Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2020 11 20 14:00
7
Z. Tamakauskas. Žmogus, Lietuvai atidavęs savo sielą ir širdį…

Kunigas Mykolas Krupavičius | Vikipedijos nuotr.

Kunigas Mykolas Krupavičius | Vikipedijos nuotr.
Kunigas Mykolas Krupavičius | Vikipedijos nuotr.

Tai buvo didelių siekių kunigas Mykolas Krupavičius, vėliau gavęs prelato vardą. Šių metų gruodžio mėnesio 4 dieną sueina 50 metų nuo šio įžymaus mūsų Valstybės veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus mirties.

Prelatas gimė prieš 135-erius metus Prienų rajono Balbieriškio miestelyje. Miestelis prisimena savo kraštietį, įrengęs jame M. Krupavičiaus alėją.

Prelato Mykolo Krupavičiaus visas gyvenimas buvo susietas su dvasinių vertybių plėtote, Tėvynės atgimimo ir jos stiprinimo siekiu, vadovaujantis krikščioniška patriotine nuostata, meile Lietuvai. Toks idealas jį vedė per visus gyvenimo verpetus, pasitaikiusias negandas.

Jau lankydamas mokyklą jaunasis Mykolas įsijungė į lietuvybės palaikymo ir jos saugojimo darbą – bendravo su knygnešiais, aktyviai platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Norėdamas turėti didesnį poveikį jaunimui, pasirinko mokytojo kelią – penkerius metus mokėsi patriotinių sumanymų kupinoje Veiverių mokytojų seminarijoje, kuriai vadovavo vėliau pavadintas Lietuvos mokytojų patriarchu – Tomas Ferdinandas Žilinskas. Baigęs ją, mokytojavo Lomžos gubernijoje, vėliau Papilėje.

Papilėje Mykolas Krupavičius susidraugavo su savo bendraminčiu – bažnyčios vikaru kunigu Petru Gudauskiu. Jie sudarė sau artimų žmonių būrelį, su kuriuo sekmadieniais važinėdavo po apylinkę susirinkusiems žmonėms aiškindami jiems rūpimus klausimus.   Juozas Meškauskas savo internete pateiktame rašinyje „Prelato Mykolo Krupavičiaus jaunystė“ cituoja Mykolo Krupavičiaus mintis: „… pagrindas mūsų kalbų buvo toks: Lietuva – lietuviams, lietuvio dvasinė ir medžiaginė gerovė, lietuvių tautinis siekis“ (175 psl.). Jų gebėjimų dėka apylinkėje žymiai pagyvėjo visuomeninis gyvenimas. Mokytojaudamas neišvengė caristinės biurokratijos išskėstų čiuptuvų – du kartus už lietuvišką veiklą buvo suimtas.

Jaunasis mokytojas pradėjo vis labiau jausti savo tikrąjį pašaukimą, kurį įgyvendinus labiausiai galėsiąs būti naudingas savo visuomenei, savam kraštui, dvasinių vertybių plėtotei. Apie tai jis pasakė savo mamai. Ši atsakiusi: „Vaikeli, apsigalvok gerai. Daromas  žingsnis bus svarbus. Velyg būti geru mokytoju negu blogu kunigu. Tau jokio patarimo tuo reikalu neduosiu. Jei Dievas laimins tavo užsimojimus, aš džiaugsiuosi. Kiekviena motina būtų laiminga turėdama sūnų gerą kunigą“ [Juozas Meškauskas – „Prelato Mykolo Krupavičiaus jaunystė“, 176 psl.]. Mykolo žingsnis buvo tvirtas. Pašaukimo pojūtis  religingą jaunuolį atvedė į Seinų kunigų seminariją. Jau pirmakursis seminarijos auklėtinis aktyviai įsijungė į joje veikusį slaptą lietuvių klierikų sąjūdį, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

Krupavičius Mykolas | prienumuziejus.lt nuotr.
Krupavičius Mykolas | prienumuziejus.lt nuotr.

Kai seminarijos rektoriumi tapo aktyvus lenkas kunigas R. Jalbžykovskis, seminarijoje buvo uždrausta lietuviška spauda, laikraščiai ir knygos. Tačiau lietuvių klierikai to draudimo neklausė. Už tai klieriką Mykolą Krupavičių, kaip minėtos lietuvių organizacijos pirmininką, norėta pašalinti iš seminarijos. Įsikišus vyskupui Antanui Karosui, kunigui Jonui Totoraičiui ir kt., Jalbžykovskis to savo sumanymo nedrįso įgyvendinti – M. Krupavičius, nepalaužta lietuvio dvasia, tęsė savo mokslą Seinų kunigų seminarijoje. [Intern. Juozo Meškausko str. „Prelato Mykolo Krupavičiaus jaunystė“]. Baigęs seminariją, dar ketverius metus savo teologines žinias gilino Petrapilio dvasinėje akademijoje, buvo vienas iš ateitininkų sąjūdžio kūrėjų Rusijoje, o vėliau Ateitininkijos sumanymus platino ir Lietuvoje.

1914 m. birželio mėn., studijuodamas dvasinėje akademijoje, buvo įšventintas kunigu. Pirmame pasauliniame kare dalyvavo Nukentėjusiems nuo karo šelpti draugijos veikloje, buvo karo belaisvių kapelionas, žurnalo „Ateities spinduliai“ redakcijos narys. 1917 metais apsigyveno Voroneže, kuriame buvo susibūręs nemažas lietuvių spiečius. Čia paskirtas lietuviškos Martyno Yčo berniukų gimnazijos kapelionu. Kartu su kitais Rusijoje įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Metus laiko buvo šios partijos pirmininkas, dalyvavo Petrapilio lietuvių Seimo darbe. Džiaugėsi brėkštančiu Lietuvos valstybingumo atkūrimu, stengėsi ir pats prie šio vyksmo prisidėti: rinko aukas besikuriančiai Lietuvai, telkė savanorius jos Nepriklausomybei ginti.

1918 metų pradžioje dėl lietuvių kareivių telkimo Rusijos bolševikų vadinamas revoliucinis tribunolas jį už akių nuteisė mirties bausme. Mykolui Krupavičiui pasikeitus savo išorinę išvaizdą ir gavus asmens dokumentą su Zelenioko pavarde, pasisekė pabėgti į Lietuvą nuo tos griaunančios bolševikinės bangos antplūdžio. 1918–1919 metais gyveno Vilniuje. 2012 m. rugsėjo 23 d. prie to namo – Odminių gatvėje, buvusio Lietuvos partizanų vyriausiojo kapeliono monsinjoro Alfonso Svarinsko rūpesčiu įrengta memorialinė lenta. Toje lentoje įrašyti labai prasmingi ir raginantys M. Krupavičiaus testamentiniai žodžiai: „Lietuvi, tebūnie tau pirmaisiais tėvas ir motina, bet virš jų tebūnie Tau Tavo Tėvynė Lietuva“.

 M. Krupavičiaus alėja Balbieriškyje | wikimedia.org nuotr.
M. Krupavičiaus alėja Balbieriškyje | wikimedia.org nuotr.

Apsigyvenęs Kaune kunigas Mykolas Krupavičius daug jėgų skyrė artėjantiems Steigiamojo Seimo rinkimams, kūrė įvairiose Lietuvos vietose Lietuvos krikščionių demokratų partijos skyrius. Išrinktas į Steigiamąjį Seimą, pasižymėjęs dideliais viešo kalbėjimo gabumais, aktyviai dalyvavo rengiant žemės pertvarkymo įstatymą siekdamas visų pirma aprūpinti žeme bežemius ar mažažemius savanorius, išlaikiusius Nepriklausomybės kovose Lietuvos gyvybingumą, taip pat ir kitus neturinčius žemės, bet norinčius savarankiškai pradėti ūkininkauti kaime. Būdamas Žemės ūkio ministru, šią pertvarką įgyvendino.

Mykolas Krupavičius buvo išrinktas į Pirmąjį, Antrąjį ir Trečiąjį Lietuvos Seimus. 1919 ir 1923 bei 1926 ir 1927 metais buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas. 1927 metais pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos studijavo užsienio katalikiškuose universitetuose ekonomiką, teisę, žurnalistiką ir sociologiją.

Grįžęs į Lietuvą, 1930–1931 metais vikaravo Garliavos parapijoje, paskui profesoriavo Vilkaviškio kunigų seminarijoje dėstydamas joje sociologiją, etiką, prancūzų kalbą ir bažnytinės iškalbos meną. Toliau dirbo Veiverių parapijos klebonu. Čia taip pat pasižymėjo ne tik kaip geras ir parapijiečių mylimas kunigas, bet ir vėl kaip geras rengėjas: pastatydino kleboniją, atnaujino ir padidino bažnyčios bokštą, aptvėrė šventorių. Prieš sovietinę okupaciją ir okupacijoje klebonavo eidamas dekano pareigas Kalvarijos parapijoje. Čia jam buvo suteiktas „neiškeliamo klebono“ statusas [Kęstutis Žemaitis – „Penki prelato Mykolo Krupavičiaus laiškai vyskupui Vincentui Padolskiui“].

 Po audiencijos pas Šv. Tėvą Pijų XII Vatikane: VLIK‘o, vykdomosios tarybos politinės komisijos nariai – Vaclovas Sidzikauksas, prel. Mykolas Krupavičius, Juozas Brazaitis. 1950 m. | aidas.lt nuotr.
Po audiencijos pas Šv. Tėvą Pijų XII Vatikane: VLIK‘o, vykdomosios tarybos politinės komisijos nariai – Vaclovas Sidzikauksas, prel. Mykolas Krupavičius, Juozas Brazaitis. 1950 m. | aidas.lt nuotr.

Okupavus sovietams Lietuvą, prasidėjo Bažnyčios persekiojimas. Valdžia kai kuriuos kunigus bandė patraukti į savo pusę. Mykolui Krupavičiui net buvo siūlomas aukšta komisaro vieta [Kęstutis Žemaitis – „Penki prelato Mykolo Krupavičiaus laiškai vyskupui Vincentui Padolskiui“]. Jis šito klastingo siūlymo atsisakė. Norėdamas apginti Bažnyčią ir tikinčiuosius nuo persekiojimo, vyskupų pavestas, Mykolas Krupavičius parengė sovietinei valdžiai aktą. Tačiau tas nieko nepadėjo. Jis pats turėjo slapstytis nuo gresiančio suėmimo.

Vokiečių okupacijos metais kunigas Mykolas Krupavičius, rodydamas didelio pilietiškumo drąsą, kartu su buvusiu Žemės ūkio rūmų įsteigimo sumanytoju ir ministru Jonu Aleksa  bei su buvusiu Respublikos prezidentu Kaziu Griniumi generaliniam komisarui Rentelnui 1942 metais įteikė protesto aktą prieš Lietuvos kolonizavimą ir žydų bei kitų šalies piliečių persekiojimą ir žudymą. Tų pačių metų gruodžio mėnesį gestapo buvo suimtas ir įkalintas. Atidengiant Kaune jam skirtą skulptoriaus Juozo Šlivinsko sukurtą memorialinę lentą, jo seserėčia mokytoja Genovaitė Jarumbavičiūtė savo kalboje pacitavo laiško, rašyto seseriai Veronikai iš Tilžės kalėjimo 1943 m. gegužės 8 d., ištrauką: „Jei Dievas panorėtų čia mano gyvenimo kelionę nutraukt, tai labai norėčiau, kad mano palaikai amžiams atsigultų lietuviškoj žemelėj. Lietuvai atidaviau savo sielą, širdį, sveikatą, jai norėčiau atiduoti ir bedvasį kūną“ [Kazimieras Dobkevičius – „Memorialinė lenta Prelatui“, XXI amžius, 2006-10-06].

1945 metais amerikiečių išlaisvintas, dar dvylika metų gyveno Vokietijoje. 1948 metais lapkričio mėnesio 13 d. popiežius Pijus XII kunigui Mykolui Krupavičiui suteikė garbingą prelato vardą. Buvo išrinktas įsikūrusio Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininku. Šias pareigas ėjo iki 1955 metų. 1949 metais jo vadovaujamas VLIK‘o komitetas paskelbė istorinį palikimą – Lietuvių chartą, kurioje nustatytos Pasaulio lietuvių bendruomenei pagrindinės direktyvinės gairės, kuriomis reikėtų vadovautis ir mūsų dienomis.

 Mykolas Krupavičius. Atsiminimai | aidas.lt nuotr.
Mykolas Krupavičius. Atsiminimai | aidas.lt nuotr.

Mykolui Krupavičiui teko bendrauti su nugalėjusiu sovietinę „geležinę uždangą“ Lietuvos laisvės istoriniu kovotoju Juozu Lukša. Susipažinus Juozui Lukšai su Nijole Bražėnaite, prelatas Mykolas Krupavičius 1950 m. liepos 23 dieną palaimino ir jų santuoką vienoje mažytėje Vokietijos bažnytėlėje.

Atkūrus Vokietijoje Lietuvos krikščionių demokratų partiją, čia pasivadinusią Lietuvos krikščionių demokratų sąjunga, tapo tos politinės organizacijos pirmininku. Trejus metus redagavo „Tėvynės sargą“. 1950 metais iki „gyvos galvos“ išrinktas Pasaulio lietuvių krikščionių demokratų sąjungos pirmininku. 1957 metais apsigyveno JAV. Čia taip pat aktyviai dirbo visuomeninį darbą, kurį siejo su širdies auka ir jautrumu. Jis dar 1928 rašė: „Visuomeninė tarnyba – tai Dievo tarnyba. Kas jos nevykdo, yra žemės našta“ [Mykolas Krupavičius – Apie visuomeninį darbą, Kaunas, 1928 m.] M. Krupavičius ypač rūpinosi lietuvių vienybe, iškėlė mintį įkurti Pasaulio lietuvių bendriją, dalyvavo lietuviškoje spaudoje pasirašydamas M. M., Juodišiaus, M. Kruopelės, G. Taučiaus ir kt. slapyvardžiais.

Vienas iš ryškiausių jo nuveiktų darbų Lietuvoje – talkinant ekonomistui Albinui Rimkui, parengta ir įvykdyta žemės pertvarka, jau atkurtos Valstybės pirmojo dešimtmečio pradžioje užkirtusi kelią Rusijos kėslams įvykdyti mūsų krašte bolševikinį perversmą. Išrinktas 1918 m. gruodžio 1 d. sudarytos Žemės pertvarkos komisijos pirmininku, eidavo pėsčias nuo vieno kaimo prie kito, matė bežemių žmonių skurdą, jų beteisiškumą, skatino žmones imti dvarų žemę ir ją dirbti. Todėl dvarininkai jį buvo praminę „bolševiku su kunigo sutana“ [ Inter. str. „Balbieriškyje prisimintas kraštietis Mykolas Krupavičius“].

Mykolo Krupavičiaus parengta žemės pertvarka rėmėsi Bažnyčios mokytojo Tomo Akviniečio mintimis, kad nuosavybė yra socialinė funkcija, kuri pateisinama tiek, kiek to reikalauja visuomenės gerovė. Žemės pertvarką jis siejo su visuomenės dorovės turėjimo būtinumu. Pagrindinis pertvarkos tikslas – aprūpinti žeme mažažemius ir bežemius, kad jie galėtų įsijungti į krašto ekonominį ir politinį gyvenimą. [Intern. str. „Prelatas Mykolas Krupavičius – kovotojas už žemę ir ūkininką“].

Kunigas M. Krupavičius buvo didelis krikščioniškosios demokratijos pasekėjas. Jis atsikirsdamas pertvarkos priešininkams, rėmėsi ir dar Seinų kunigų seminarijoje asmeniškai studijuotų popiežiaus Leono XIII raštų teiginiais. Ši nuostata padėjo jam apsiginti nuo tuometinių, gana sulenkėjusių dvarininkų ir kai kurių savo tikėjimo asmenų puolimo ir skundų, pasiekusių net Vatikaną bei katalikų Bažnyčios vadovaujančiuosius pačioje Lietuvoje. Pastebėtina, kad Mykolą Krupavičių rėmė didelę įtaką turėjęs šiame socialiniame bare tuometinis Vilniaus vyskupas, dabar palaimintasis, marijonas Jurgis Matulaitis. Po ilgai trukusių ginčų Steigiamasis Lietuvos Seimas 1922 metais vasario mėnesį priėmė Mykolo Krupavičiaus siūlytą Žemės pertvarkos įstatymą, kuriame buvo pažymėta ne daugiau kaip 80 ha žemės riba.

Nusavinti ir vandenys bei miškai, jei jų plotas buvo didesnis kaip 25 ha. Naujakuriai už gautą žemę 36 metus turėjo mokėti simbolinius išperkamuosius mokesčius, priklausomai nuo gautos žemės rūšies (0.5 – 7 litus už hektarą per metus). Už paimtą žemę jos buvusiem savininkams turėjo būti atlyginama valstybės nustatyta kaina. Buvo išdalinta apie 700 tūkstančių ha žemės, sukurta apie 35 tūkstančiai naujakurių ūkių. Plėtojosi žemės ūkio bendradarbių judėjimas. Mykolui Krupavičiui vadovaujant Žemės ūkio ministerijai, buvo įsteigta 14 žemės ūkio mokyklų [ Intern, str. „Prelatas Mykolas Krupavičius – kovotojas už žemę ir ūkininką]. Žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla pradėjo veikti ir jo gimtajame Balbieriškyje. Svarbiausiai – 1924 metais buvo įkurta žemės ūkio žinovus rengianti aukštoji mokykla – Dotnuvos Žemės ūkio akademija, atkūrus Nepriklausomybę, gavusi garbingą Prezidento Aleksandro Stulginskio universiteto vardą. Praėjusiais metais, jį prijungus prie VDU, tapo šios aukštosios mokyklos padalinys, pavadintas VDU Žemės ūkio akademija.

Prelato Mykolo Krupavičiaus plunksnai priklauso parašytos jo knygos „Kova už žemę ir laisvę“, „Kova už žemę ir ūkininką“, „Jonas Basanavičius“, „Lietuviškoji išeivija“, „Krikščioniškoji demokratija“, „Kunigas Dievo ir žmogaus tarnyboje“, „Atsiminimai“ (išleisti po jo mirties) ir kt. Daug gražių raštų parašyta ir apie patį prelatą Mykolą Krupavičių, jo kilnią veiklą Lietuvos labui. Žurnalistas Pranas Alšėnas savo rašinyje „Prel. Mykolas Krupavičius – auksinis sukaktuvininkas“ rašė: Prelato M. Krupavičiaus darbas – didis mūsų tautai paminklas, kurio nei laikas, nei gyvenimo audros nesunaikins. Jo darbai, ypač svetur padaryti ir dirbami – tai gyvybės sultys mūsų Tėvynei […], tai paskatas – stiprėti, kovoti ir laimėti… [Intern. str.] .

Iškilusis Lietuvos sūnus prelatas Mykolas Krupavičius mirė 1970 metų gruodžio 4 dieną Čikagoje. Palaidotas buvo JAV lietuvių Šventojo Kazimiero kapinėse. Pagal jo palikimo prašymą jo akys ir krūtinė užpilta lietuviška žeme, kurią jis buvo gavęs iš Lietuvos.

Dar būnant Tilžės kalėjime jo rašytas prašymas seseriai Veronikai – po mirties jį palaidoti Lietuvoje, išsipildė. Karstas su jo palaikais buvo pervežtas į Lietuvą ir iškilmingai palaidotas 2006 metų rugsėjo mėn. 23 dieną Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje. Gera, kad šiose istorinėse iškilmėse teko dalyvauti ir man. Prisimename: Šventoms Mišioms vadovavo tuometinis Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Mišias laikė vyskupai Jonas Boruta, Rimantas Norvila, Juozas Žemaitis, Juozapas Matulaitis, Jonas Ivanauskas, prelatai Vytautas Vaičiūnas, Vincas Bartuška, monsinjoras Arūnas Poniškaitis, taip pat būrys kunigų. Šv. Mišiose dalyvavo LR Seimo Pirmininkas, kiti Vyriausybės ir Kauno savivaldybės atstovai, Krikščionių demokratų partijos nariai, ateitininkai, Prelato artimieji, Išeivijos krikščionių demokratų partijos generalinis sekretorius Pranas Povilaitis, didelis būrys kauniečių.

Savo pasakytame pamoksle arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kvietė iš Mykolo Krupavičiaus mokytis mylėti savo tėvynę ir jaustis atsakingiems už jos dabartį ir ateitį. Perlaidojimo apeigose grojo Karinių oro pajėgų orkestras, karstas iškilminga eisena palydėtas prie kapo duobės šventoriuje. Buvo pasakytos gražios ir prasmingos atsisveikinimo kalbos, kuriose pažymėtas Prelato nuopelnas mūsų tautai, dėkota už jo meilę tėvynei Lietuvai, išsakyti džiaugsmo žodžiai, kad jo noras ilsėtis Tėvynėje išpildytas. Sugiedotas Lietuvos himnas.

Šių dienų sūkuringame gyvenime, besiskverbiant į mūsų kultūrą įvairiom svetimybėm, turėtume prisiminti prelato Mykolo Krupavičiaus jo „Atsiminimuose“ parašytus žodžius: […] Iš svetimųjų galima paimti tik tas, ko trūksta lietuviškam gyvenimui, bet reikia žiūrėti, kad tie skoliniai neiškreiptų mūsų lietuviško būdo. Reikia, kad Lietuva, Lietuvos reikalai, lietuvių tauta ir jos kalba visur ir visada būtų pirmoje eilėje, ir kad mūsų „aš“ sektų paskui juos. Tik tas kelias veda į laimėjimą ir tas kelias mums padės išlaikyti neiškreiptą, nesukarikatūrintą lietuvišką sąžinę ir širdį“. Tie žodžiai pažymi ir jo gyvenimo požiūrį, kuris turėtų skambėtų ir mūsų gyvenimo žingsnių aide: „Mylėk Viešpatį Dievą už viską labiau, artimą – kaip pats save, o Tėvynę – už save labiau“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai
  2. Z. Tamakauskas. Čia vienas tik šimtas įamžintas mūsų…
  3. Z. Tamakauskas. Konstitucijos istorijos tarpsniai
  4. Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį…
  5. Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…
  6. Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius
  7. Z. Tamakauskas. Kauniečiai atidavė pagarbą knygnešiams
  8. A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių
  9. Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje
  10. J. Survilaitė. Ką pasako įrašai kalendorių lapeliuose?
  11. J. Survilaitė. Tiltai tarp Didžiosios ir Mažosios Lietuvos
  12. R. Jasukaitienė. Ar išsaugosime tautos dvasią?
  13. O. Voverienė. Lietuvos valstybė: lūkesčiai ir realybė
  14. Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną
  15. Signataro D. Malinausko premija įteikta tautininkui G. Songailai (video)
  16. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais
  17. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: J. Radziulis. Mano gyvenimo kronikos
  18. R. Šedytė: Lietuva – mano širdyje!
  19. Lituanistines pasaulio mokyklėles jau trečią kartą pasieks lietuviškos knygos
  20. A. Zolubas. Dvi lentos: atminimo ir užmaršties
  21. Netekome lietuvybės puoselėtojo, kraštotyrininko Antano Bielinio
  22. Menininkai ir leidėjai prašo Seimo nenumarinti lietuviškos kultūros
  23. V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Laisvės balsas says:
    5 mėn. ago

    „Prelato Mykolo Krupavičiaus jaunystė“ cituoja Mykolo Krupavičiaus mintis: „… pagrindas mūsų kalbų buvo toks: Lietuva – lietuviams, lietuvio dvasinė ir medžiaginė gerovė, lietuvių tautinis siekis“ Kokia nesąmonė skleisti tokias sielos nuostatas. Tai, tas pats, kaip šlovinti Atlantidą. Nebėra tokių žmonių ir niekam jie nebe reikalingi. Dabar: dirbk, pirk ir mirk. Lietuva rūpi tik tiek, kiek iš jos galima pasipelnyti. Geriau ruoškit Lietuvą skiepams. Čia, liaudies ginėjai, susikraus gražią kapeiką.

    Atsakyti
    • !!! says:
      5 mėn. ago

      Yra tokių žmonių…tik kaip visada jų per mažai bet taip buvo visada,bestuburiai gausiausia populecijia..

      Atsakyti
    • Aldona says:
      5 mėn. ago

      Ačiū straipsnio autoriui už pateiktus mūsų valstybės stiprintojo, veiklaus prelato Mykolo Krupavičiaus kilnaus gyvenimo epizodus, kurių pavyzdžiu tikrai turėtų sekti Lietuvs seimo ir vyriausybės nariai.”Laisvės balsas” matyt nesuprato to meto laikotarpio esmės, kada į Lietuvą plūste plūdo kolonistai, Lietuva per juos, per dvarus, per sulenkėjusias bažnyčias buvo lenkinama, rusinama, lietuvių kalba buvo visaip niekinama.Tada ir buvo kaimo beteisiams valstiečiams suprantamai pasakyti cituojami žodžiai, reiškiantys tautinio atgimimo dvasią, matyt, nepriimtiną “Laisvės balsui”.

      Atsakyti
  2. Antanas says:
    5 mėn. ago

    Ačiū autoriui už pažintinį straipsnį. Dabar oligarchų žemės (pvz. paliekant iki 500 ha) nepavyktų atiduoti norintiems dirbti ją, nors valdžioje TS-LKD.

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    5 mėn. ago

    Toks valstybės žmogus, o turbūt sostinėje net gatvės jo vardu nėra…

    Atsakyti
  4. Getas says:
    5 mėn. ago

    Akivaizdu, kad Sovietų sąjungos diktatoriaus J. Stalino veiksmai prieš karą ir po karo yra nusikalstami prieš tarptautinę teisę ir prieš humanitarinę teisę ir nagrinėtini Tarptautiniame Teisme. Tenka priminti Lietuvos valdžiai, kad J. Stalinas 1956 m. Sovietų sąjungos valdžios buvo pripažintas nusikaltėliu, todėl šiuolaikinės Rusijos propagandai bei jos prezidentui, vykdančiam II Pasaulinio karo kilimo priežasčių reviziją, yra pats laikas apie tai priminti, o gal net pradėti derybas su Rusija dėl šių nusikaltimų ir Lietuvos piliečių genocido kompensacijų bei Lietuvos teritorijų grobimo. Ypač svarbu Europos sąjungai kelti klausimus dėl karinės bazės likvidavimo Karaliaučiaus srityje ir Kultūros paveldo konvencijos pažeidimų pakeičiant srities istorinius pavadinimus sovietiniais pavadinimais. Jaunieji politikai pradėkite nuo sovietų nusižengimų kultūrai ir pamatysime kokia tarptautinė ir ES reakcija. Kreipimąsi regis reikia rašyti UNESCO.

    Atsakyti
  5. Socialistas says:
    5 mėn. ago

    Šitas juodaskvernis tiesiog “auksinis” žmogus. Rūpinosi, kad kumečiai paklustų buržujams.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

2021 04 06
Universiteto bibliotekos virtualioje parodoje – pirmosios lietuviškos knygos

Universiteto bibliotekos virtualioje parodoje – pirmosios lietuviškos knygos

2021 04 02
XVI Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas bus virtualus

Punske bus surengtas XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongresas „Ateitį kuria tradicija“

2021 03 30
XVI Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas bus virtualus

XVI Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas bus virtualus

2021 03 25
Vida Švedait4 | L. Keterienės nuotr.

Pamiršto knygnešio atminimą išsaugojo tik jo anūkė

2021 03 16
Laisvės gynėjų dieną Klaipėdoje degs atminimo laužai

Klaipėda kviečia švęsti „Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021“ atidarymą

2021 03 11
Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai

Z. Tamakauskas. Kovo 11-oji – mūsų dvasinio skrydžio diena

2021 03 11
A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

A. Riaubienė. Draugijos užsienio lietuviams remti akademinio skyriaus veikla (I)

2021 02 18
Kryžkalnyje iškilmingai atidengtas Lietuvos partizanų memorialas | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Z. Tamakauskas. Vasario 16-oji – trykštanti mūsų stiprybės gyvybingoji dvasia

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 868; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 493; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 06
1
Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

Balandžio 4 d. sulaukęs 85-erių metų mirė buvęs naujienų agentūros ELTA direktorius filologas vertėjas redaktorius Adolfas Gurskis. A. Gurskis gimė...

Skaityti toliau

Universiteto bibliotekos virtualioje parodoje – pirmosios lietuviškos knygos

by Kristina Aleknaitė
2021 04 02
1
Universiteto bibliotekos virtualioje parodoje – pirmosios lietuviškos knygos

Balandžio 1 d., švęsdama Universiteto gimtadienį VU biblioteka kultūros renginių pasiilgusiems gyventojams pristato virtualią ekspoziciją (http://inx.lv/EIe5). Ji leis ne tik...

Skaityti toliau

Punske bus surengtas XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongresas „Ateitį kuria tradicija“

by Kristina Aleknaitė
2021 03 30
1
XVI Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas bus virtualus

Birželio 26–27 dienomis Lenkijos lietuvių jaunimo sąjunga (LLJS) kartu su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS) 2021 m. surengs XVI pasaulio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
  • Deja apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Koronavirsusas plinta | Pixabay.com nuotr.

Seimo Pirmininkei ir Krašto apsaugos ministrui nustatytas koronavirusas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai