M. Misiūnienė. Užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams aiškus priminimas: pilietybė suteikia teisių ir įpareigoja

Daugeliui žmonių dviguba pilietybė ir gyvenimas užsienyje atveria platesnius asmeninius ir profesinius horizontus. Tačiau šios laisvės yra susijusios su įstatymuose tvirtai įtvirtintomis pareigomis.

Pilietybė – tai ne tik tapatybės ar teisinio statuso klausimas, bet ir su saugumu susijusios pareigos. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai Lietuvos pilietis nori dirbti užsienio valstybės institucijoje arba, jam gyvenant užsienyje, yra įtrauktas į Lietuvos karo prievolininkų sąrašus.

Šiandien galiojanti teisinė sistema yra griežta. Ir nors 2026 m. planuojami teisės aktų pakeitimai gali supaprastinti kai kurias procedūras (jei juos patvirtins Seimas, jie turėtų įsigalioti 2026 m. spalio 1 d.), vienas principas lieka nepakitęs: iš Lietuvos piliečio tikimasi, kad jis vykdys pareigas valstybei, įskaitant tas, kurios susijusios su nacionaliniu saugumu.

Tarnavimas užsienio valstybės institucijoje: privaloma gauti leidimą tarnauti

Pagal galiojančius teisės aktus Lietuvos piliečiams draudžiama be oficialaus leidimo tarnauti užsienio valstybės kariuomenėje ar atlikti kitą įstatymu nustatytą tarnybą.

Pareiškėjas privalo pateikti oficialų prašymą Vidaus reikalų ministerijai dėl leidimo, išsamiai aprašydamas numatytą tarnybą, ir atitinkamus dokumentus.

Tada Vidaus reikalų ministerija konsultuojasi su keliomis nacionalinėmis institucijomis – įskaitant Valstybės saugumo departamentą, Krašto apsaugos ministeriją, Policijos departamentą ir Užsienio reikalų ministeriją – siekdama įvertinti, ar tarnyba užsienyje gali kelti grėsmę Lietuvos saugumo interesams.

Tačiau Vidaus reikalų ministerija nepriima galutinio sprendimo. Lietuvos Vyriausybė yra vienintelė institucija, įgaliota patvirtinti arba atmesti leidimą.

Leidimo negavimas gali turėti rimtų pasekmių. Lietuvos pilietis, tarnaujantis užsienio šalių kariuomenėje ar statutinėse tarnybose be reikiamo leidimo, gali netekti Lietuvos pilietybės.

Užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai nėra atleisti nuo karinės prievolės

Tarp užsienyje gyvenančių lietuvių paplitęs klaidingas įsitikinimas, kad, deklaravus išvykimą iš šalies arba įgijus papildomą pilietybę, jų karinė prievolė Lietuvoje išnyksta. Tačiau Lietuvos teisės aktai numato kitaip.

Visi 18–60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai (vyrai) privalo atlikti karinę tarnybą, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena ar kiek pilietybių turi, ir privalo nuolat atnaujinti savo kontaktinius duomenis, jei užsienyje gyvena ilgiau nei šešis mėnesius.

Faktinė privalomoji pradinė karinė tarnyba daugiausia taikoma 18–22 metų amžiaus vyrams, atsižvelgiant į neseniai įvykusias reformas, kuriomis buvo susiaurintas pagrindinis šaukimo į karinę tarnybą amžius.

Tam tikromis aplinkybėmis – pavyzdžiui, atidėjus tarnybą, nepranešus apie atvykimą arba turint kariuomenei reikalingų įgūdžių – šaukimas į karinę tarnybą gali būti pratęstas iki 23 metų, o kai kuriais atvejais – iki 31 metų.

18–39 metų vyrai ir moterys gali savanoriškai stoti į kariuomenę, o mobilizacijos ir rezervo pareigos nacionalinės nepaprastosios padėties atveju gali būti taikomos visiems Lietuvos piliečiams iki 60 metų.

Jei pilietis išvyksta į užsienį ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, jis privalo apie tai pranešti Lietuvos Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioniniam skyriui.

Jis privalo pateikti savo tikrąjį adresą užsienyje ir naujausius kontaktinius duomenis. Šios žinios yra būtinos, kad mobilizacijos ar šaukimo į karinę tarnybą atveju būtų galima su juo susisiekti.

Šaukimas į karinę tarnybą galioja net ir užsienyje – jo nepaisymas gali turėti teisinių pasekmių

Jei užsienyje gyvenantis Lietuvos pilietis įtraukiamas į metinius šaukimo į karinę tarnybą sąrašus, jis privalo bendradarbiauti su Lietuvos valdžios institucijomis.

Tai gali reikšti kelionę į Lietuvą arba reikiamų dokumentų pateikimą nuotoliniu būdu. Bendravimas gali vykti registruotu laišku, elektroniniu paštu, per Lietuvos „e-Delivery“ sistemą arba per įgaliotą atstovą. Dokumentai gali būti pateikiami lietuvių arba anglų kalbomis.

Jei būtina vykti į Lietuvą, šauktiniai turi teisę į kelionės išlaidų kompensavimą – kompensacijos ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar jie gyvena Europoje, ar už jos ribų.

Tačiau privalomasis medicininis patikrinimas, kurio metu nustatoma, ar tarnybą galima atidėti ar nuo jos atleisti, atliekamas tik Lietuvoje, Karinio medicinos tyrimo komisijoje.

Tiems, kurie ignoruoja pranešimus arba nesusisiekia su valdžios institucijomis, gali būti paskelbtas paieškos statusas ir jiems gali grėsti administracinės ar kitos teisinės pasekmės.

O kaip yra su tais, kurie atkūrė Lietuvos pilietybę, bet niekada negyveno Lietuvoje?

Piliečiai, atkūrę Lietuvos pilietybę, remdamiesi protėvių kilmės pagrindu, bet niekada negyvenę Lietuvoje, vis tiek privalo atlikti karinę tarnybą. Jie privalo registruoti savo užsienio adresą, palaikyti ryšį su Lietuvos valdžios institucijomis ir atsakyti į visus su karine tarnyba susijusius pranešimus.

Kadangi jie neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, procedūros vykdomos, remiantis dokumentais, įrodančiais jų gyvenamąją vietą užsienyje.

Tokiais atvejais labai patariama pasikonsultuoti su teisininku.

Numatomos reformos: lankstesnė sistema, nesumažinant atsakomybės

2026 m. Vidaus reikalų ministerija pasiūlė pakeitimus, kurie supaprastintų leidimo tarnauti užsienio valstybių institucijose ir kariuomenėje gavimo tvarką.

Šiuo metu leidimus Lietuvos Respublikos piliečiams tarnauti užsienio valstybės tarnyboje išduoda Vyriausybė, tačiau siūlomame projekte ši funkcija decentralizuojama, sprendimų priėmimas perduodamas Vidaus reikalų ministrui (civilinės tarnybos atveju) ir Krašto apsaugos ministrui (karinės tarnybos atveju), kartu įvedant išsamesnius ir griežtesnius vertinimo kriterijus, susijusius su nacionaliniu saugumu, užsienio politika ir viešąja tvarka, taip pat stiprinant priežiūrą – nustatant pareigą gauti leidimą, aktyviai įtraukiant institucijas į rizikos vertinimą ir numatant aiškų mechanizmą, kaip elgtis tais atvejais, kai asmenys tarnauja be leidimo.

Iš esmės tai reiškia perėjimą nuo centralizuoto politinio sprendimų priėmimo modelio prie labiau specializuotos, saugumu grindžiamos reguliavimo sistemos. Pasekmė išliks ta pati – jei tarnyba užsienyje kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui arba nebuvo gautas kompetentingos institucijos leidimas tarnauti, tai gali baigtis Lietuvos pilietybės netekimu.

Reforma taip pat siūlo panaikinti leidimo reikalavimą tam tikroms užsienio tarnybos formoms, išskyrus atvejus, kai užsienio valstybė reikalauja pilietybės arba ištikimybės priesaikos. Tai palengvintų Lietuvos piliečiams galimybę įsidarbinti tam tikrose užsienio institucijose, nekeliant pavojaus jų teisiniam statusui.

Įstatymų žinojimas – geriausia apsauga

Dviguba pilietybė ir gyvenimas užsienyje nesumažina piliečio pareigų Lietuvai. Darbas užsienyje, karinės pareigos ir pilietybės išlaikymas yra klausimai, kuriuos reikia atidžiai įvertinti – ypač prieš priimant sprendimus, pavyzdžiui, dėl ilgalaikio persikėlimo gyventi į užsienį arba prašymo atkurti Lietuvos pilietybę, išlaikant kitą turimą pilietybę.

Kiekvienas, kuriam tenka priimti sprendimus, susijusius su darbu užsienyje, šaukimu į karinę tarnybą ar pilietybės statusu, turėtų pasikonsultuoti su teisininku, kad visapusiškai suprastų galimus rizikos veiksnius ir užtikrintų Lietuvos teisės aktų laikymąsi.

Autorė yra advokatų kontoros WIDEN asocijuota partnerė, advokatė