Žmonės, kai jūs, rašydami socialiniuose tinkluose, pridarote daugybę klaidų, kartais tiesiog sunkiai suprantamų, lyg būtumėte visai nesimokę mokykloje, lengva kiekvienam kitam, prakutusiam, imti ir ištampyti jūsų klaidas po visą tinklą bei tyčiotis, tyčiotis… Visiems kyla noras pasijuokti, pasišaipyti. Kaip kad iš paskutiniųjų klaidų, kurias feisbuke matėme šiandien, padarytų net ne privačių asmenų, bet parduotuvių darbuotojų – „vištos sparnialiai“ ir „pasidaryk pac“. Kandžiai tyčiotis mes mokame, net tie, iš kurių tyčiojamasi. Tiesa, tokiu atveju bendravimas dažniausiai perauga į keiksmažodžių ir neapykantos jovalą. Nepastebėjome, kad kas imtų ir tiesiog parašytų, kur klaida, kaip ir kodėl reikia rašyti kitaip. Neturime omeny kalbai skirtų specializuotų leidinių. Dabar beveik viską galima surasti internete, žinoma, jeigu žmonės įkėlė. Bet vargu ar kas pasiūlys Jums pakartoti vidurinei mokyklai skirtus gramatikos vadovėlius. Tai joks ne pasiekimas, bet lengva ir naudinga.
Kad rašantieji taisyklingai neužsidarytų savuose kaulo bokštuose, mes steigiame „Saulės arkliukų“ langelyje „Palėpė“ virtualią pradinės mokyklos lietuvių kalbos kurso mokyklėlę, kurioje bandysime priminti ir pakartoti pagrindines ir labai svarbias rašybos taisykles. Laimei, mūsų palėpėje atsirado senų įvairių klasių mokyklinių lietuvių kalbos vadovėlių, o pagrindinės rašybos taisyklės nesikeičia.
Sunku dabar, praėjus tiek metų, patikėti, bet jau 4-oje klasėje vaikai išmokomi tokių rašybos dalykų kaip kad priebalsių asimiliacija, vietininko ir kitų linksnių galūnių rašymas. O tai labai dažnos mūsų, suaugusiųjų daromos klaidos viešojoje erdvėje, t. y. socialiniuose tinkluose, o konkrečiai – feisbuke.
Pradžiai – mažumėlis teorijos, kaip ji pateikiama ketvirtokams: „Kalba – brangus žmogaus turtas. Kalbėdami kitiems pasakome savo mintis, norus. Be kalbos negalėtume mąstyti, mokytis, įgyti žinių.
Kai žmonės kalba aiškiai, taisyklingai, jų mintis suprantame. Neaiški, netaisyklinga, skurdi kalba kliudo susižinoti, bendrauti.
Kalbos mokslas padeda geriau, greičiau išmokti kalbą. Todėl ir mokomės gramatikos, tai yra morfologijos ir sintaksės. Morfologija aiškina, kaip žodžiai kaitomi (linksniuojami, asmenuojami), kaip jie sudaromi; sintaksė – kaip žodžius jungti į junginius bei sakinius. Leksika padės išsiaiškinti žodžių reikšmes, turtinti mūsų žodyną. Fonetika (ir kirčiavimas) supažindins su kalbos garsais, jų tarimu.“
Sunku patikėti, bet vaikai daug gali išmokti. Štai 4-oje klasėje jie jau kartoja kalbos garsinę sudėtį, mokosi atskirti skardžiuosius ir dusliuosius priebalsius, balsius y, ū, i, u žodžių šaknyje, pakartoja tokias kalbos dalis kaip daiktavardis ir būdvardis, daiktavardžių ir būdvardžių galūnių rašybą ir t. t.
Mes gi viešojoje erdvėje leidžiame sau rašyti megstukas, apsurdas, pavešti ir t. t.
Todėl pirmiausia turime pakartoti, kurie priebalsiai yra skardieji, o kurie duslieji.
Skardieji priebalsiai: b, d, g, z, ž, dz, dž, h, l, v, j, r, m, n.
Duslieji: p, t, k, s, š, c, č, f, ch.
Priebalsiai l, v, j, r, m, n tariami labai panašiai kaip ir balsiai, jie visada skardūs ir neturi dusliųjų porininkų.
Žodyje susidūrus dviem priebalsiams, kartais prieš duslųjį priebalsį einantis priebalsis suduslėja, o prieš skardųjį suskardėja. Tokiu atveju ieškoma žodžių ar formų, kur nėra asimiliacijos (degti – dega, žiebti – žiebia, megzti – mezga).
Kita dažna klaida, padaroma nežinant šių taisyklių:
Jei daiktavardžio vienaskaitos vardininko galūnė -ė, kitų linksnių galūnėse yra arba -e, arba -ę, arba -ė (pavyzdžiui, upė, -ės, -ei, -ę, -e, -ėje, upės, -ėms, -es, -ėse).
Jei vienaskaitos vardininko galūnė -i arba (i)a, kituose linksniuose prieš galūnę rašomas minkštumo ženklas (pavyzdžiui, vyšnia, -(i)os, -(i)ai, -(i)ą.
Deja, labai dažnai vietininko linksnyje parašoma galūnė -a. Tai neteisinga!
Reikia žinoti, kad:
ir vienaskaitos, ir daugiskaitos vietininko galūnė (-yje, -uose) visuomet baigiasi balse -e.
Literatūra: I. Jurkonis, V. Sirtautas. Lietuvių kalba. Vadovėlis IV klasei. Kaunas: Šviesa, 1983.
