Gruodžio 15 d., antradienį, 15 val., Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sakys sveikinimo kalbą ir atidarys Prezidentūroje vyksiančią diskusiją, skirtą paminėti Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų paviešinimui bei įvertinti šį svarbų įvykį, Lietuvos kaimynystėje stiprėjant pastangoms neigti ir klastoti istorinius faktus.
Konferencija-diskusija „Lietuvių kova dėl valstybės ir istorinės tiesos: Molotovo–Ribbentropo paktas 1939–1989–2020“ rengiama kartu su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu (VU TSPMI).
Renginyje daugiausia dėmesio bus skirta 1989 m. gruodžio 24-ąją Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo priimtam istoriniam nutarimui „Dėl Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politinio ir teisinio įvertinimo“, kuris pripažino trijų Baltijos šalių suverenumui prieštaravusius slaptus susitarimus „teisiškai nepagrįstais ir negaliojančiais nuo jų pasirašymo momento“ bei juos griežtai pasmerkė.
Diskusijoje dalyvaus 1989 m. rinkto Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nariai, Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarai prof. Vytautas Landsbergis ir Zita Šličytė, taip pat Nepriklausomybės Akto signatarai Egidijus Bičkauskas ir Emanuelis Zingeris. Diskusiją moderuos Lietuvos istorijos instituto istorikas dr. Algimantas Kasparavičius.
Stebėti konferencijos transliaciją bus galima LRT interneto portale.
Kitą savaitę, gruodžio 22 dieną, Valstybės pažinimo centre bus atidaryta virtuali paroda, skirta lietuvių tautos kovos su Molotovo–Ribbentropo pakto slaptaisiais protokolais istorijai.
Papildyta konferencijos vaizdo įrašu (anglų ir rusų kalbomis / lietuviškas įrašas kol kas nerastas):
[youtube]https://youtu.be/9P8wHQ_8MRk[/youtube]
[youtube]https://youtu.be/q-SsBcWmTrY[/youtube]
”… Molotovo–Ribbentropo pakto pasmerkimo reikšmę Lietuvos valstybingumui ” Pala pala: Tai Lietuva ir pusė Europos 50 buvo komunistinės, nes taip sutarė Molotovas su Ribentropu ? O gal Stalinas , Ruzveltas ir Čerčilis taip rankom sukirto ? Po 50 metų vėl tie patys rankom sukirto ir komunistai atvirto į kapitalistus. Ar tai neturėjo ir neturi jokios reikšmės Lietuvos valstybingumui ? Tai surenkit Džiaugsmo renginį.
– Egidijus Bičkauskas – Svarinsko teisėjas.
– Vytautas Landsbergis – Tautos priešas, vertas tremties iš Lietuvos, dėl 2003 sausio 23 aferos ir t t bei pan.
– Nejaugi nėra kam dalyvauti tokios svarbos renginyje?
– Absurdas.
Žinoma, Pakto pasmerkimas buvo svarbus Sąjūdžio politinis ir moralinis laimėjimas Lietuvai, bet ne daugiau. Tuo nepriklausoma Lietuva arkurta netapo, Sovietų Sąjunga negriuvo…
Jos atkūrimą ir Sovietijos griuvimą lėmė tolimesni Sąjūdžio vedamos Tautos veiksmai išvien su Baltijos, kitomis Sovietų Sąjungos tautomis, o taip pat jų palaikymas iš Amerikos, Britanijos, kitų Vakarų ir ne tik pusės.
Tad nėra čia ko Lietuvos valstybingumą sieti su Molotovo- Rybentropo pakto pasmerkimu. Ar tokiu informacijos pavadinimu nėra bandymo sumenkinti Tautos Sąjūdžio ir iki tol vykusių kovų dėl Nepriklausomybės atkūrimo reikšmę…
Beje, regis, kad čia kaip ir bandoma atskirti 1939 metus nuo prieš tai buvusių įvykių ir visų pirma 1938 m. kovo mėn. Lenkijos ultimtumo Lietuvai ir jos kapituliavimo.
Manau, kad Lietuvos valstybingumo (suverenumo) nykimui daug svarbesnę reikšmę turėjo būtent 1938 m. Smetonos valdomos valstybės kapituliacija prieš 1938 m. kovo Lenkijos ultimatumą. Jau tai – Hitleriui ir Stalinui, regionui parodė, kad Lietuva be smegenų ir raumenų yra… Tas be abejonės sąlygojo jų tolimesnius politikos sprendimus Lietuvos atžvilgiu. Lenkijos pateisinimams dėl 1938 metų kovo ultimatumo bei pateisinimų Lietuvos valdžiai dėl jo priėmimo negali būti… Štai kas yra svarbu pasakyti Tautai valstybingumo klausimu.
Ech, žmogau, žmogau, net nesinori diskutuoti su tokiais kliedesiais… Pirmą pastraipą puikią parašei, o toliau – nesąmonės. Hitlerio ir Stalino sprendimai buvo vienodi ir Lenkijos, ir Latvijos, ir Estijos atžvilgiu, o juk pagal tave jie bent jau Lenkijos turėjo neliesti, nes ji savo raumenis ar smegenis taigi rodė – net ultimatumą Lietuvai suveikė…
Šautuvo neatstatymas (“smegenų ir raumenų neparodymas” – išdavystė) į Lenkijos 1938 m. ultimatumą, kai jį atstatyti buvo būtina ginant suverenumą, juolab Lietuvai esant de jure su Lenkija karo būklėje, o Tautai “nerimstant be Vilniaus”, be abejonės lėmė tolesnius žinomus istorinius įvykius regione, o kartu ne maža dalimi įtakojo ir pačios Lietuvos valstybės tolesnį likimą tokį, koks ją ištiko…
taip, pradzia skaitosi idomiai, bet nuo paskutines komentaro dalies galejote ir susilaikyti. butu gavesi gerokai solidziau…
trumpai galima pasakyti tik tiek: paklausykite Solonina. likimas buvo nusprestas, atsidurus tarp kujo ir priekalo. jokios kitos iseities nebuvo… paprasciausiai nebuvo, ir jei kas galvoja kad Lietuva kazka sprende ir leme… liudna.
Abejojantiems, kad Lietuva ką nors sprendžia, atsakė Sąjūdis, o praeito amžiaus pradžioje – Vasario 16-oji.
Dėl Smetonos, tai solidžiausia būtų manyti, kad jis į lietuvybės pamatus nedėtinas… Dėl to ji tik stipresnė taptų…
tai taip, buvo nuspresta kad sajunga birs, tai ir Sajudis pacioje vietoje… pasiklausykite Fursovo, idomiai apie sajungos zlugima kalba… tamsta manote kad ‘sveikame kune’ sajudis viska sugriopve? neturekite vilciu…
su Vasario 16aja tas pats: kazkam reikejo griuciu ir zlugimu, Lietuva tuo ir pasinaudojo. Tai puiku kad pasinaudojo, galejo ‘oro ikvepti’, bet galvoti kad pati tai nusprende ir ‘padare’… nebukite juokingas
Gorbačiovo prestroikos vaidmens Nepriklausomybės atkūrimui gali tik aklas nematyti, bet dėl jos apsisprendė ir veikė Tautos sąjūdis, beje, kartu su valdžioje buvusiais komunistais. Perstroika savaime Lietuvos valstybės suverenumo nereiškė – jo nenešė.
Kažkaip gal nelabai gerai lietuviškai suprantate ar šiaip primityvaus suvokimo esate, tarsi ne šioje žemėje gyventumėte, kad iškreiptai suvokiate lietuvių kalba ir pagal jos gramatiką reiškiamas mintis…
Čia gal pačiam derėtų priminti dar tokį faktą, kad Sovietmečiu net ir “99 %” komunistų, nekalbant apie kitus, svajojo apie nepriklausomą Lietuvą nors tiek, kokia buvo Lenkija, kitos vadin. Liaudies demokratinės šalys.
Garbusai Vilna,
pripažįstu: perestroika – mot. gim. daiktavardis, bet kažin, ar ne Raisos Maksimovnos vaidmuo buvo didesnis. Kai po visų ligtolinių korpulentiškų matronų Kremliuje šalia generalinio atsistojo elegantiška moteris, mokėjusi anglų k. ir puikiai įsisavinusi etikėtą, Vakarai iš netikėtumo prarado amą, vėliau staiga sujudo ir, kaip ir kiek suprato, savo ruožtu jį rėmė jo kovoje su Kremliaus hipopotamais (kad ir Nobelio premija – ji garantavo jam, jog, jei kas, neteks skursti. Kad ir kaip kraupiai mums skambėjo premija kraujyje mirkusiose rankose) .
Kitas veiksnys – laisviau, nei prie Stalino Vakaruose darbavęsis diplomatinis korpusas, darbuotojų šeimų nariai. Jų vaikučiai irgi panoro blizgučių, neribotos nuosavybės ir laisvės. Jų noras kuo greičiau išsidalinti imperijos turtus, tapti savininkais tapo subyrėjimo aktyvikliu. Turto dalyboms, išvežimui ir slapstymui užsieniuose, Šveicarijoje, panaudota net kariuomenė, KGB pajėgos – kariai krovė į lėktuvus lagaminus su auksu ir brangakmeniais).
O kol būtent nuo galvos vyko toks byrėjimas, kol jie nuo godulio apakusiomis akimis nieko aplink nematė, ar ne nuodėmė būtų tuo nepasinaudoti? ,,Dvarui artimi” skleidė žinią, jog Kremliuje bent porą metų vyko aršios kovos tarp ,,jastrebų”, ,,golubių mira” ir dar kažkokių.
Kai viešnagės pabaigoje Gorbis ne tai pagrąsė, ne tai įspėjo, jog mes ,,chlebniom svojei nezavisimosti” – gal turėjo galvoje, kad čia pa(si)kartos viską, kas pas juos vyko – kraštą nusiaubs gerai organizuotos, ginkluotos, techniškai aprūpintos, profesionaliai vadovaujamos banditų gaujos?
Be abejonės Raisos, Jakovlevo, kitų perestroikininkų vaidmuo, indėlis tam, kas vyko, yra neįkainuojamas. Tačiau jie veikė išvien – vienas kitą papildė, todėl priešinti vieną kitam nederėtų – pletkiška. Jis Gorbačiovas, ji Gorbačiovienė tikrąja šių žodžių prasme…
Matot supriešinimą? – Tiesiog kiekvienas kažką veikė, ir, sąmoningai ar ne, tuo paveikė tolesnę įvykių eigą, gal nė pats tokio rezultato nesiekdamas, ar nesitikėdamas, ar apskritai kitko norėdamas… Juk dažnas mes teisinamės (ar kitą teisinantis girdime): ,,Ne to norėjau”… ,,Norėjau, kaip geriau, o išėjo…”
zinote ‘suvokimo gigante’, 1947 buvo gerokai daugiau svajojnaciu apie Lietuvos nepriklausomybe, zinome kuo tai baigesi. net alke dabar yra straipsnelis apie partizana Jeci, kuriame cituojami jo sunaus persakyti tevo zodziai apie laimejimo neimanomybe (tam laikui)…. sajunga griuvo pribrendus reikalui, ir tikrai ne Lietuva tai sprende. vienareiksmiskai. kol ji buvo stipri, apie nepriklausomybe buvo galima svajoti, noreti- tik tiek. kai del ivairiu priezasciu nusilpo, tada taip. issipilde noras…
panasu kazkaip nelabai lietuviskai suprantate, o gal siaip[ primityviai mastote… 🙂
Na, toliau primityviauji… Gal, sakyčiau, tinkamų partnerių partiškai ar lenkiškai “pasispjaudyti” pasieškotum, tarkim, kokiam Delfyje…
,,Vilna” pateikė puikias ir teisingas politines įžvalgas,- tad ačiū Jai.