Trečiadienis, 8 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Tamakauskas. Konstitucijos istorijos tarpsniai

Zigmas Tamakauskas
2020-11-10 20:59:30
0
alizava.lt nuotr.

alizava.lt nuotr.

alizava.lt nuotr.
alizava.lt nuotr.

Šių metų spalio mėnuo turėjo dvi svarbias mūsų istorinių asmenybių sukaktis. Tai  mūsų laikų valstybės įžymaus veikėjo prelato Mykolo Krupavičiaus 135–erių metų gimimo sukaktis ir viduramžių Lietuvos valstybės stiprintojo Vytauto Didžiojo 590 metų mirties sukaktis.

Gaila, kad šios sukaktys nebuvo pilnai išryškintos. Iš įsimintinų spalio mėnesio datų galėtume pažymėti 1362 m. LD Kunigaikščio Algirdo pergalę prie Mėlynųjų ežerų, 1793 m. gimusį Simoną Daukantą – pirmąjį lietuvių kalba parašiusį Lietuvos istoriją, 1920 m. su Lenkija pasirašytą Suvalkų sutartį ir po poros dienų klastingai L. Želigovskio rankomis ją sulaužytą, užgrobiant mūsų sostinę Vilnių, 1922 m. nacionalinės valiutos – lito įvedimą, 1922 m. Pirmojo Lietuvos Respublikos Seimo išrinkimą, 1988 m. Lietuvos Sąjūdžio steigiamąjį suvažiavimą, 1988 m. Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvės

iškėlimą. Tačiau šiame rašinyje plačiau apsistosime taip pat prie svarbios įsimintinos istorinės datos – prieš 28-erius metus priimtos mūsų Konstitucijos, prie jos istorijos tarpsnių.

1992 metų spalio 25 dieną Lietuvos piliečiai visuotinės apklausos – referendumo būdu priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, įsigaliojusią lapkričio 2 dieną. Kalendoriaus lapeliuose Konstitucijos dieną žymi spalio 25–oji.

Konstitucija – tai lotyniškos kilmės žodis constitutio, reiškiantis nustatymą. Aiškiau tariant, tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis krašto politinės, teisinės bei ekonominės sistemos pagrindus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos įžangoje Lietuvių tauta primenama, kad lietuvių tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos teisinius pamatus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje (…) atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją.

Jos pirmasis skirsnis pažymi labai svarbius, apibendrinančius dalykus, pavyzdžiui, kad Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika (1 straipsnis), Lietuvos valstybę kuria Tauta, jos suverenitetas priklauso Tautai (2 straipsnis), valstybinė kalba yra lietuvių kalba (14 straipsnis). Plačiau nenagrinėsime mūsų Konstitucijos skirsnių. Žvilgterėsime apskritai į Konstitucijos istorijos kelią ir raidą.

Konstitucijos istorijos eigoje buvo nerašytinės ir rašytinės. Nerašytinės konstitucijos susideda iš daugelio įstatymų, konstitucinių papročių. Rašytinės konstitucijos susideda iš vieno arba kelių konstitucinių įstatymų, susisteminančių visas konstitucines normas. Pirmieji Lietuvos įstatymai buvo nerašytiniai, rėmėsi papročių teise. Labai buvo vertinamas ir pasakytas žodis. Tai atsispindi ir 1323 m. Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino laiške, rašytame dominikonų ordino vienuoliams: pirmiau geležis pasikeis į vašką ir vanduo pavirs plienu, negu mes atšauksime mūsų ištartą žodį. (Internetinis psl.).

Ištrauka iš Steigiamajame Seime 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos. 1922 m. rugpjūčio 6 d. F. 923, ap. 1, b. 814, l. 99, 102 a. p. | LCVA nuotr.
Ištrauka iš Steigiamajame Seime 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos | LCVA nuotr.

Rašytinės Lietuvos Konstitucijos pirmtakas buvo kanclerio Alberto Goštauto 1529 metais paruoštas Pirmasis Lietuvos Statutas. Visi trys Lietuvos Statutai atspindėjo kultūrinį ir teisinį Lietuvos gyvenimą, padėjo apsaugoti kraštą nuo svetimšalių antplūdžio.

Pirmoji visuotinė konstitucija, kaip laisvės raiškos teisinė politinė forma, buvo priimta 18 amžiaus antrojoje pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, išsivadavusiose iš  Didžiosios Britanijos kolonijinės priklausomybės. Ji tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, rengiančioms savo konstitucijas. Europoje pirmoji rašytinė konstitucija buvo priimta 1791 metais gegužės 3 dieną Lenkijos ir Lietuvos valstybėje prieš pat galutinį Žečpospolitos žlugimą. Tačiau ji pirmoji ir panaikino Lietuvos vardą, Lietuvos valstybingumo likučius.

Lietuvos Respublikai teisiniu požiūriu labai reikšmingas 1918 metų vasario 16 dienos Aktas. 1918 metų liepos mėnesį Lietuvos Taryba, pasikeitusi į Valstybės Tarybą, lapkričio 2 dieną priėmė Lietuvos Valstybės Konstitucijos pamatinius dėsnius. Juose buvo įrašytos pagrindinės piliečių teisės ir laisvės, panaikintos luomų privilegijos. 1919 metų balandžio 4 dieną Valstybės Taryba priėmė naujus Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius, pagal kuriuos buvo įsteigta Valstybės Prezidento institucija. Prezidentu tapo Antanas Smetona. Valstybės Prezidentui buvo pavestos vykdomosios valdžios pareigos. Įstatymų leidžiamoji valdžia, Prezidento rinkimas, vykdomosios valdžios priežiūra buvo palikta Valstybės Tarybai. 1920 metų birželio 10 dieną Steigiamasis Seimas priėmė jau trečią konstituciją – Laikinąją Lietuvos Valstybės Konstituciją. Šioje Laikinojoje Konstitucijoje įstatymų leidžiamoji valdžia priklausė Steigiamajam Seimui, vykdomoji valdžia Prezidentui ir Ministrų kabinetui.

1922 metais rugpjūčio 1 dieną buvo priimta pirmoji pastovi – nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija. Ją priėmė Steigiamasis Seimas. Įdomu pastebėti, kad joje, kaip ir dabar veikiančioje Konstitucijoje, pirmą kartą buvo nurodyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių, suvereninė valdžia priklauso tautai ir kad ją vykdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Steigiamajam Seimui buvo pavesta trejiems metams rinkti ir Respublikos Prezidentą. Pirmuoju konstituciniu Prezidentu buvo išrinktas krikščionių demokratų atstovas Aleksandras Stulginskis.

1928 metų gegužės 15 dieną priimta nauja Lietuvos Valstybės Konstitucija. Ji suteikė plačias teises Prezidentui, kurio darbo laikas buvo prailgintas iki septynerių metų.

Ištrauka iš Steigiamajame Seime 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos. 1922 m. rugpjūčio 6 d. F. 923, ap. 1, b. 814, l. 99, 102 a. p. | LCVA nuotr.
Ištrauka iš Steigiamajame Seime 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimtos Lietuvos Valstybės Konstitucijos | LCVA nuotr.

Ketvirtasis Lietuvos Seimas 1938 metais vasario 11 dieną vėl priėmė naują Lietuvos Konstituciją. Prisimintina, kad panaikinus sovietinius okupacinius įstatymus, Atkuriamajame Lietuvos Seime 1990 metais ji trumpam buvo paskelbta galiojančia. 1938 metų Konstitucija dar labiau padidino Respublikos Prezidento galias. Jam buvo pavaldūs visi valstybės organai, jis galėjo bet kuriuo metu paleisti Seimą, skirti Ministrą Pirmininką ir kitus ministrus. Tačiau gynybos klausimu Prezidento įsakymas reikalingas Ministro Pirmininko parašo (XVIII skyriaus 138 straipsnis). Šiuo straipsniu remiantis Prezidentas Antanas Smetona be tuometinio Ministro Pirmininko Antano Merkio negalėjo duoti įsakymo priešintis 1940 m. sovietinio okupanto kariaunos žygiavimui į Lietuvą. Antanas  Merkys buvo vienas iš tų, kurie Paskutiniajame posėdyje reikalavo nesipriešinti…

Taigi prieškarinėje Nepriklausomoje Lietuvoje galiojo trys laikinos ir trys pastovios Konstitucijos.

Kalbant apie Konstituciją, reikia prisiminti ir kitą labai svarbų dokumentą – 1949 m. vasario 16 d. LLKS Tarybos posėdyje priimtą Deklaraciją, kaip valstybės tęstinumo Aktą. Prasminga, kad Lietuvos Respublikos Seimas, 1999 m. sausio 12 d. šiai Deklaracijai suteikė įstatyminę formą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje, pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės dokumentą. Laukiame iš naujai išrinkto LR Seimo, kad jis priims domėn daugelio Lietuvos visuomeninių organizacijų bei pavienių piliečių prašymus – įteisinti kaip Respublikos teisinį dokumentą ir 1941 metų Birželio sukilimo Deklaraciją dėl Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo.

1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucija garantuoja tikras žmogaus ir piliečio teises. Žmogaus teisės yra ne įgyjamos, bet prigimtinės. Joms priklauso asmens neliečiamybė, žmogaus orumo apsauga, būsto neliečiamumas. Teisė į privatumą, į nuosavybę, minties, tikėjimo, sąžinės laisvę ir kt. Demokratinėje Lietuvoje Konstitucinis Teismas gali patikrinti leidžiamų įstatymų ar kitų aktų atitikimą Konstitucijai. Tačiau kalbant apie Konstitucijoje numatytas teises, reikia nepamiršti ir savo pareigų. Bene svarbiausia pareiga – Valstybės gynimas. Apie tai pasakyta XIII skirsnio 139 straipsnyje: Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. (…) Lietuvos Respublikos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Labai nesmagu girdėti, kad kai kurie Lietuvos piliečiai, rodydami savo teises, gėdingai vengia atlikti šią savo pareigą. Kai kas stengiasi ir susiaurinti mūsų valstybinės kalbos vartojimo erdvę, keisti laiko patikrintą abėcėlę, suniveliuoti Lietuvos Respublikos paso pirmojo puslapio įrašą, pakeisti tradicinės šeimos sampratą.

1940 metais sovietams okupavus ir aneksavus Lietuvą, buvo įvesta vadinamoji „Stalino konstitucija“, iš tikrųjų buvusi skraiste, dengiančia kruvinus okupacinės valdžios darbus. Ji buvo vien gerai surašytas propagandinis melo ir apgaulės pramanas. Pavyzdžiui, tos vadinamos konstitucijos 6 skirsnio 48 straipsnyje parašyta, kad garantuojama žodžio, spaudos ir kt. laisvė, o 50 straipsnyje – garantuojama sąžinės ir religijos, tai yra tikėjimo laisvė. Tačiau, kaip žinome, tikrame gyvenime to niekada nebuvo. Tai liudija kiekvienas sąžiningas žmogus, gyvenęs tuo metu Sovietijoje. Vien tik už pasakytą neįtinkantį sovietinei valdžiai žodį ar raštą – grėsė kalėjimai, tremtis, lageriai. Visi žinome, kaip buvo už tiesos žodį persekiojami Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos ir kitų leidinių leidėjai bei skaitytojai. Visa tai turėtume prisiminti. Prisiminti turėtume ir tūkstančius mūsų tautiečių, vienokiu ar kitokiu būdu nukentėjusių nuo kruvinų okupantų rankų. Turėtume su didžia pagarba prisiminti Lietuvos partizanus ir kitus laisvės kovotojus, kurie savo auka artino Lietuvos laisvės rytmetį ir laisvų piliečių laisvai priimtą Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.
Aleksandras Stulginskis (1885-1969) | wikipedia.or nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Tamakauskas. Lietuvos Steigiamasis Seimas – Vasario 16-tosios Akto gairių subrandintas vaisius
  2. Z. Tamakauskas. Gyvoji pamoka minint rudeninę tremtį…
  3. Z. Tamakauskas. Mintys, minint Prezidento A. Smetonos gimtadienį…
  4. Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo aidas
  5. Z. Tamakauskas. Audringų Vėlinių prisiminimų gama…
  6. Z. Tamakauskas. Taurios asmenybės Prezidentas
  7. Z. Tamakauskas. Tai žinotina kiekvienam Lietuvos piliečiui
  8. Z. Tamakauskas. Ąžuolyno“ klubo gyvavimo žingsniai
  9. Z. Tamakauskas. Minėjome Prezidento Antano Smetonos 146-ąjį gimtadienį
  10. Z. Tamakauskas. Mūsų namai – išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia
  11. Patikėta atmintis: žmonės, daiktai ir jų istorijos
  12. Z. Tamakauskas. Pasižvalgymas po Dzūkijos žemę
  13. Z. Tamakauskas. Po baltu nuometu ji amžiais vaidilutė…
  14. J. Užurka. Okupacinės mąstysenos ir istorijos klastočių voratinklyje
  15. A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

2023 01 22
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

2023 01 13
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Savanorių karių nuotrauka, užėmus Klaipėdą. 1923 m. sausis | MLIM archyvo nuotr.

Klaipėdos krašto metams – paroda „1923-ieji. Klaipėda ir Lietuva: istorija, politika, diplomatija“

2023 01 06
2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai | voruta.lt nuotr.

2023-iaisiais paskelbti treji atmintini metai

2023 01 04
Paminklas Vytautui Didžiajqm Birštone | commons.wikimedia.org nuotr.

S. Buškevičius, R. Girinskas, L. Astra. Lukiškių aikštėje turi stovėti paminklas Vytautui Didžiajam

2023 01 03
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės | L. Prascevičiūtės nuotr.
Etninė kultūra

Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės

2023 02 08
Archyvarai kviečia į žingsnių iššūkį „Praeitis – ateičiai“ | archyvai.lt nuotr.
Istorija

Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“

2023 02 08
Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė | punskas.pl nuotr.
Etninė kultūra

Aldona Vaicekauskienė – Palenkės vaivadijos stipendininkė

2023 02 08
Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatytas matematikos mokymo gerinimo planas

2023 02 08
LMTA Centriniai rūmai | D. Matvejevo nuotr.
Istorija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90 metų

2023 02 07
Ulfas Kristersonas ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje vieši Švedijos Ministras Pirmininkas

2023 02 07
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“ pristato 44 naujus numerio ženklų derinius

2023 02 07
AIPP Žaliasis koridorius | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas atveria erdves inovacijų kūrėjams

2023 02 07
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Nejaugi tai tiesa? apie Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“
  • Nuorodos apie I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja
  • Rimgaudas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Yamahapfo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Knygų starto“ lauknešėliai bus dalijami ir šeimoms, susilaukusioms naujagimių užsienyje
  • Nuolat nerimaujate? Psichologė siūlo džiaugsmingas akimirkas kurti patiems
  • Ar gerai pažįstate kiškį?
  • Kleboniškių kaimo buities muziejuje – Užgavėnių linksmybės ir šėlionės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė kviečia mokslininkus ir tyrėjus dalyvauti Vilniaus miesto istorijos tyrėjų varžytuvėse ir gauti stipendiją. „2023-ieji metai istoriniai –...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II)

by Kristina Aleknaitė
2023 01 22
1
S. Birgelis. Minint 1863 metų sukilimo 160-ąsias metines (II) | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) 1863 m. sukilime dalyvavo Punsko ir Seinų krašto visuomenė. Maždaug 5 km nuo Punsko yra Kartuvių kalnas, ant kurio,...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

by daiva
2023 01 20
0
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Nejaugi tai tiesa? apie Archyvarai kviečia į žygį „Praeitis – ateičiai“
  • Nuorodos apie I. Vėgėlė. Kontroliuojama demokratija įsibėgėja
  • Rimgaudas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Yamahapfo apie Prie URM vyks piketas – prieš J.Noreikos atminimo juodinimą, už – L.Linkevičiaus atstatydinimą (video)
  • Bartas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Kitas straipsnis
„Brexit“ | vrm.lt nuotr.

Artėjant „Brexit“ Seimas pritarė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai