Kokie kalbos mokėjimo reikalavimai bus taikomi „Bolto“ vairuotojams?

Praėjusių metų spalį Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisą dėl reikalavimo aptarnauti klientus lietuvių kalba.

Dabar bus sumažintos galimybės užsieniečiams, nemokantiems lietuvių kalbos, įsidarbinti paslaugų, pardavimo srityse, kurios susijusios su tiesioginiu klientų, ligonių, lankytojų aptarnavimu (pvz., dirbantiems su BOLT ir WOLT programėlėmis).

Vyriausybė ir kitos institucijos iki liepos 1 dienos turėjo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, įstatymo pataisa įsigalios nuo kitų metų sausio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai viešai paskelbus Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo papildymo pataisas, Inspekcija pateikė nuomonę, kad lietuvių kalbos mokėjimo A1 lygis tinkamas taikyti individualia veikla besiverčiantiems arba pagal verslo liudijimą dirbantiems asmenims.

Savo nuomonę šiuo klausimu yra pareiškusios ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lituanistinių studijų katedros mokslininkės.

Nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Katedra aktyviai dirbo ir lietuvių kalbos kaip svetimosios bandymo srityje. Kartu su Inspekcija kūrė pačią egzaminavimo sistemą, rengė kontrolinius ir mokomuosius testus, mokė egzaminų komisijų narius. Katedra vienintelė iš Lietuvos yra Europos kalbos bandymų asociacijos narė.

Lietuvių kalbos kaip svetimosios bandymo darbai ir dabar aktyviai vykdomi. Universitete rengiami lietuvių kalbos mokėjimo lygių egzaminai, kuriami lygių testai (nuo A1 iki C1).

Katedros vedėja dr. Eglė Gudavičienė įsitikusi, kad valstybinės kalbos mokėjimo A1 lygis atvykusiems asmenims pačioje pradžioje būtų laikinas žingsnis, kad jie galėtų dirbti su klientais. T. y. teikti pavėžėjimo, kurjerių, grožio ir kitas paslaugas.

Gali būti taikomas ir specifinis A1 lygis, nukreiptas į konkrečias profesijas. A2 lygis apima gerokai platesnį žodyną – ne visko reikia pavežėjui ar kitam individualiai dirbančiam asmeniui.

Gudavičienė teigia

„Tam, kad atvykę užsieniečiai galėtų teikti paslaugas, bet neturi papildomo laiko A1, A2 lygiui pasiekti, nes iškart privalo įsilieti į darbo rinką, būtų galima parengti tam tikrų specialybių atstovams skirtas pokalbių programėles, knygeles, garso įrašus ir pan.

Savarankiškai mokytis frazių, kurios reikalingos dirbant su klientais. Bent jau pavežėjų atveju tas žodynas gana siauras, daug pasikartojančių frazių.

Kultūros ministerijos suburtos tarpinstitucinės darbo grupės dėl užsieniečių įtraukimo posėdyje Vidaus reikalų ministerijos atstovė minėjo, kad statistika rodo, jog vairuotojai, pavežėjai yra migruojanti darbo jėga. Vidutiniškai Lietuvoje pabūna porą metų ir keliauja toliau. Jeigu taip iš tiesų yra, įtraukimas jiems nelabai svarbus.

O mums, gyvenantiems Lietuvoje, svarbu, kad paslaugas galėtume gauti lietuvių kalba. Būtų naudinga turėti daugiau duomenų apie migracijos struktūrą, kiek asmenų lieka, kiek keliauja toliau.

Kokius asmenis mes norime įtraukti, kad liktų čia? Kalbos poreikis darbui, ypač laikinam, ir ilgalaikiam įtraukimui gali labai skirtis.“

Anot Katedros vedėjos, A2 lygio siekiantis asmuo metus ar pusantrų negalėtų įsilieti į darbo rinką. A1 lygiui pasiekti reikia apie 80–120 mokymosi valandų, A2 lygiui būtina 200–240 valandų.

Tad A1 lygis galėtų tapti paskata siekti aukštesnio lygio.

Nuosekli sistema nuo pirmo laiptelio

Lietuvių kalbos pradedantis mokytis asmuo turi išsilaikyti A1 lygio egzaminą. Žmonėms A2 lygis atrodo labai tolimas, nes reikia metų, pusantrų.

Nacionalinė švietimo agentūra suaugusiems asmenims nesiūlo laikyti A1 lygio egzamino. Ar tik dėl to, kad neapima I kategorijos? E. Gudavičienės manymu, jokiu būdu negalima peršokti pradinio lygio.

Bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų A1 lygio apraše „Lūžis“ gausu frazių, reikalingų pavežėjui.

Tai tokios frazės, kaip: Kur važiuosite? Prašom sustoti čia. Ar galiu padėti bagažą į bagažinę? Prašom pakartoti. Prašom parodyti vairuotojo pažymėjimą ir t. t.

Šiame dokumente nurodoma, kad asmuo geba sąveikauti paprastomis kalbos priemonėmis, bet komunikacija visiškai priklauso nuo pakartojimų lėtesniu tempu, perfrazavimo ar pataisymų. Jis geba paklausti paprastų klausimų ir į juos atsakyti, atlikti paprastus pasakymus bei į juos sureaguoti gerai žinomomis temomis ar tenkindamas būtiniausius poreikius.

Valstybinė kalbos inspekcija yra pasiūliusi A1 lygį įteisinti Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 patvirtintame Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų ir jų taikymo tvarkos apraše.