Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį…

Zigmas Tamakauskas
2020-03-01 09:00:35
4
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą.

Ši Vėliava turėtų lemti ir mūsų tolimesnį skrydį, kurio sėkmė daug priklauso nuo mūsų šių dienų polėkio, nuo mūsų susiklausymo, nuo mūsų kasdieninio darbo, nuo mūsų tautinės dvasios išsaugojimo. Čia prisimintinas profesoriaus Stasio Šalkauskio teiginys, kad mūsų valstybės pastato ateitis turėtų laikytis ant trijų kolonų – tautiškumo, krikščionybės ir demokratijos. Kovo 11-osios rytmetis turėtų mus paskatinti visomis priemonėmis – savo kaitria širdimi, savo kūrybinėmis galiomis – stiprinti tas mūsų namų, mūsų Valstybės pastatą laikančias kolonas. Turime saugoti ir puoselėti mūsų svarbiausią savo dvasinės kultūros elementą – kalbą, savo istorinę atmintį, savo papročius.

Buvusios – penkiasdešimt metų trukusios sovietinės okupacijos tikslas buvo, prisidengiant vadinamuoju internacionalizmu ar „tautų draugystės“ šūkiais, sunaikinti mūsų tautos istorinę atmintį, mūsų kalbą, mūsų valstybę. Neseniai iškeliavęs į Viešpaties namus profesorius E. Gudavičius vienoje buvusioje televizijos laidoje labai taikliai pasakė: sovietinis okupantas buvo užsibrėžęs mus asimiliuoti, sunaikinti. Tai buvo aišku visiems. Tik klausimas – kada tai įvyks? Tačiau į tai buvo eita. Pavyzdžių užtenka: Maskva pageidavo, kad Vilniaus universiteto studentai diplominius darbus rašytų rusų kalba, kad visuomeniniai mokslai taip pat būtų dėstomi rusiškai. Lietuvos komunistų partijos komitetuose ar kai kuriose kitose įmonėse bei įstaigose – raštai jau buvo rašomi tik rusų kalba. Kauno miesto buvusio Lenino rajono antrasis partijos sekretorius – vietos rusas atvirai reikšdavo nepasitenkinimą kalbančiajam lietuviškai ir tyčiodavosi pamatęs ant kaklo kryželį. Vis labiau buvo pabrėžiamas „vyresniojo brolio“ – rusų kalbos būtinas vartojimas. Brežnevinėje konstitucijoje jau buvo išbrauktas respublikų kalbų įvardijimas. Po ginčų dar palikti formalūs respublikų pavadinimai. Tačiau ir jų likimas buvo aiškus. Dėtos propagandinės pastangos mus sulydyti į vieną „ sovietinę liaudį“. Net dainuška buvo sukurta: „Moj adres – Sovietskij Sojuz…“

Lietuvis visada turėjo ne kažkokio pasaulio klajoklio abstraktų adresą, o savo namus, savo Tėvynę. Labai ilgėdavosi jos netekęs.

Mūsų namų pastato kolonas išgelbėjo tautos valia ir ryžtas, mūsų geriausių sūnų ir dukterų gyvybių aukos kaina, Aukščiausiojo lemtis. Beveik dešimt metų trukęs antisovietinis partizaninis karas, paskleidęs atėjūnams baimę, sulaikė rusų kolonistų antplūdį į mūsų kaimus, į mūsų kraštą. Grįžtant iš sovietinių rekrūtų į namus, Maskvoje man pačiam teko išgirsti  iš aukšto rango rusų karininko, tiesa, truputį „pagėrusio“ pasakojimą: „ Kaune, Stalino prospekte, ant augančių ąžuolų šakų, rudenį, per jūsų mirusiųjų pagerbimo vakarą, gaudomi ir kariami rusai… Jūs nemylite rusų kareivių, išvadavusių jus iš buržuazijos…“ Iš tų žodžių galima buvo spręsti, kad jis niekada nebuvo Lietuvoje ir nenorėtų joje atsidurti. Kitaip nesakytų, kad centrinėje miesto gatvėje auga ąžuolai ir joje vyko tokie jo girdėti ar įsivaizduoti vaizdiniai. Vis dėlto užsiminiau jam apie kai kuriuos tų „išvaduotojų“ tikruosius darbus Lietuvoje, bet minėtasis pašnekovas, to visai nenorėdamas klausyti, toliau porino jam įtaigotos moralizuojančios propagandos žodžius…

Dabar ir mūsų dienomis kartais pasigirsta prikimusių balsų, norinčių iškreiptai pavaizduoti pokario metų antisovietinę kovą, partizanų vaidmenį kovojant su okupantu. Net kai kurių mokyklų vadinamieji „mokytojai“ savo balsais, pritardami įsijungia į šį Kremliaus svaičiojimų orkestrą. Šie „orkestrantai“ naudojasi gal tuo, kad mes iki šiol neturime valstybinės istorijos ir nacionalinės švietimo politikos. Kai kurie Lietuvos istorikai bei politikai, prisidengdami „reikalinga nuomonių įvairove“, o ne istoriniais faktais, tęsia sovietinių „išvaduotojų“ propagandinius papročius, nekritiškai priimdami sovietinių represinių organų sukurptus „įrodymus“.

Prieš keletą dienų per Lietuvos radijo priešpietinę pirmąją programą nuskambėjo vieno komentatoriaus žodžiai, kuriuose jis teigė, kad mūsų valstybinių švenčių iškilmės, plazdančios vėliavos ar prisegtas prie krūtinės valstybės simbolis sukelia agresyvų nacionalizmą, kenkia demokratijai… Norisi paklausti – kur suka mūsų lėšomis išlaikomas valstybinis radijas, kad tokius svaičiojimus iš pasikvietusių „komentatorių“ skleidžia į eterį. Ir dar artėjant mūsų Nepriklausomybės atgavimo Trisdešimtmečiui! Prisimename ir prieš kurį laiką vieno istoriko vėl per tą patį radiją pasakytus žodžius: „Lietuvoje rengiamos Dainų šventės kokčios, įgrisusios, tai atgyvena, jų nereikia rengti.“ Ir tai vėl „nuomonė“… Turbūt nekyla klausimo, kam tokios skleidžiamos „nuomonės“ yra naudingos. Sakysite – demokratija. Nejau tokia „demokratija“, ypač jaunimo širdyse, turi sukelti abejojimą savo dvasinės kultūros ištakomis, savo istorija? Ar tokiomis laidomis neskatinamas jau lyg mada tapęs kosmopolitinis liberalus mąstymas, savų vertybių negerbimas? Kai kas, nors dar gana patyliukais, ir dvikalbystės užuominą perša. Kai kam jau įtakingesni pasirodo angliški ar „tarptautiniai“ žodžiai… Lyg vėl grįžtų tik kitokiu pavidalu „vyresniojo brolio“ sindromas…

Tačiau tikime, kad tokiems „demokratams“ nepavyks apjuodinti nei mūsų šventinių papročių, nei garbingo Lietuvos partizano vardo, nei tų žmonių, kurie savo gyvenimą paaukojo Lietuvos laisvei, artindami Kovo 11-osios dieną.

Mums brangūs valstybiniai simboliai, brangus lietuviškas žodis, brangus ir jo skambesys. Džiugu, kad žmonės, o ypač patriotiškai nusiteikęs jaunimas brangina savo kalbą, puošiasi tautinio pasididžiavimo ženklais – mūsų Valstybės simboliais.

Visuomenės daugumai kelia rūpestį Vilniaus Lukiškių aikštės likimas, valdančiųjų delsimas priimti LR Seimo narių A. Ažubalio ir L. Kasčiūno parengtą „Lukiškių aikštės įstatymą“, suteikiant aikštei valstybės reprezentacinės aikštės statusą su atitinkamu istorinės patriotinės krypties memorialiniu paminklu. Inscenizuotas valdančiųjų Lukiškių aikštės įprasminimo „konkursas“ davė apgailėtiną rezultatą – bunkerinę abstrakciją, nepriimtiną nei Laisvės kovų dalyvių, nei didesnės dalies mūsų visuomenės nuostatoms. Prisiminkime praėjusiais metais per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą šia tema pasakytus Laisvės premijos laimėtojo buvusio partizano Jono Kadžionio žodžius, kuriems pritariant aidėjo ilgai trunkantys susirinkusiųjų plojimai. Šiems žodžiams: nereikia Lukiškių aikštėje peršamo „bunkerio“, o joje turi stovėti tikras mūsų laisvės kovas atspindintis memorialas, – pritarė savo plojimais ir LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai, ir salėje buvęs LR kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. Manytume, kad tai nebuvo tik parodomieji plojimai.

Per visą sovietinę okupaciją mūsų tautiečius palaikė gyvas tikėjimas, tautinė savimonė, viltis ir aukos prasmės supratimas. Dirbant rezistencinėje veikloje teko bendrauti su prieškarinės Lietuvos paskutiniu užsienio reikalų ministru Juozu Urbšiu, vienuolika metų kalintu sovietinio lagerio vienutėje. Paklausiau, iš kur jis sėmėsi ištvermės. J. Urbšys šiek tiek pagalvojęs atsakė: „Dažnai kalbėdavau rožinį, tiesa, jo neturėjau, bet karoliukus atstodavo pirštai. Didelės stiprybės teikė ir Lietuvos įvaizdis – mintimis nukeliaudavau į Vadaktėlius, Kauną, Vilnių…“

Dešimt metų trukusią ginkluotą partizaninę kovą pakeitė dvasinė rezistencija. Vėl atsirado knygnešiai, pogrindinė spauda, ypač visada prisimintina „LKB kronika“, kūrėsi pogrindinės jaunimo organizacijos.

Dabar trumpai žvilgterėkime į svarbesnių kai kurių istorinių įvykių chronologiją. 1987 metais ateinantys – 1988-ieji buvo paskelbti Dievo Motinos Marijos metais, nušvitę dideliu stebuklu: atsirado tautinio atbudimo vėliavnešys – Sąjūdis. 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitingas Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo demaskavo Molotovo-Ribentropo paktą. 1988 m. vasario 14 d. Kauno katedroje vyko šv. Mišios už Lietuvą. Sovietinė milicija su guminėmis lazdomis vaikė žmones, norėjusius pagerbti mūsų tautos dainiaus Maironio atminimą. Ypač čekistams nerimą kėlė Nijolės Sadūnaitės drąsi veikla. Visas miestas buvo parengtas „atremti“ sesers Nijolės Sadūnaitės atvykimą į Kauną. Tuo metu ji savo pašto dėžutėje rado čekistų ar jų samdinių įmestą raštelį: „Mes tave pribaigsime…“

Vilniuje Vasario 16-ąją minėjo apie penkiolika tūkstančių žmonių. Vėl taikytos bauginimo priemonės, fizinis susidorojimas. Tačiau Lietuvos laisvės troškimo negalėjo įveikti jokia jėga. Vilniaus Vingio parke susirinko apie 250 tūkst. žmonių. Spalio 22 dieną Vilniuje įvyko Sąjūdžio pirmasis suvažiavimas. Jam pirmininkavęs poetas Justinas Marcinkevičius ištarė žodžius: „Pagaliau ta diena atėjo…“ Kitos – spalio 23 dienos rytą prie grąžintos Vilniaus Katedros durų aukotos šv. Mišios.

1989 m. Vasario 16-osios išvakarėse Kauno muzikiniame teatre vykusioje Sąjūdžio konferencijoje buvo priimta rezoliucija dėl Lietuvos suvereniteto atkūrimo. Prisimenu, kaip ši rezoliucija prakaitu išmušė konferencijoje dalyvavusį ir netoli manęs sėdėjusį berods iš Vokietijos atvykusį „svečią“ Klimaitį, reikalavusį nepykinti Maskvos ir nepriimti tokios rezoliucijos. Jam atkirtį tada davė kalbėjęs vienas iš Lietuvos Sąjūdžio veikėjų Kazimieras Motieka. Rezoliucija buvo priimta.

Tais pačiais – 1989 metais Lietuva pirmą kartą pokaryje džiūgaudama laisvai šventė savo valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ją.

Ir pagaliau 1990 metai – Kovo 11-ji. Sovietinėje imperijoje atsirado plyšys, pažymėjęs Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą. Atsirado galimybė išlikti mums, kaip tautai, su savo kalba, su savo kultūra. Atsirado galimybė dirbti sau, o ne svetimųjų labui, sutrupėjo geležinė uždanga, skyrusi mus nuo kitų pasaulio šalių. Tačiau šių dienų sūkuriuose svarbu neprarasti savo tautos dvasines vertybes, jos orumą, saviraišką, savo gyvąsias šaknis. Pirmučiausiai turėtų tai suprasti mūsų valstybės vadovai, turėtų jie, pasitelkiant visuomenines patriotines organizacijas, aktyvinti priemones, išsaugojančias bei ugdančias  mūsų nacionalinę kultūrą, o ne pasiduoti kosmopolitinio liberalizmo, mūsų kultūros  sukomercinimo ir pragmatiškumo pučiantiems vėjams. Kaip ne kartą yra pabrėžęs filosofas Vydūnas ir kiti mūsų patriotiškai nusiteikę mąstytojai – tik iš sąmoningo tautiškumo išauga ir pilietiškumas, sudarydamas tvirtą mūsų valstybės pamatą. Prie šio pamato tvirtinimo žymiai daugiau, negu dabar, savo neformalia veikla turėtų prisidėti mūsų mokyklos.

Žmogus tik tada jaučiasi tikras tautos narys, sakė profesorius Antanas Maceina, kai myli savo tautą ir visa, kas su ja susiję.

Netrukus iš šventovių bokštų prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį. Malonu, kad gyva liko, nors šiek tiek apskurusi, prieš 23 metus parodyta mūsų   iniciatyva – rengti miesto mokyklinio jaunimo su savo mokyklinėmis vėliavomis sambūrį Kauno katedroje dalyvauti šv. Mišių aukoje, o iš ten – žygiuoti į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vykstantį bendrą šventinį minėjimą

Tegul su šventinių varpų dūžiais skamba mūsų širdyse praėjusiais metais plačiai minėto Vaižganto pasakyti žodžiai: „Aš mylėjau ir myliu Lietuvą, nes tai mano Tėvynė, mano džiaugsmas ir pasididžiavimas“.

Autorius yra Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko pavaduotojas

Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Ir man, kaip dinastiniam aisčių genties karininkui, taipogi Sąjūdžio laikų aktyvistui, džiugu prisiminti dienas, kai kartu ėjom į mitingus, važiavom budėti prie Seimo rūmų, laikus, kai dalyvavau 1 – ąjame Sąjūdžio suvažiavime, mačiau salėje sėdinčius a. a. Romualdą Ozolą, Algirdą Brazauską, taip pat ir Vytautą Landsbergį. Mačiau, eiseną, kaip LTSR Aukščiausiosios tarybos sprendimu kartu su Sąjūdžio aktyvistų garbės sargyba buvo grąžinama didelė į Gedimino bokštą nešama išskleista Mūsų Trispalvė. Pirmą kartą ją bokšte iškėlė aisčių genties karininkas K. Škirpa. Mano tėvas, gi, buvęs prieškario karininkas, grįžęs iš Vorkutos, kalbėjo apie šūkį “Mes Vilniaus nenurimsim”, todėl su draugais iš VGTU tęsiu staugiančio Vilko įprasminimo virš Gedimino pilies elektronikos projektą ir visai pritariu aisčių karininkui Zigmui Tamakauskui, kad mes neturime nacionalinės švietimo politikos. Tad, laikas gal ją turėti?

    Atsakyti
  2. valdas says:
    3 metai ago

    neklausk kam skambina varpai…kaip prisiminimuose rašė gerb .a.a R.Ozolas kovo 11 os valstybės neliko įstojus į es. nustokim save apgaudinėt.

    Atsakyti
    • mociute says:
      3 metai ago

      nereiketu painioti Europos sajungos su cccp……..
      Juk 50 metu okupantai o ir kaimynai lenkai inirtingai tryne Lietuvos varda is Europos ir pasaulio zemelapiu o stai 2004 geguze Lietuvos varda is naujo suzinojo ne tik Europa!
      Kazkur turiu labai grazu britu The Independent dienrascio 2004 geguzes 10 nauju ES nariu – valstybiu pristatyma kur labai graziai pristatoma ir garbinga Lietuvos istorija, islaikyta originali SENIAUSIA Europoje islikusi Lietuviu kalba! Kai kam tada net zandai atvipo – juk gime pokaryje ir nelabai besidomintys istorija tikrai buvo izoliuoti nuo tikrosios Europos valtybiu Europos istorijos.

      Neprastai atrodo ir prie ES bei NATO ir kitur prie svarbiausiu pasauliniu aljansu plevesuojanti ir musu Trispalve!

      Atsakyti
  3. mociute says:
    3 metai ago

    labai prastai nuteike i dabartiniu valdanciuju priimtas sprendimas, prisidengiant,atseit, issigandus COvid-19 nemineti su visa derama pagarba Lietuvos Nepriklausomybes 30-cio Kovo 11-aja…
    Juk nera toks baisus velnias kaip ji paiso – labiau panasu kad valdanciuosius apemes ir valdo kitas “virusas” – su koloradine juostele….
    Juk labai panasu, kad alarmas Siauliuose buvo netikras???? Jei toji moteris butu tikrai uzsikretusi, vargu, bau, ar butu pasveikusi per 2 dienas???
    O ir kasmetinis gripo “baubas” Lietuvoje kazkaip keistai “numire”??
    O dezinfekuoti Kovo 11 sale ir imtis visu atsargumo priemoniu – jokia problema?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

2023 02 04
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

2023 01 29
LGGRTC vadovai susitiko su Lenkijos Tautos atminties instituto atstovais | M. Paluškievič nuotr.

Genocido centro vadovai susitiko su IPN atstovais

2023 01 25
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Kryžius Tūbiškių kaimui atminti, 2018 m., medis. Andrius Bieliukas | Rengėjų nuotr.

Paskelbti geriausi liaudies menininkai

2023 01 10
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Nauja fotografijų paroda Seimo lankytojų centre | Seimo nuotr.

Seimo lankytojų centre – paroda „Apgynę Laisvę – 1991 m. sausis A. Maskoliūno fotografijose“

2023 01 07
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai | voruta.lt nuotr.

2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai

2023 01 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Slaugos paslaugos | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Didėja slaugos namuose apimtys

2023 02 07
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

2023 02 07
Kęstutis Navickas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos

2023 02 07
Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo prieskoniu | istorineprezidentura.lt nuotr.
Istorija

Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 07
Alternatyvus transportas | lkva-asociacija.lt nuotr.
Lietuvoje

Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos

2023 02 07
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui

2023 02 07
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Etninė kultūra

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai trūksta tik naikintuvų

2023 02 06
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • suvalgau apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • Broncormr apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • ačiū apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • „Lietuvos dešiniųjų meinstrymui“ apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didėja slaugos namuose apimtys
  • Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos
  • Atidaroma V. Tamošiūno nuotraukų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Jonas Kadžionis – Bėda atšventė 95-erių metų sukaktį

by daiva
2023 02 04
2
Partizano Jono Kadžionio-Bėdos 95-metis | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Vasario 1 d. Anykščių Šv. Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino...

Skaityti toliau

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

Mirė Adolfo Ramanausko – Vanago brolis Albinas Ramanauskas

by daiva
2023 01 29
0
Albinas Ramanauskas 2017 m. kovo 11 d. Lazdijuose atidengiant paminklą Adolfui Ramanauskui - Vanagui | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

2023 m. sausio 28 d., eidamas 100-uosius gyvenimo metus, mirė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • suvalgau apie Tamsiais rytais – spalvingi pusryčiai
  • Broncormr apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • ačiū apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • „Lietuvos dešiniųjų meinstrymui“ apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o jei apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
Kitas straipsnis
I. Balėnė. Kaip Sveikatos apsaugos ministerija įteisino tai kas neteisėta

I. Balėnė. Kaip Sveikatos apsaugos ministerija įteisino tai kas neteisėta

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai