Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Tamakauskas. Mūsų namai – išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia

Zigmas Tamakauskas, www.alkas.lt
2020 02 16 04:00
5
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.
Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Šiais metais Vasario 16-osios šventę švenčiame pavasarėjančios žiemos, tačiau kiek apsiniaukusio krapnojančio lietumi dangaus fone. Panašios dienos su tokiais pačiais vėjų gūsiais ir apsiniaukusiu dangumi buvo ir prieš šimtą dvejus metus vidudienį, pasirašant mūsų Valstybės atkūrimo dokumentą. Tačiau pasirašiusių šį dokumentinį Aktą žmonių širdys švytėjo didele šviesos viltimi. Švytėjo istorinio lūžio beprisikeliančios iš tamsos ir nelaisvės pančių Lietuvos Šviesos vizija. Tačiau realiai įžiebti šį Šviesos žiburį buvo nelengva. Reikėjo prikelti Lietuvą iš praūžusio karo ir daugelio žmonių širdies griuvėsių, iš pelenų.

Kelią, vedusį į Vasario 16-tąją galime sulyginti su rašytojo Jono Biliūno apysaka. Kelias, ėjęs į švytintį Laimės žiburį, buvo lavonais nuklotas – tai mūsų tautos žadintojų, sukilimų dalyvių, knygnešių, savanorių – karių aukos, įprasminusios savo darbu bei gyvybės kaina Vasario 16-osios idėjos gyvybingumą. Kelias į Vasario 16-tąją ėjo per Pirmąją lietuvišką knygą, per mūsų tautiečių nacionalinės sąmonės augimą. Jai augti padėjo vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla, jo organizuotos lietuviškos mokyklos, knygnešystė, ta paprasta kaimo motulė prie verpimo ratelio slapta iš atneštos knygnešių lietuviškos knygos mokydama savo vaikelį pažinti raides, sudėti iš jų pirmąjį tomis raidėmis parašytą lietuvišką žodį. Reikšminga buvo Jono Basanavičiaus 1883 metais pasirodžiusi „Aušra“. „Aušra“ prikėlė iš miego ir Vincą Kudirką, padėjo jam atsibusti iš polonizacijos kvaitulio ir ryžtis dirbti Lietuvos labui. Jis savo kilniais darbais ryškiai brėžė būsimos Nepriklausomos Lietuvos valstybės kontūrus, skelbė Šviesos, Tiesos, Doros ir Vienybės idealizmo idėjas.

1905 metais Rusijos imperijoje vykstant revoliucijai, Lietuvių Seimas Vilniuje iškelia palyginti kuklų, bet tuo metu gana drąsų – Lietuvos autonomijos klausimą. Tačiau carizmas brutaliai nuslopina bet kokį savarankišką žingsnį. Visų pavergtųjų tautų aktyvumą sustiprino Pirmasis pasaulinis karas. Vokietijai okupavus Lietuvą autonominės nuostatos keičiasi. Vilniuje susidaręs politinis centras priešinasi naujų okupantų politikai, germanizacijai. Svarstoma Lietuvos ateitis pokario metais.

Lietuvą budino JAV prezidento Vilsono „14 punktų“ Deklaracija. Viltį atkurti Lietuvos valstybę sustiprino Vasario revoliucija pačioje Rusijoje.

1917 metų viduryje Vokietija leidžia sudaryti vietinę Lietuvos įstaigą, kuri tarpininkautų tarp gyventojų ir okupacinės administracijos.

1917 metų rugsėjo 18-22 d. Vilniuje sušauktoje Lietuvių konferencijoje 214 atstovų iš visų Lietuvos apskričių nutarė siekti savos demokratinės valstybės sukūrimo. Buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Jos pirmininku tapo Antanas Smetona, o vicepirmininku – Steponas Kairys. Taryba įsipareigojo atstovauti tautai ir siekti jos laisvės. Tarybos darbas okupacijos sąlygomis buvo nepaprastai sunkus. Ji norėdama pasiekti savo tikslo, turėjo diplomatiškai laviruoti, net kurį laiką nusileisti Vokietijos reikalavimams. Tai rodo 1917 m. gruodžio 11 dienos pareiškimas. Tačiau jame pirmuoju punktu Taryba skelbė, kad atstato Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir nutraukia visus ryšius su kitomis valstybėmis, kuriuos kada nors turėjusi. Tai reiškė, kad Lietuva atsiskiria ir nuo Lenkijos, ir nuo Rusijos, kuri ją valdė norėdama sunaikinti 120 metų.

Vasario 16-osios Aktas buvo pasirašytas pirmininkaujant dr. Jonui Basanavičiui su krikščioniškos santarvės ir idealizmo dvasia. Vienas iš 20-ties vyrų, pasirašiusių šį dokumentą – Petras Klimas sakė: Mes pasirašėme napriklausomybės paskelbimo aktą, bendrą visiems lietuviams, kokių pažiūrų jie bebūtų, jei tik nenutolę jie nuo savo tėvynės, ir kurie brangina tėvų ir protėvių palikimą, trokšdami savitos laisvės. Šis Aktas išreiškė tikruosius lietuvių tautos interesus, labai pakėlė Tarybos autoritetą visuomenėje. Jame nebeliko ir jokių nuorodinių santykių su Vokietija, kurie buvo pažymėti 1917 metų gruodžio 11 dienos pareiškime, nors diplomatinė kova su Vokietija dar kurį laiką tęsėsi.

Daug prie Vasario 16-osios Akto teksto parengimo prisidėjo teisininkas Jonas Vileišis. Jis yra labai susijęs ir su Kauno miestu. Jonas Vileišis dešimt metų (1921-1931 m.) buvo Kauno miesto burmistras. Per šį laikotarpį, anot Jono Aničo, išsamiai tyrinėjusio Jono Vileišio gyvenimą bei veiklą – Kaunas išgyveno didžiausią pažangos laikotarpį, iškilo iki Europos didmiesčių lygio. Prisimintina, kad Jonas Vileišis buvo ir Lietuvos savivaldos kūrėjas.

Vasario 16-osios Aktas, kaipo toks, dar nesukūrė valstybės – neturėta tuo metu nei savo vyriausybės, nei savos administracijos, nei kariuomenės, nei pinigų. Tačiau Vasario 16-osios Aktas padėjo Lietuvai iš idėjų pasaulio materializuotis, kilti iš pelenų. Šį kilimą lėmė didelis darbas, kraujo aukos kaina. Jame paskelbtas idėjas teko apginti kovos lauke kovojant net trimis frontais: viename – su sovietų Rusija, kitame – su bermontininkais, o trečiame – su lenkų kariniais daliniais. Rusija antrą kartą norėjo panaikinti Lietuvos vardą lipdydama vadinamą „Litbielos respubliką“. Rusijos kariuomenės įsiveržimas į mūsų žemę akivaizdžiai demaskavo jos pačios paskelbtą „Tautų apsisprendimo deklaraciją“, kuri tikrovėje pasirodė tik propagandinis triukas tautoms apgauti. Duobę Lietuvai kasė ir Lenkija, sulaužiusi ką tik pasirašytą su Lietuva Suvalkų sutartį. Iškilo mirtinas pavojus Lietuvai atsidurti agresyviai nusiteikusių kaimynų nasruose. Tai suprato ir tie, kurie neigė Lietuvos kariuomenės reikalingumą.

1918 metų lapkričio 23 dieną buvo išleistas pirmasis Lietuvos kariuomenės kūrimo Įsakymas. Tėvynės ginti susirinko apie 10 000 savanorių. Pirmasis į savanorius užsirašė vėliau tapęs Lietuvos kariuomenės pulkininku – Kazys Škirpa. Jo vadovaujamas būrys savanorių 1919 m. sausio 1 dieną pirmą kartą Gedimino pilies bokšte iškėlė mūsų Trispalvę vėliavą. Vasario 18 dieną sueina 125-eri metai nuo plk. Kazio Škirpos gimimo.

Savanoriai, rodydami didelį patriotizmą, narsiai gynė Lietuvą, Vasario 16-osios idėjas. 1919 metų antrojoje pusėje buvo išvyta rusų bolševikų kariuomenė. Tų pačių metų gruodžio mėnesį nugalėti ir bermontininkai. Kovose su rusais didvyrio mirtimi netoli Pašvitinio 1919 m. sausio 16 dieną žuvo pirmasis Lietuvos partizanas – Aleksandras Vainauskas, prie Kėdainių žuvo pirmasis Lietuvos kareivis Povilas Lukšys, ant Alytaus tilto žuvo pirmasis Lietuvos karininkas Antanas Juozapavičius. Kovose su lenkais žuvo pirmasis lietuvių karo lakūnas Juozas Kumpis. Kaune, prie „Metropolio“ pastato, gindamas JAV misiją nuo bolševikuojančio vokiečio kulkų žuvo pirmasis Lietuvos sargybinis Pranas Eimutis. Čia pat reikėtų prisiminti ir narsiąją mūsų žvalgę Marcelę Kubiliūtę, kuriai pavyko išaiškinti Kaune 1919 metais veikusį lenkų pogrindį, turėjusį tikslą nuversti teisėtą Lietuvos vyriausybę, užgrobti valdžią ir palengvinti J. Pilsudskiui Lietuvos prijungimą prie Lenkijos.

Nepasisekus sąmokslui, 1920 metais bandyta tai padaryti karine jėga. Buvo užgrobta mūsų sostinė Vilnius, grėsmingai artėta link Kauno. Lietuvių kariuomenei vadovauti iš Kauno atskubėjo vos kėlęsis iš ligos patalo generolas Silvestras Žukauskas, kuris stodamas į Lietuvos kariuomenę pareiškė: Būsiu laimingas stoti į Lietuvos armiją, kad ir paprastu kareiviu, kada Tėvynė pareikalaus mano jėgų, ir su ginklu rankose stosiu ginti savo gimtąjį kraštą nuo priešų. Jo vadovaujama lietuvių kariuomenė prie Giedraičių bei Širvintų išsprendė paskutinį hamletišką klausimą. Čia nugalėta lenkų kariuomenė, klastingai įsiveržusi į mūsų kraštą. Buvo išsaugota jaunosios Lietuvos gyvybė. Amžina garbė žuvusiems už Tėvynės laisvę, už Vasario 16-osios idėjas. Kovojant su lenkais, gražų pavyzdį parodė tuometiniai Steigiamojo Seimo nariai, sudarydami iš septynių narių vadinamą Mažąjį Seimą, vadovaujamą Aleksandro Stulginskio, o kiti, palikę savo kėdes, pasiaukojamai stojo į frontą ginti savo Tėvynės. Šį gražų pavyzdį moraline prasme turėtų prisiminti ir dabartinis Lietuvos Seimas, prisimenant ant Nežinomojo kareivio aukuro įbrėžtą šūkį – atiduok Tėvynei, ką privalai.

Šiais metais švenčiant Vasario 16-osios šventę reikėtų prisiminti vasario mėnesio 26 dieną gimusio Akto signataro, Steigiamojo Seimo pirmininko, pirmojo Lietuvos konstitucinio Prezidento, Lietuvos laisvės šauklio, vėliau – Sibiro lagerių kankinio– Aleksandro Stulginskio jubiliejinį 135-erių metų Gimtadienį. Per šešerius jo prezidentavimo metus buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta garsioji žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, mokslo tyrimo įstaigos, pastatyta daug mokyklų, įvestas lietuviškas pinigas – litas, priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino atkurtą Lietuvos valstybę.

Vasario 16-osios idėja buvo gyva per visą sovietinę okupaciją. Į ją rėmėsi visa rezistencinė veikla. Ypač tai prisimintina šiandien, kada prieš 71-rius metus – 1949 metų vasario 16 dieną Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos posėdyje buvo priimta Deklaracija, sudariusi teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikdama laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS, kaip visuotinio organizuoto ginkluoto pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Reikšminga ir tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 1999 metų sausio 12 dieną priimtu įstatymu minėtą Deklaraciją pripažino kaip Lietuvos valstybės tęstinumui reikšmingą teisės aktą, o prieš 11 metų (2009-03-12) – LRS priėmė įstatymą, įteisinusį LLKS prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui – Vytautui, kovojusios Lietuvos partizanų vadui, ketvirtojo konstitucinio Lietuvos Prezidento statusą.

