusikaltimus valstybei siūloma vertinti griežčiau

2023 09 12
Mokytojų streikas | lsdps.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai remia mokytojų streiką: kartu rengs eiseną iki ministerijos

2023 09 12
„Bolt“ | lrt.lt, J. Stacevičiaus nuotr.
Kalba

„Bolt“ siūlo: mokėk brangiau ir gausi geresnį automobilį ir vairuotoją kalbantį angliškai, o gal būt, NET ir lietuviškai…

2023 09 12
Per karščius pamokos gali būti trumpinamos
Lietuvoje

Moksleiviai remia visuotinį mokytojų streiką

2023 09 12
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Skiriant paramą bus vertinamas ir turtas

2023 09 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • 2030 m. apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Pajūrietis apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Taip apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kam geriau patikėti UAB steigimo naštą?
  • Ką reikia žinoti, nusprendus statytis pirtį?
  • Seimas svarsto siūlymus dėl vaikų saugumo
  • „Dronų armija“ kyla prieš driskius
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Vaišvila. Jonas Ohmanas turės pasiaiškinti ir dėl finansų

by daiva
2023 09 08
4
Jonas Ohmanas LRT laidoje 2023-06-25 | stop kadras

Žiedas apie provokatorių Joną Ohmaną spaudžiasi. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Vita Gedvilienė tenkino Zigmo Vaišvilos ir Valdo Tutkaus skundą ir...

Skaityti toliau

Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos bendruomenei pristatyta paroda „Laikom frontą!“

by Kristina Aleknaitė
2023 09 07
0
Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos bendruomenei pristatyta paroda „Laikom frontą!“ | A. Morozovo nuotr.

Rugsėjo 4 d. Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijoje buvo pristatyta Lietuvos gyventojų genocido centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus...

Skaityti toliau

Minime: Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos kelio, juodojo kaspino dieną

by daiva
2023 08 23
3
Lietuvoje minima: Molotovo–Ribentropo paktas ir Baltijos kelio, juodojo kaspino diena | rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 23 – oji ir du pasauliui bei Lietuvai reikšmingi įvykiai, tebeaktualūs ir šiandien. Vienas – įvykęs 1939 metais. Antrasis...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • 2030 m. apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • >Kažin apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Pajūrietis apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Taip apie Pristatyti Nacionalinės koncertų salės planai
  • Tadas apie Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms
Kitas straipsnis
Laidoje „Savaitės pjūvis“ Č.Iškausko pokalbis su J.Vaiškūnu apie etnokosmologiją ir politiką (video)

„Savaitės pjūvis“ apie saulės energetiką, ekonomines prognozes ir pliušinius meškiukus (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai