Šiemet minime Steigiamojo Seimo metus. Ta proga jau kalbėjomės su Dariumi Vilimu, kuris ir vėl – mūsų svečias, apie Seimelius. Tačiau Darius daugiau tyrinėja kitą pavietų veiklą – žemės teismus (yra jo knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo sistemos formavimasis (1564–1588)“) ir apskritai teismus.
Taigi, pakalbėsime apie LDK teismus: kokie tie teismai buvo?
Pačioje pradžioje teismai buvo valdovo vietininkų, didžiūnų teismai, tačiau, ilgą
laiką gyvenant personalinėje unijoje su Lenkija, prisirinkta naujovių, nusižiūrėta ir XVI a. iškyla ne tik seimelių problema, bet artėjant Liublino unijai, iškyla teismo reformos būtinybė. LDK bajorai, ypač vadinamieji vidutinieji, norėjo reformuoti valstybės teismus, kaip jie sakydavo, pagal lenkų pavyzdį. Tai reiškia, kad valstybėje funkcionavo formaliai renkami žemės teismai, kurie teisė nepriklausomai nuo vietininkų valios.
Kalbant apie teismus, suprantama, kad buvo būtina paklausti, o ar turėjo Lietuva teisingumo deivę. Antai graikai turėjo teisingumo deivę Temidę. Lietuviai seną kalbą tai turi, tai nejaugi jie neturėjo teisingumo deivės. Sunku patikėti tuo, tai gal LDK teismų veikloje dar galima buvo aptikti jos pėdsakų.
Juk Mindaugo – Tautvilo ginčo atveju, jie nesikovė vienas su kitu, o kreipėsi į Vorutą, tai kodėl jos nelaikius teisingumo deive.
Va tokiame – problemos lygyje kalbos turi eiti. Tik tada žymesnės naudos iš pokalbių turėtume…