Sovietinės okupacijos metais Vasario 16-osios šventės proga ant geriausiai matomų vietų tai vienur, tai kitur sušvytėdavo drąsių Lietuvos patriotų Petro Plumpos, Algirdo Liorento, Algirdo Petrusevičiaus ir kitų iškeltos mūsų Trispalvės vėliavos skleidžiama vilties Šviesa, ypač gąsdindama sovietinę valdžią.

Mūsų pogrindinės jaunimo organizacijos būrelis Vasario 16-osios šventę švęsdavo susirinkęs Kauno Katedros varpinės įsirengtoje patalpoje ar netoli Petro Vileišio tilto buvusiame Algimanto Mišeikio, Vandos ir Kazimiero Kalibatų bute, platinome tautinės ir krikščioniškos krypties literatūrą, LKB Kroniką, rašydavome atsišaukimus, vienur kitur palikdavome mano tėtės pasiūtas Trispalves vėliavėles, mokėmės nesuklastotos Lietuvos istorijos, organizuodami pažintines ekskursijas po Lietuvą, lankydami istorinius paminklus, tvarkydami lietuvių karių kapus, skaitydami Tėvynės tema paskaitas ir t. t.

Visada gyva buvo dr. Jono Basanavičiaus, kaip Lietuvos laisvės simbolio, dvasia. Prie jo kapo Vilniaus Rasų kalnelyje 1956 metais aidėjo Lietuvos laisvės šūkiai, skambėjo Lietuvos himnas, lietuviškos dainos ir giesmės, sveikinimas Vengrijoje vykusiai revoliucijai.

Gaila, kad iki šiol neturime nacionalinės švietimo ir valstybinės istorijos politikos, pasitenkinama padrikais bandymais kažką minėti, kažką nutylėti ar paneigti. Tuo naudojasi Kremliaus informacinių karų vykdytojai – Lietuvos istoriją interpretuodami iškraipo istorinius faktus, siekia kompromituoti visą Lietuvos rezistencinį judėjimą. Jų pagrindiniais taikiniais tampa žymiausi Lietuvos rezistencijos kovotojai, paaukoję savo gyvybę ar atsidavusiai dirbę Lietuvos labui. Net mūsų valstybinė vėliava, laikoma lietuvių kalbos mokytojos rankose prie Gedimino pilies kalno, kai kam užkliuvo. Kai kurie mūsų istorikai ar kai kurie Seimo nariai, dangstydamiesi modernizmo ar Europos Sąjungos šydu, taip pat užsimoję revizuoti mūsų istoriją, stengiasi sumenkinti Jono Basanavičiaus vaidmenį, Vasario 16-ją, tautinės valstybės kūrimą, nori atitraukti jauną žmogų nuo savo šaknų, brukdami į žmonių galvas tautinių vertybių neigimą, kosmopolitinį mąstymą, nuolatinę saviplaką.

Kai kas mūsų istoriją stengiasi įvardinti tik nuo unijinių su Lenkija laikų, teisindami pragaištingą polonizacijos antplūdį į mūsų kraštą, J. Pilsudskio grobuonišką veiklą. Kai kas žaisdami bajorystės gaivinimo žaidimą, gardžiuojasi restauruotų herbų saldžiais lenkiškais pavadinimais. Nerimą kelia mūsų tautiečių emigracija, pastebimas nusigręžimas nuo lietuvių kalbos vartojimo, ieškant „įmantresnių ir skambesnių“ žodžių reklamos bare. Vilniaus ir Kauno kai kurių parduotuvių, restoranų ir kavinių reklamose jau visai neliko lietuviško žodžio. Nepasitikima lietuviško žodžio skambesiu ir Eurovizijos dainų konkurse. Dažnai iš tokio pataikavimo svetimybėms, išsižadant savasties, laimime tik šnipštą…

Tačiau tikime, kad jokie pakampių šešėliai neįstengs užgožti ryškios dr. Jono Basanavičiaus veiklos, Vasario 16-osios idėjos.

Sąmoninga tauta randa savo praeityje stiprumo, ji gyvena dabartimi ir kuria ateičiai. Svarbu neištižti, nepasiduoti kartais atvirai brukamam tautiniam nihilizmui, gariūniškos dvasios laikinoms vilionėms, besaikio turtėjimo vergovei.

Daug Lietuva laukia iš mūsų jaunimo. Norėtume jame matyti daugiau idealizmo pavyzdžių, o iš mokyklų vadovų ir mokytojų – didesnės patriotinės sklaidos ir nuoširdumo.

Gera pastebėti, kad yra būriai žmonių, pasiaukojančiai dirbančių, kad praskaidrintų mūsų gyvenimą, kad mes galėtume didžiuotis sava lietuviška kultūra, lietuviškų kanklių skambėjimu širdyje.

Turėtume visi suprasti, kad Lietuva yra vieninteliai šioje žemėje mūsų namai, išsaugoti Vasario 16-osios idėjų kūrybine dvasia. Laikykime šią dvasią savo širdyje ir savo protuose.

Gražiai yra pasakęs poetas Kazys Inčiūra:
Veltui tavo mintys į svetur keliauja
Saulė nors šviesiausia, bus svetur tamsi.
Čia brangiau už auksą juodos žemės sauja,
Nes kiekvienoj dulkėj čia tu pats esi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ar gyvi mūsų širdyse Vasario 16-osios idealai?
  2. T. Baranauskas. Antanas Smetona ir Vasario 16-osios Lietuva
  3. L. Mažylis. Keturi svarbūs apibendrinimai apie Vasario 16-osios Aktą
  4. V. Šilas. 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto priešistorė
  5. T. Baranauskas. Vasario 16-osios akto originalai: ar atrasti Vokietijai skirti egzemplioriai?
  6. Į Signatarų namus sugrįžo Vasario 16-osios Aktas
  7. Lietuvos pareigūnams įteiktos Vasario 16-osios akto faksimilės
  8. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  9. Bus įteikta Vasario 16-osios akto signataro Donato Malinausko kultūros premija
  10. Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos sveikinimas Vasario 16-osios proga (audio)
  11. Kviečia Vasario 16-osios šventiniai renginiai
  12. Apdovanoti išradingiausi Vasario 16-osios įamžintojai
  13. Apdovanoti išradingiausiai paminėję Vasario 16-osios atminimą (video)
  14. Vasario 16-osios proga Klaipėdoje atidaroma paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“
  15. Tautinis jaunimas vėl kviečia į patriotines Vasario 16-osios eitynes! (nuotraukos, video)
  16. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga
  17. Tautinis jaunimas vėl kviečia į Vasario 16-osios šventę Kaune! (video, tiesioginė transliacija)
  18. Z. Tamakauskas. Lietuvos himno istorija
  19. Z. Tamakauskas. Birželio sukilimo aidas
  20. Z. Tamakauskas. Mintys, minint Prezidento A. Smetonos gimtadienį…
  21. Z. Tamakauskas. Atsiminimų vėrinys apie Kazimierą Kalibatą
  22. Tautinis jaunimas vėl kviečia į Vasario 16-osios eitynes Kaune (nuotraukos, video)
  23. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas Vasario 16-osios proga
  24. Patriotinis jaunimas Vasario 16-osios eitynėse neliko abejingas imigrantų krizei (nuotraukos, video)
  25. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo skyrėsi Vasario16-osios ir Kovo 11-osios Sąjūdžiai? (video)
  26. Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai
  27. Z. Tamakauskas. Palangoje paminėjome Prezidento A. Smetonos gimtadienį
  28. Z. Tamakauskas. Kauno deputatų klubo išvyka (nuotraukos)
  29. Parodos „Vasario 16-oji tarpukario Lietuvoje“ atidarymas
  30. Z. Vaišvila. Prasmingai šveskime 2016 metų vasario 16-ąją

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Julijonas says:
    1 m. ago

    Gerbiamas Autoriau, autonomijos reikalavimas beveik po 100 metų carinės Rusijos okupacijos ir po skausmingiausias pasekmes atnešusių 1831 m. ir 1863 m. sukilimų /universiteto uždarymo, rašto uždraudimo, žiaurių fizinių bausmių, nutautinimo tiek gyvenat ATR, tiek Rusijos imperijoje/ buvo labai DRĄSUS REIKALAVIMAS. Už autonomijos pareikalavimo akivaizdžiai slėpėsi pasiryžimas: tik proga pasitaikis ir mes sutraukisim grandines. Autoriau, nepasiduokite globalistiniams pezalams.

    Atsakyti
    • mociute says:
      1 m. ago

      nemanau kad autoriu, gerbiama p. Zigma kuri gerai zinau dar nuo gudzios sovietu okupacijos laiku, galetu paveikti kokia nors “globalizacija” ar panasus primetami reiskiniai!
      Sis Zmogus yra tikrasis Lietuvos Azuolas visa gyvenima puoselejes tikraja Lietuvos valstybes istorija ir Lietuviu kalba is kurio lupu ne tik jaunesne karta suzinodavome tai kas buvo uzdrausta ir meginama istrinti is ne vien Lietuvos zmoniu atminties. Nepamirstamos liko ir milziniska ispudi dare Z.Tamakausko vedamos keliones (asmeniskai man teko laime dalyvauti jose dar nuo 1975) po Lietuvos, iskaitant ir Karaliauciaus krasta , istorines vietas kurios okupantu o ypac kolaborantu, buvo intensyviai trinamos is atminties…..
      Nuosirdziausi sveikinimai VISIEMS nuostabios sventes – Vasario 16-osios proga!

      Atsakyti
      • Antanas says:
        1 m. ago

        Ačiū gerb. Zigmui už straipsnį ir močiutei prikėlusiems iš atminties tas nuostabias keliones po Lietuvą bei į Tolminkiemį. Tauta be kalbos, be istorijos, be savo žemės negali išlikti. Linkiu stiprybės ir sveikatos tautos puoselėtojams!

        Atsakyti
  2. Aldona says:
    1 m. ago

    Neteisus ”Julijonas”, sakydamas, kad šio straipsnio autorius pasiduoda “globalizmui”. Matyt šis komentatorius neįstengė perskaityti šio straipsnio. Straipsnio autorius aiškiai nusako Vasario 16-osios idėjų poveikį atkuriant ir išsaugojant mūsų tautinę dvasią su savo namais konkrečioje vietoje – Lietuvoje
    Pagaliau “Julijonas” turėjo nors žvilgterėti į straipsnio gale pateiktus apibendrinančius straipsnį poeto Inčiūros žodžius.
    Pritariame “Močiutės” komentarui, linkėdami šio labai įdomaus ir patriotiško straipsnio autoriui kuo geriausios sėkmės, laukdami Jo parašytų ir daugiau tokios krypties straipsnių.

    Atsakyti
  3. Zigmas says:
    1 m. ago

    Ačiū Gerb. Redakcijai už mano straipsnio pateikimą, ačiū komentavusiems mano straipsnį. Dėkoju
    mieliems komentatoriams “močiutei”, “Antanui”, “Aldonai” ir kitiems už pasakytus šiltus žodžius, už mūsų kelionių prisiminimus.
    Pagarbiai, Zigmas T.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

2021 02 21
K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje

K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje

2021 02 19
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

Kaunas tęsia paprotį: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir reikšmingi darbai

2021 02 17
Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos)

Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos)

2021 02 17
Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

2021 02 16
Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

Signatarų namų dovana kraštų bendruomenėms – per Lietuvą keliaujanti paroda apie Vasario 16-osios šventę

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Gamta ir ekologija

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
Architektūra

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje
Gamta ir ekologija

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
Gamta ir žmogus

Lašiša – puikus baltymų šaltinis

2021 02 27
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?

2021 02 27
Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
Gamta ir ekologija

Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų
  • Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau
  • Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1619; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 932; komentarų: 13
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 817; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 710; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 678; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 640; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

Seimo pavasario sesijoje planuojami klausimai tokie kaip partnerysčių įteisinimas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas. Tai tik pora radikalių teisinių sprendimų, kurie...

Skaityti toliau

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

by Kristina Aleknaitė
2021 02 21
8
Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais

1940 m. pasitraukęs iš Lietuvos prezidentas A. Smetona su šeima, po ilgų kelionių, 1941 m. kovo 10 d. pasiekė Niujorką....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Kur dingo specialybė? - apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
Kitas straipsnis
Minaičiuose paminėtos1949–ųjų Nepriklausomybės deklaracijos 69-osios metinės (video)

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai