Pirmadienis, 2 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

M. Tamošiūnas. Laisvė kalbos darkytojams, vargas skaitytojams

Mindaugas Tamošiūnas, www.respublika.lt
2020-11-29 15:36:44
47
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Piketas uz lietuviu kalba-respublika.lt nuotr
respublika.lt nuotr.

Viešas klausimas Kalbos komisijai ir Seimui

Gal pamenate, o gal ir ne, „Respublikoje“ šių metų kovo pradžioje (2020 m. Nr. 10, p. 8) buvo paskelbtas senolio viešas klausimas „Ar tikrai lietuvių kalba valstybinė?“ Tikėjosi žmogelis, kad klausimą išgirs kas nors iš aukštosios valdžios ir pastaroji paaiškins visiems abejojantiems, kas iš tikrųjų dedasi su ta vargše lietuvių kalba. Apsiriko… Paaiškėjo, kad aukštieji pareigūnai nemato reikalo aušinti burnos, jeigu tiesiai į juos nesikreipiama.

Sumanė tada pilietis prašyti Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) pirmininkės Alvitos Armanavičienės tarpininkauti. Ačiū jai, kad sutiko padėti. Kalbos komisija atsiliepė…

Beviltiškas atsakymas

VLKK pirmininko Audrio Antanaičio atsakymo rašte (2020-05-18) skaitome: „Kalbos komisijos nuostatos dėl kitų kalbų asmenvardžių rašybos, o būtent galimybė teksto rengėjui pasirinkti (pagal teksto pobūdį, skaitytojų gebėjimus ir poreikius) vartoti sulietuvintą rašybą ar autentišką (iš šaltinio lotyniškais rašmenimis), pridedant reikiamas galūnes, nesikeičia – nustatyti principai galioja visus tris valstybės dešimtmečius. Atitinkamai vartotojai pasirenka, kuriuo principu rengiamus žiniasklaidos šaltinius skaityti, kur skelbti savo autorinius straipsnius.

Verstinių leidinių autorių vardai ir pavardės knygų viršeliuose, antraštiniuose puslapiuose paprastai yra vartojami autorių teisių saugomomis originaliomis formomis (pagal tarptautinį susitarimą 1961 m., Paryžiuje.), tačiau Kalbos komisija skatina leidėjus greta originalių formų nurodyti ir sulietuvintas (adaptuotas) formas. Tam skirta 2006 m. rugsėjo 26 d. rekomendacija.“

Štai toks viltį teikusios Kalbos komisijos beviltiškas atsakymas. Dabartinei nuostatai galiojant, skaitytojas turėtų galimybę rinktis tik tuo atveju, jeigu visi vieši lietuviški tekstai būtų lygiagrečiai skelbiami su ‚,autentiška“ ir lietuviška svetimvardžių rašyba. Bet tai būtų per daug brangiai kainuojanti kvailystė. Todėl skaitytojai jokio pasirinkimo neturi. Jie priversti srėbti Kalbos komisijos išvirtą jovalą.

Protinga išeitis yra. Kodėl ji atmetama?

Ją prieš 130 metų nurodė mūsų Tautos žadintojas Vincas Kudirka „Statrašos ramsčiuose“ (rašybos taisyklėse, 1890 m.). Jos esmė tokia: svetimvardžius rašome pagal tarimą lietuviškais rašmenimis, o jų tikrai autentišką, lietuviškomis galūnėmis neiškreiptą formą, atitinkamos kalbos rašmenimis prireikus pateikiame čia pat skliausteliuose arba rodyklėse.

LNVF lydraštyje buvo pabrėžtinai prašoma Kalbos komisijos paaiškinti, kodėl ji atsisako nelietuviškų tikrinių vardų rašybą sutvarkyti pagal šią V.Kudirkos išmintingą taisyklę. Deja, nepaaiškino, tik pakartojo seną giesmelę apie pasirinkimą, kurio skaitytojas neturi ir neturės, kol galios dabartinė Kalbos komisijos nuostata. Pasirinkimo laisvę turi tik kalbos darkytojai.

Sektinu pavyzdžiu mums galėtų būti latviai. Svetimvardžių rašybos klausimu jie nesiblaško. Atlaiko europintojų spaudimą. Mūsų Kalbos komisija (visų ligšiolinių kadencijų), deja, turi pernelyg išlavėjusį mėgdžiojimo instinktą. Argumentų kalbos nesupranta…

Labai patogu būti „autentiku“, prof. Vinco Urbučio žodžiais, „nurašinėtoju“, nes gali savo naštą perkelti ant skaitytojo pečių. Paraidžiui persirašai svetimvardį, „papuoši“ jį lietuviška galūne, visiškai negalvodamas apie tartį, o tu, skaitytojau, žinokis: linksniuok į sveikatą lietuviškas galūnes! Štai kokia jų „vakarietiškumo“ ir „autentikos“ esmė. Jiems nesvarbu, kad pridėdami lietuvišką galūnę prie autentiškai rašomo svetimvardžio, jį sudarkome, kartais net sukarikatūriname (iš Trampo atsiranda Trumpas ir pan.).

Laimė, kad dar turime sąžiningų, ne mažesnės, net didesnės, kvalifikacijos kalbininkų, lituanistų, apskritai mokslo ir kultūros žmonių, tarp jų – teisininkų, kurie seniai reikalauja nelietuviškų tikrinių vardų rašybą sutvarkyti būtent pagal minėtą kudirkišką taisyklę.

Šiemet sukako 20 metų, kai „Dienovidyje“ 2000 m. vasario mėn. buvo paskelbtas net 158 kultūros ir mokslo veikėjų viešas prašymas tai padaryti. Po to buvo dar ne vienas panašus kolektyvinis prašymas ir žinomų teisininkų (dr.Algimanto Dziegoraičio, dr. Stasio Šedbaro, prof. habil. dr. Alfonso Vaišvilos ir kt.) išvada, atskleidžianti antikonstitucinį minėtos VLKK nuostatos pobūdį. Išvadai (įteikta LR Seimo valdybai ir Vyriausybei 2004-06-21) pritarė Lietuvos teisininkų draugijos valdyba ir Lietuvos advokatų taryba. Už kudirkišką problemos sprendimą buvo pasisakyta taip pat Lietuvos kultūros kongreso tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo 2008 m. spalio 7 d. surengtos konferencijos „Lietuvių kalba XXI a. pradžioje“ priimtoje deklaracijoje, daugeliu kitų atvejų, tačiau visų jų likimas vienodas. Kalbos komisija, piktnaudžiaudama savo įgaliojimais, tuos prašymus, siūlymus atmetė, dorai nepaaiškindama, kodėl.

Lietuvos Respublikos Seimas, kuris tvirtina Kalbos komisijos sudėtį ir kuriam komisija yra atskaitinga, į šią jos savivalę žiūri pro pirštus. Netenka stebėtis, nes pačiame Seime nesiliauja mėginimai net Lietuvos piliečio pase įteisinti asmenvardžių įrašus kitomis kalbomis lietuviško įrašo sąskaita.

Ne iš gero gyvenimo 2017 m. rugsėjį Vilniuje buvo įkurta piliečių organizacija „Talka kalbai ir tautai“. Tik jos surengtos visuotinės piliečių apklausos dėka anuomet pavyko apginti asmenvardžių įrašus valstybine lietuvių kalba Lietuvos piliečio pase, taigi ir kituose asmens dokumentuose. Ši piliečių organizacija 2020 m. gegužės 27 d. viešai kreipėsi į visas Lietuvos politines partijas prašydama, kad jos savo programose užsibrėžtų tikslą ir numatytų būdus, kaip stiprinti valstybinės lietuvių kalbos pozicijas. Deja, panašu, kad ir naujojo Seimo valdančiąją koaliciją sudariusios partijos šio raginimo neišgirdo…

Piliečių konstitucinė teisė – valdžios pareiga

Kodėl piliečiams tenka nuolat sukti galvą, kaip perskaityti vieną ar kitą svetimvardį ar viešą informacinį užrašą? Kodėl sistemingai pažeidžiama jų konstitucinė teisė visą viešą informaciją gauti taisyklinga valstybine lietuvių kalba? Valstybės pareiga – šią piliečių konstitucinę teisę nepriekaištingai įgyvendinti. Šį darbą atlikti tiesiogiai įpareigotos Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, bet jo deramai neatlieka.

Štai išsirinkome naują Seimą. Dvi naujosios valdančiosios koalicijos narės – Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija, – konservatoriams neprieštaraujant, yra užsibrėžusios tikslą Lietuvos piliečio pase įteisinti autentišką svetimvardžių rašybą lietuviško įrašo sąskaita.

Iš kur tokia nepagarba valstybinei kalbai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai? Konstitucinio Teismo 1999-10-21 išvadoje aiškių aiškiausiai parašyta: „Asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Kitaip būtų paneigtas valstybinės kalbos statusas.“ Tokia yra ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nuostata.

Prisiminkime V.Kudirkos kadaise išmintingai suformuluotą svetimvardžių rašymo taisyklę. Pasirodo, ji puikiausiai tinka ir asmens dokumentams! Tai įrodė Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutarimu išaiškindamas, kad „Lietuvos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja.“

Manyčiau, kad tai būtų galima puikiausiai padaryti pirmame paso papildomų įrašų puslapyje. Atvertę dokumentą, iš karto matytume abi asmenvardžio formas.

Taigi išvada ir siūlymas toks: Seimo, Vyriausybės nariai, prieš duodami priesaiką, privalėtų būti išlaikę aukščiausio lygio Konstitucijos egzaminą. Atitinkamo lygio Konstitucijos egzaminą turėtų išlaikyti visi, kuriems tenka duoti priesaiką. Iš Kalbos komisijos narių kažkodėl priesaikos nereikalaujama, bet tai neatleidžia jų nuo pareigos savo nutarimais nuosekliai įgyvendinti piliečių konstitucinę teisę visą viešą informaciją gauti taisyklinga (ne bet kokia) valstybine lietuvių kalba.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Valstybinės lietuvių kalbos statuso atkūrimo 30-mečiui skirtoje konferencijoje aptarti lietuvių kalbos politikos klausimai (video)
  2. Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
  3. Pokalbis „Kalbos kelias“ (1): „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“ (tiesioginė transliacija, video)
  4. „TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus
  5. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  6. E. Valiukaitė. Pažymint lietuvių kalbos metus, A. Kubilius TS-LKD vardu siekia sumenkinti valstybinį lietuvių kalbos statusą
  7. Gimtosios kalbos išdavystė ar reikalingi pokyčiai?
  8. Įteikti apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (nuotraukos)
  9. Valstybinės kalbos gynėjai jau surinko daugiau nei pusę reikiamų parašų (video)
  10. „TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus
  11. Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“
  12. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  13. A. Pangonytė. Diskusija dėl asmenvardžių. Ar laisvė yra Layla?
  14. A. Antanaitis: Būkime patys verti savos kalbos
  15. R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 47

  1. Dalia says:
    5 metai ago

    Gerbiamieji, gal TALKA (ar su VLKK, ar be jos) galėtų kreiptis į visus tinklalapius, tiklalaidžius (nežinau, kaip lietuviškai pavadinti portalus ir platformas), kviesdama ištrinti nelietuviškai parašytus komentarus?
    Žmonės dėl lietuvių kalbos kalėjimuose sėdėjo, į katorgas ėjo, o mes net pasikeisti klaviatūrų negalime? Juk rašome be ė raidės, kurią turime vieninteliai pasaulyje, be nosinių, be š ir ž. Tai kokie gi mes lietuviai?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      O kaip su angliškais kavinių, parduotuvių, įmonių užrašais, rėžiančiais akį kiekviename žingsnyje?

      Atsakyti
      • AAA says:
        5 metai ago

        Gal, sakau, tiesiog neiti ten?

        Atsakyti
        • Iškabos says:
          5 metai ago

          Būtent.
          Nežinau, kaip dabar yra, bet prieš kažkiek metų ieškojau Skandinavijoje ir kt. Europos šalyse, ar ir kas priima į iškabas svetimą kalbą arba raides. Nebeprisimenu kitų šalių, Tačiau Suomijos parduotuvė pavadinta Maksima, dar kitokių pavadinimų paieškojau, bet radau užrašus tik jų kalba . Ir nieko – nebankrutuoja… 🙂

          Atsakyti
      • Žemyna says:
        5 metai ago

        Nepadėjo LRyto laidoje JK Prekybos rūmų vado išsakyta nuostaba dėl to, kad jis nejaučia einantis Lietuvos sostinės gatve, kadangi visos iškabos ne lietuviams rašytos, ne lietuvius kviečia. Jis taip ir klausė – na, kiek anglų per dieną praeina šia gatve 2? 5? O lietuvių MINIOS eina, bet tavo iškaba į juos nesikreipia, jų nekviečia?
        Esą, Vilniuje nejaučiamas skirtumas, ar eini Lietuvos, ar kokios nors buv. kolonijos Azijoje, kitame žemyne miesteliu, jokios orientacijos. Turistas ne to ieško. Jis ieško to, kas ne taip pat, kaip pas juos, jis egzotikos ieško…
        Bet ar ne mūsų primityvumas leidžia verslui taip elgtis? Ar pagaliau išmoksime iš Vakarų to, kas iš tiesų naudinga – savo principingumu daryti įtaką tam, kas ir kaip čia vyksta? Vakarų klientai surengia boikotą, ir verslui tenka rinktis, ar ir toliau rodyti nepagarbą vietos klientams, ar apsigalvoti. Užtektų imtis boikotuoti vieną po kitos kelias kavines, ir jų kišenė jas priverstų deramai elgtis. O kitų nė nereiktų, kai pamatytų, jog gyventojai rimtai nusiteikę. Pačios ,,persikrikštytų”

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          5 metai ago

          O dabar paklausykime, kaip aukščiausieji sako šnekose, kurios kažkodėl vadinamos kalbomis, „tolerantiškai paraleliai kvestionuoja populiacijos inovatyvią edukaciją…“ Nyku, kaip niekada…

          Atsakyti
        • Tvankstas says:
          5 metai ago

          Pradėkime nuo McDonalds ir panašių ‘restaurant’.

          Atsakyti
  2. Ostemeda says:
    5 metai ago

    Ačiū jums už šį straipsnį.

    Atsakyti
  3. ŽEMAITIS says:
    5 metai ago

    Geriausia tvarka – kitų tautų žmonių vardus ir pavardes rašyti naudojant tik lietuviškus rašmenis ir pan., o originalų variantą (kad ir heroglifais) pateikti skliaustuose.
    Tad dar V. Kudirkos siūlyta tvarka yra teisingiausia.

    P.s., Neįsivaizduoju, kaip mano tėviškės žmonės ištartų kad ir tokį lenkų kalbos priebalsių junginį, kaip “sz”. Pvz., aš taip pat nesu užtikrintas, berods tariama “č”. Tačiau paprasti kaimo žmonės tikrai to nežinotų ir “laužydami liežuvį” tartų taip, kaip parašyta 🙂
    Dėl tos pačios priežasties LIETUVIŠKUOSE DOKUMENTUOSE IR SPAUDOJE kitų tautų žmonių asmenvardžiai oficialiai turi būti rašomi TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS. O daugiau – juk pasuose atskirame lape arba spaudoje – skluastuose galima pateikti originalų variantą bet kokiais rašmenimis.

    Atsakyti
    • Taisyklė says:
      5 metai ago

      Taisyklės to ir reikalauja
      – plačiajam skaitytojų ratui skiriamuose tekstuose (spauda, romanai ir pan.), svetimvardžiai rašomi lietuviškai pagal skambesį.
      – Specialistams, mokslininkams skirtuose bei teisinės paskirties tekstuose rašoma irgi lietuviškai, pagal skambesį, bet teksto pradžioje VIENĄ kartą skliaustuose parašoma ir originaliai (palengvinimas tiems, kas naudojasi tekstais ir originalo kalba – kad žinotų, ko ieškoti).
      Laikantis šios taisyklės, mes aprūpinami ABIEM originalais – ir skambesio, ir rašytiniu. Toks parašymas padeda ir besimokantiems, besidomintiems, ir nemokantiems tos svetimos kalbos. (Juk vien anglų k., pvz., I bei A raidės mums rodo, jog lotyniškos raidės savaime dar negarantuoja, kad žinosime, kaip turi skambėti žodis, kad vienu atveju ji žymi vieną, kitu – kitą garsą. O kitose kalbose dar daugiau raidės ir garso nesutapimo atvejų – net ir toje pačioje kalboje raidės skambesys būna skirtingas, priklausomai ir nuo šalia esančių kitų raidžių.)

      Atsakyti
  4. Kiemsargis says:
    5 metai ago

    Atsiverčiu Ėlėrtėo tinklapį. Štai kaip “nacionalinis” rašo nelietuviškus asmenvardžius.Čia pavyzdžiai iš vieno straipsnio:
    1 būdas-Dave`as Prowse`as
    2 būdas-Thomas Bowingtonas
    3-būdas- Liukas Skaivokeris

    Atsakyti
  5. Žodis Ėlėrtėui: says:
    5 metai ago

    Kodėl „nacionaliniu“ save tituluojantis transliuotojas nelietuviškus asmenvardžius visur rašo iškreipta originalo forma (Trumpas, Trzaskowskis) ir asmenvardžius, užrašytus nelotyniško pagrindo rašmenimis, lietuviškame tekste pateikia suanglinta iškreipta forma (Qamaras Javedas Bajwa)?
    Kitų kalbų asmenvardžius rišliame tekste LRT rašo sugramatintai (originali forma su lietuviška galūne) todėl, kad lietuvių kalba yra fleksinė (t. y. sintaksiniai ryšiai tarp žodžių reiškiami galūnėmis), vadinasi, nėra griežtos žodžių tvarkos sakinyje. Pvz., Trump Macron pasiūlė susitaikyti. Veiksnys gali būti ir Trump, ir Macron, todėl būtų neaišku, kas kam – ar Trumpas Macronui, ar Macronas Trumpui pasiūlė susitaikyti.

    LRT žiūrovai turėtų pastebėti, kad titruose (kai yra vardininko forma) galūnės nepridedamos.

    Su asmenvardžiais tų kalbų, kuriose vartojami ne lotyniški rašmenys, situacija tokia: TV žinių titruose rašome lietuviškomis raidėmis pagal tarimą (Kim Čong Inas, Mun Džeinas). LRT portalas pasirinko rašyti pagal anglakalbių perrašą dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties: kad į interneto paieškos sistemą įvedus pavardę (dažniausiai tie, kurie domisi pasauline politika, tikėtina, skaito užsienio žiniasklaidą, todėl tuos asmenvardžius atpažįsta būtent pagal anglų kalbos perrašą), kaip siūlomų šaltinių patektų ir LRT portalas.

    Atsakyti
  6. ekvos says:
    5 metai ago

    VLKK į užklausą dėl žodžio “komunikacija” vartojimo atsakė teigiamai ir dar nurodė, kad jau nuo kokių 2005 yra taip siūloma. Tai gi, lietuvių kalbos jau NEBĖRA ir tik KOMUNIKACIJA.
    Mes dabar komunikuojame komunikuojant (važiuojant) transporto komunikacijomis (keliais) komunikuojam (bendraujam) namuose komunikuojam (susirašinėjam) ir klausydami komunikacijos (tv) ir sėdėdami ant puodo, kuris komunikuoja su centralizuotomis miesto komunikacijomis.
    Ką bepridurti, net prezidentūra jau nebeturi atstovo spaudai, tik komunikuojančią komunikaciją.
    Šaunuolis Audrys!

    Atsakyti
    • A-2 says:
      5 metai ago

      Tik ši radijo stotis dar rengia laideles kalbos klausimais. Nedažnai, bet visgi.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        VLKK jau seniai joks autoritetas. Joks!

        Atsakyti
  7. ekvos says:
    5 metai ago

    Tautiškai “nacionalinis” LRT net per kultūros laidas skleidžia panašią “komunikaciją”. Jei Audrys tik galėtų bent nebijoti bauduoti viešų institucijų.
    Baisiausia, kad šia liga jau serga ir mūsų “kontaktinės” mokyklos ir jų ministerijos.
    Vaikų darželiai čia tai išvis palikti be priežiūros vaikai nebesupranta apie ką kalba “neformaliosios edukacijos” atstovai. Vaikai grįžę skundžiasi, kad daug jiems pasakojo, bet kažkokia nesuprantama kalba.

    Atsakyti
  8. jo says:
    5 metai ago

    Verstinių leidinių autorių vardai ir pavardės knygų viršeliuose, antraštiniuose puslapiuose paprastai yra vartojami autorių teisių saugomomis originaliomis formomis (pagal tarptautinį susitarimą 1961 m., Paryžiuje.)

    Lietuvių kalbos priešininkai mėgsta mulkinti žmones kažkokiais tariamais tarptautiniais reikalavimais, susitarimais, normomis. Tačiau pažiūrėkime kaip autorių pavardės rašomos knygų viršeliuose Latvijoje, pvz.:
    Ērihs Maria Remarks. Rietumu frontē bez pārmaiņām.
    Džordžs Orvels. Dzīvnieku ferma
    Herberts Velss. Laika mašīna
    Arturs Konans Doils. Bāskervilu suns
    Irsa Sigurdardotira. Parāds

    Kažkodėl latviams rašyti latviškai netrukdo jokie tarptautiniai susitarimai ir autorių teisės…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 metai ago

      O latviai – ne “katolikai” ir jiems nereikia “kulokais” daužyti krūtinės už nepadarytas nuodėmes .
      O mūsų “šviesuomenės” pagrindinis bruožas; “tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas”.

      Atsakyti
    • Taip says:
      5 metai ago

      Ir pirmame įžanginiame, bei galiniame puslapiuose jiems nieks netrukdo įrašyti ®originale.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        Gal broliai latviai mažiau baudžiauninkais buvo? Ir katalikybės ten nėra.

        Atsakyti
        • Bartas says:
          5 metai ago

          Brolių latvių “krikšto tėvai” – ne “strateginis partneris”.

          Atsakyti
          • !!! says:
            5 metai ago

            +++

    • A niaaa? says:
      5 metai ago

      Knygų leidėjams ir pardavėjams tai ,,mažiausiomis sąnaudomis didžiausias įmanomas pelnas”.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        Verslas…

        Atsakyti
        • Nea - says:
          5 metai ago

          vIArslas

          Atsakyti
          • Pajūrietis says:
            5 metai ago

            Markėtyngas 🙂

    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Labai geras pastebėjimas.

      Atsakyti
  9. Bartas says:
    5 metai ago

    “Kas blogai su lietuvių kalba – verslo prasme ji nėra pelninga. Kalbėtojų – vos trys ar penki milijonai, taigi čia juokas! Kai kokioje konferencijoje pristatydavome, ką darome, tai publika rimtai žiūrėdavo, bet kai paklausdavo, kiek yra tos lietuvių kalbos vartotojų, ir išgirsdavo, kad trys milijonai, – visas verslas tuo ir baigdavosi.
    Bet noriu pabrėžti, kad jei neišsaugosime lietuvių kalbos – sunaikinsime savo valstybę.”
    L. Telksnys. Mokslininkas . (technologijos lt.)

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Būtent! Iš rinkos, ūkio, gamybos logikos žiūrint, jei neturime nieko savito, nėra logikos išlaikyti atskirą (juolab, nedidelę) valstybę. Tai lėšų švaistymas. Jei esi toks pat, tai nesi kitoks ir kitas – lįsk į bendrą maišą.
      Įdomi kalbamalės šalininkų logika: šaukia apie savo teisę būti savimi, tačiau tautai tos teisės nepalieka, ir savo tautinio išskirtinumo kratosi.

      Atsakyti
  10. ExO says:
    5 metai ago

    Svarbus faktas, kad pasisakantys prieš papildomą įrašą kita kalba ar rašmenimis (nepaliekant lietuviško), kovoja ne už savo teises ar tautinę tapatybę. Jie kovoja prieš lietuvių kalbą.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      5 metai ago

      Liberanalmarksistglobalistai.

      Atsakyti
      • Prašymas ALKUI says:
        5 metai ago

        Tauta siūlo įsteigti prizą ilgiausio ir išradingiausio žodžio autoriui.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Ar dar neskyrė? Tauta susirauks 🙂

          Atsakyti
  11. Į temą. Straipsnis Delpyje : says:
    5 metai ago

    Audrys Antanaitis. Ar tikrai kalbos norminimu rūpinasi tik lietuviai?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Vaje! Delfis įsileido ,,talibaną”, ,,kalbaj…” ir t.t.?!

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        5 metai ago

        Yra toks straipsnis, bet tai tik Delfis, kuriame talpinamos vietinių politikierių šnekos, rusų oligarchų mergaičių nuotykiai, virtuvės receptai, Rusijos naujienos, patys intymiausi sekso patarimai, sekmadienio evengelija, ašaromis aplaistyti „skaitytojų laiškai“ ir t.t.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          5 metai ago

          Dabar atrado naują būdą antraštes šia tema į patį viršų kelti – į Defi+. Nuo pat ryto antroje naujų straipsnių eilutėje švyti visu grožiu ir netrukdomai. Kodėl? Ar vykdo ŠMSM moksleivių ,,švietimo” programą?

          Atsakyti
  12. Ar ne čia šaknys? says:
    5 metai ago

    Povilas Gylys. Kai vaikai tampa mažiau išsilavinę nei tėvai
    – tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/povilas-gylys.-kai-vaikai-tampa-maziau-issilavine-nei-tevai

    Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Mane apima siaubas, kai lyginu pažįstamų rate senelių, tėvų, vaikų ir jau anūkų protines galias – viskas tik bendra silpnėjimo kryptimi. Išimčių tiek nedaug.

      Atsakyti
  13. Albinas Vaškevičius says:
    5 metai ago

    Komentatoriai, Jūs esate šaunuoliai. Tik lietuviškos kabutės yra „“, bet ne ,,” ar “”.

    Man jau seniai kilusi tokia idėja: išgirdus iš LRT nelietuvišką žodį ar kalbos klaidą parašyti jiems laišką ir nurodyti savo sąskaitos numerį prašant sumokėti 10 eurų kompensaciją už patirtą moralinę žalą iš LRT pusės. Nesumokėjus šios kompensacijos mes pasiliekame sau teisę kreiptis į teismą dėl moralinės žalos atlyginimo.

    Jeigu masiškai juos tokiu būdu atakuotume tai gal rimčiau žiūrėtų į klaidas. Toks pats būdas tiktų ir Seimo nariams.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      5 metai ago

      Teisybę pasakius, kabutės tai rusiškos, perimtos iš rusų 20 a. pradžioje. Kaip ir sakiau, šios svetainės komentatorių bukumas – beribis, žinios – nulinės.

      Atsakyti
      • Albinas Vaškevičius says:
        5 metai ago

        O vieno komentatoriaus bukumas ne beribis, bet begalinis. Jis net savo vardą ir pavardę pamiršo. Tai komentatorius Šiaip

        Atsakyti
        • Šiaip says:
          5 metai ago

          Nuo durnumo vaistų nėra. Deja.

          Atsakyti
    • Žemyna says:
      5 metai ago

      Netaisyklingas ,,…” aš dedu, nes esu priversta ne savo kompiuteriu rašyti. Kai savuoju rašau (deja, retai), tokių dalykų nebūna.

      Atsakyti
    • Tvankstas says:
      5 metai ago

      Pasiūlymas geras ir tikrai vertas dėmesio.

      Atsakyti
  14. Šiaip says:
    5 metai ago

    Na, kad straipsnio autorius nusišneka – pusė bėdos: ir kalbos diletantas, ir gyvenime nesiorientuoja… Tiek to, pamaniau, nerašysiu iš pagarbos amžiui. Bet jau komentatoriai – „šaunuoliai“ – išvis be ribų ir išves iš kantrybės ką tik nori: durnumo kreivė šauna tiesiog aukštyn. Ir čia jau nebe amžius. Ryškiausia bukumo gija – sovietgalviai. Ir sugebėk tu man per trisdešimt metų išlikti, o kai kuriuos net laisva Lietuva sugebėjo išsiugdyti. Serga mūsų visuomenė, oi serga…

    Atsakyti
  15. Charmant! says:
    5 metai ago

    Didžiai fenkiju ir atsisorinu dėl savo nepadoraus eidžio.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos dronų ataka Rusijos gilumoje | Alkas.lt koliažas
Ukrainos balsas

Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos

2025 06 01
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 12 10:45
Ukrainos balsas

Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti

2025 06 01
Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais | lzs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Tautinių rūbų kūrėjai: Vilkėdamas istoriją, paaugi bent 3 centimetrais

2025 06 01
Saulės elektrinė | statybunaujienos.lt nuotr.
Energetika

Saulės elektrinių bumas Lietuvoje neslopsta – ar sugebėsime sutvarkyti jų atliekas?

2025 06 01
Bernadetos gobelenas | valdovurumai.lt nuotr.
Kultūra

Restauruotas karališkas gobelenas pristatomas lankytojams

2025 06 01
LNM
Architektūra

Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?

2025 06 01
Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
  • Rusiškos „derybos“: reikalavimas pasiduoti
  • Kai televizorius tampa kibernetinių atakų taikiniu
  • Tik sporto ir mitybos apsisaugoti nuo celiulito gali nepakakti

Kiti Straipsniai

Spaudos konferencija Seime

Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 05 29
Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

2025 05 29
PakarklytA

R. Jezukevičienė. Du įmanomi būdai pavardėms susidaryti

2025 05 19
Audrius Valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

2025 05 16
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Prezidentas lankosi Lietuvių kalbos institute

Prezidentas: Kalba – mūsų tapatybės pagrindas, kurį turime kasdien stiprinti

2025 05 06
LT Konferencija 2025 m.

Rengiama konferencija „Lietuvių kalba ir tapatybė“

2025 05 04
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Kudirkos Naumiestyje P. Sederavičiaus sukurtos skulptūros | A. Valinskienės, K. Bubelienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Suvalkijos kraštą, kuriame buvo sukurtas Lietuvos himnas

2025 04 30
pixabay.com nuotr.

Skaitmeninė kultūros ateitis: Kultūros ministerija pristato ambicingą veiksmų planą

2025 04 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Net jeigu taip - apie Ar Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas pateisino lūkesčius?
  • Kas toliau? - apie K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)
  • Tam mokestį naudotų? apie R. Šimaitis. 230–276 mln. eurų kasmet –nedirbantiems užsieniečiams, o lietuviams NT mokestis po kaklu?
  • +++ apie Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  • +++ apie Rusijos „Perl Harboras“: susprogdinti bombonešiai, sąmyšis Maskvoje ir Stambulo derybų kortos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Augintiniai per šventes

Apklausa: kaip ir kokias kalėdines dovanas perkame

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai