Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas. Ar tikrai dainų šventės jau yra „kokčios“?

A. Mišeikis, Z. Tamakauskas, www.alkas.lt
2016 12 02 19:00
10
Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.
Dainų šventė 2003 m. | LLKC nuotr.

Šių metų rugsėjo mėnesio LRT radijo laidoje „Pakartot“ istorikas Alfredas Bumblauskas, kalbėdamas apie muziką su  šios laidos vedėju Karoliu Vyšniausku, švystelėjo „istorinių“ minčių pluoštą, teikdamas, kad „ne dainų šventės, o roko muzika išlaisvino Lietuvą iš komunizmo“. Gal dar norėjo pridurti – ir iš okupacijos, bet susilaikė. Bandydamas pagrįsti šį savo teiginį, toliau kalbėdamas lyg sąžiningai prisipažino, kad „dainų šventės jam „kokčios“. Apie jų „koktumą“ jis sakęs ir kanadiečiams, dėstydamas jiems savo suformuotas istorines tiesas. Gal šiam istorikui kokti ir pati lietuviška daina, ją prilyginant „per daug dominuojančiai kaimietiškai kultūrai“. 

Matyt A. Bumblauskas, įkvėptas prieškario lenkų pašaipų,  jau pamiršo, kad iš to paties lietuviškai dainuojančio kaimo, kaip sakoma, nuo žagrės – pakilo ir Lietuva, kilo ir mūsų šviesuomenė, padėjusi išlikti lietuviškam žodžiui, vedusi Lietuvą į Valstybės atkūrimo aušrą.

A. Bumblausko teiginius kitu atveju galima būtų palaikyti lengvu nusišnekėjimu, bet kai tokie žodžiai sklinda iš susireikšminusio ar kitų sureikšminto profesoriaus balso, darosi kažkaip nesmagu ir norisi atsakyti.  Gal žinomas istorikas tokiais teiginiais vėl nori pagarsėti, bet jo šios „garsios“ frazės tikrai nebus teigiamai įvertintos daugumos mūsų dvasinę kultūrą nors šiek tiek pažįstančių ar ja besidominančių žmonių. Tikimės, kad paskaitininkas A. Bumblauskas šiomis frazėmis neįtikino ir patriotiškai nusiteikusių Kanados lietuvių. Gal kas net nustebo – kur ritasi tasai istorikas…

Nei dainų šventės, o tuo labiau roko muzika nebuvo ir negali būti tiesiogiai išlaisvinančiu veiksniu, todėl geriau jau nesisvaidyti garsiais apibendrinimais.  Lietuvą išlaisvino ne muzikinio „roko“ elementas, o mūsų dvasinis susitelkimas, didžios vienybės išraiška, gimusi Martyno Mažvydo „Katekizme“ – pirmosios lietuviškos knygos ir Mikalojaus Daukšos „Postilės“ žodyje, knygnešių pastogėje, Lietuvos partizanų aukoje, Sibiro, kalėjimų ir lagerių  kančių bei gilaus Tikėjimo kelyje.

Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas
Alfredas Bublauskas | Alkas.lt koliažas

Profesorius A. Bumblauskas pasižymi naujų šokiruojančių „naratyvų“ kūrimu. Vienas ankstesnių jo „naratyvų“ turėjo nužeminti žinomą istoriką Adolfą Šapoką ir jo garsią, 1936 metais redaguotą „Lietuvos istoriją“, suvaidinusią sovietinės okupacijos metais didžiulį vaidmenį stiprinant mūsų tautinę savimonę, padėjusią atsispirti to meto ideologinei klastotei. To meto pasišventėliai, rizikuodami savo saugumu, kaip Knygnešystės laikų knygnešiai ją platino slapta „atšvietę“ žibaline „Era“, įvarydami ne mažo nerimo čekistiniam saugumui. Ir šiandien ši knyga padeda geriau susivokti bandantiems ištrūkti iš besiskverbiančios į mūsų gyvenimą kosmopolitinės ideologijos pinklių.

Ne retai A. Bumblausko ir jam akomponuojančių bendraminčių žodžiuose išgirstame, kad Simono Daukanto lietuvių kalbos aktualinimo raštijoje linija „beviltiškai paseno“, kaip „paseno“ ir tautinės valstybės kūrėjai. Istorikas nusižiūrėjęs į latvių bei čekų visuomeninio vystymosi eigą ir Lietuvoje pamatė „senlietuvius“ ir „naujalietuvius“, reikšdamas savo simpatiją vadinamiesiems „senlietuviams“, kurie 1919 m. rengė Lietuvos patriotų demaskuotą poeviakų sukilimą. Šie ir panašūs jo žečpospolitiniai „naratyvai“, žinoma, buvo įvertinti kaimyninės užsienio valstybės atitinkamais „blizgučiais“, vėl pagarsinusiais istoriko vardą.

Dabar grįžkime prie profesoriaus kokčiomis vadinamų  dainų švenčių. Ne sovietai sukūrė dainų šventę kaip masinį renginį. Dainų ir šokių šventinės tradicijos gimė jau 19 amžiuje, kada 1843 metais ji pirmą kartą buvo surengta Šveicarijoje, dalyvaujant 80 chorų. Po dviejų metų tokia šventė buvo surengta Vokietijoje. Didžiulė dainų šventė įvyko ir 20 amžiaus pradžioje – 1928 metais Austrijoje minint Franco Šuberto 100-tąsias mirties metines. Baltijos šalyse dainų šventėms pradžią davė Estija, kiek vėliau ir Latvija. Lietuvoje pirmą kartą dainų šventė, pavadinta „Dainų diena“, sutikta su dideliu entuziazmu,  buvo surengta 1924 metais Petro Vileišio aikštėje Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Iškilios dainų šventės su tūkstančiais klausytojų bei šimtais chorų vyko ir minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-metį, ir minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktį. Susirinkusieji džiaugsmingai sveikino dainuojamas liaudies dainas, psalmes, kompozitorių sukurtus originalius kūrinius. Dainų šventės buvo rengiamos ir dabar vadinamuose Lietuvos regionuose. Čia  jas daugiausiai rengdavo šauliai, ateitininkai, pavasarininkai.

Choro dirigentas, pedagogas, socialinių mokslų daktaras Regimantas Gudelis savo plačiame straipsnyje „Chorai ir dainų šventės Lietuvoje – etninės savimonės žadintojai…“ pažymi, kad dainų šventės yra viena iš įtaigiausių tautinio identiteto bei etninės savimonės žadinimo ir ugdymo priemonių, jos nušviečia tautos būtį ir istorinį kelią. Jų žanrinės struktūros platuma atveria neribotas socialinio ir kultūrinio bendravimo bei švenčių visuomeninio poveikio stiprinimo galimybes.

SMM.lt nuotr.
SMM.lt nuotr.

Sovietinės okupacijos metais nors iš dainų švenčių buvo reikalaujama propagandinio turinio ir procentinio rusų kalba dainavimo, tačiau jose vis tiek prasiskverbdavo tautiškumo atspindžiai,  raginę  žmonių sąmonėje palaikyti savo tautinį orumą, domėjimąsi savo krašto istorija.  Tuos atspindžius negalėjo užtušuoti ir partokratų įbrukta Isaako Osipovičiaus Dunaevskio   „Ir platus gi kraštas mūs gimtasis“ ar kitos į ją panašios dainuškos.  Dainų šventės sovietinei nomenklatūrai todėl keldavo ne mažą galvos skausmą: susibūrusios žmonių masės gatvių eitynėse, estradoje ar kitose viešose vietose kalbėdavo ir dainuodavo sava kalba, kas nebuvo labai įprasta, pavyzdžiui, jau gerokai rusifikuotoje Rygoje. Ypač daug rūpesčių valdžiai sukeldavo rengiamos Pabaltijo studentų dainų šventės. Po 1956 metų dainų šventės, vykusios Tartu mieste jos kurį laiką buvo visai uždraustos rengti dėl vadinamų „nacionalistinių pasireiškimų“. Vėl atnaujintos tik 1968 metais Vilniaus Vingio parke prikaišiojant jo estradą kagėbistinių šnipų būriais. Tuo galima buvo įsitikinti atėjus  keletą minučių anksčiau prieš repeticijos pradžią – visoj estradoj kas 10 metrų sėdėjo nematyti vyrukai. Chorų vadovai, pažindami savo dalyvius, nelauktus svečius vydavo lauk. Dažnai tie patys „svečiai“ norėdavo prasibrauti ir į eisenų gretas, stengdamiesi sužinoti, kas traukia „Sėk, sesute, žalią rūtą“…

Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“ Moksleivių dainų šventėje 2016 m. | V. Tumėno nuotr.
Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“ Moksleivių dainų šventėje 2016 m. | V. Tumėno nuotr.

Ypač atmintyje išliko 1988 metų dainų šventė Vilniuje. Atvažiavę estai plačiai išskleidė savo tautines vėliavas. Atkuto ir lietuvių dainininkai, ėmę mokytis giedoti  Lietuvos himną. Nesnaudė ir „vakarykščiai“, suorganizavę „komsomolcų“ būrį, kuris puolė einančius choristus su lietuviškomis vėliavomis, jas atiminėjo ir laužė. Vis tiek po vykusių muštynių lietuviškų vėliavų buvo įnešta pakankamai. Čia pasitarnavo ir orkestrantai, vėliavas įnešę savo instrumentų futliaruose. Visa estrada suspindo lietuviškų, latviškų ir estiškų vėliavų vaivorykštės šviesa. Po galingo „Gaudeamus“ dainininkai atsisakė dainuoti rusiškai nomenklatūrinę dainą. Dėl to dirigentas Krilovas su būreliu savų choristų paliko estradą. Tačiau dainų šventė pakiliai tęsėsi iki paskutinio akordo. Tyliai pasitraukė kiek perbalę ar išraudę  „garbingi“ vyriausybiniai svečiai. Studentai su džiaugsmu sugiedojo Lietuvos, Latvijos ir Estijos daugelį metų uždraustus savo tautinius himnus. Tai buvo viešas atsakas už ilgametį moralinį prievartavimą, už tą skleistą  sovietinę melo ideologiją. Po šio įvykio jau niekas viešai  nedrįso atiminėti ir žeminti mūsų Trispalvės. Ji plačiai  plevėsavo Vilniaus ir Kauno Sąjūdžio mitinguose.

Dainų šventė 2014 m. | M. Vidzbelio nuotr.
Dainų šventė 2014 m. | M. Vidzbelio nuotr.

Tad nereikėtų pasiduoti tamsiųjų jėgų raginimams, norintiems numarinti  dainų šventes, lietuvišką dainą, viešą lietuvišką žodį, laiko patikrintą mūsų raidyną. Turime būti save gerbiančia, gerbiančia savo nacionalinę kultūrą ir oria tauta, nelinkusia išsigąsti kad ir kai kurių profesorių gąsdinimų, kad kas nors mus gali palaikyti baudžiauninkų ar mužikų tauta, ignoruojančia primestus su lenkiškais užrašais bajoriškus herbus.

Didžiuokimės savo jau visame kultūringame pasaulyje žinomais sukurtų darbų vaisiais, savo dvasiniu gyvybingumu, tautiniais simboliais – Vytimi ir Trispalve. Prisiminkime ir tai, kad 2003 metais Baltijos šalių dainų šventės, tarp jų ir Lietuvos, buvo įtrauktos į UNESCO sudarytą žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Dainų šventės yra ne  kažkokia koktumą sukelianti atgyvena, o mūsų dvasinės kultūros pasididžiavimas. Tegul gyvybinga lietuviška daina visada skamba mūsų lūpose.

A. Mišeikis  yrs chorų kūrėjas ir dirigentas, docentas, Z. Tamakauskas – Kauno savivaldybės Švietimo tarybos narys, Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Tūkstantinis Dainų šventės choras suvienys viso pasaulio lietuvius (tiesioginė transliacija)
  2. A.Mišeikis. Dėl antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinių grupių, įkurtų Kaune 1956-1958 metais
  3. A.Mišeikis. Siekių išsipildymo metas
  4. Z. Tamakauskas. Sektino gyvenimo pavyzdys
  5. Dainų šventė sutelkė tūkstančius lietuvių iš viso pasaulio (nuotraukos)
  6. Dainų diena pakvies prie vieno stalo susėsti visą Lietuvą (dienotvarkė)
  7. Kultūros ministras teikia Vyriausybei siūlymą padidinti asignavimus Dainų šventei (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Arūnas says:
    6 metai ago

    teisingi pastebėjimai apie susireikšminusį profesorių. Bet neskaitys jis atsiliepimų apie savo pasisakymus, bet būtų gerai, kad ekspedicijos bendražygė Zita Kelmickaitė jam išaiškintų apie tautinių dainų reikšmę

    Atsakyti
    • mociute says:
      6 metai ago

      vargu ar gebetu Z.Kelmickaite paaiskinti………
      P.Bumblauskas isijautes i “neklystancio ir vienintelio ” jau seniai piktina Lietuvius kurie nuosirdziai domisi Lietuvos istorija visame pasaulyje.

      Atsakyti
  2. Diedas says:
    6 metai ago

    Turiu bendradarbį Lietuvos istoriją žinantį tik iš Bumliausko laidų.
    Smarkiai sumenkintas tipukas.
    Įsitikinęs,kad mes savo valstybės neturėjom,, visad buvom prie kažko prisiglaudė. Lietuviai savarankiškai nieko nelaimėjo, Vytautas buvo ne didis kunigaikštis ir suktas diplomatas, o “neblogas vadybininkas”
    Bumliauskine “istorija” pripumpuotas žmogelis buvo sukrėstas, sužinojęs, kad Lietuva su Rusija kariavo dešimt didelių karų ir iš paskutiniųjų įrodinėjo,kad su Rusija visad buvom sąjungininkai prieš vakarus. Kad Oršos mūšis buvo bereikšmis ir lietuvių ten beveik nebuvo.
    Ir tokių susimenkinusių ir apie Lietuvos istoriją žinančių tik iš televizijos tūkstančiai.
    Gerai pasidarbavo informacinio karo neeilinis karys Bumbliauskas slavų šlovinimo fronte. Gaus dar ne vieną medalį.

    Atsakyti
  3. Goglinam: says:
    6 metai ago

    A.Bumblauskas: Vytautas Didysis savo vardą rašė su W

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 metai ago

      Vytautas Didysis iš viso nerašė.
      Nes rašė raštininkai.
      Nebemeluok, nes pagausim.

      Atsakyti
  4. Joana says:
    6 metai ago

    Labai dėkui už nuoširdžius ir teisingus žodžius. Niekas iš mūsų atminties neištrins Dainų švenčių. Gaudeamus ir Balticos festivalių, kaip, kad neužmiršime Atgimimo ir Sąjūdžio laikų. Tokių bumblauskių yra, ir ne vienas, bet jie neturi tiek įtakos ir autoriteto, kad pasuktų Lietuva iš savo tiesaus kelio. Tik visada juos reikia demaskuoti ir “pasodinti” į vietą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 metai ago

      Visi tie bumblauckiai yra žemaičiai, o žodis žemaitis Žiemgaloj yra keiksmažodis.
      Ko iš tokių norėti.

      Atsakyti
  5. Bartas says:
    6 metai ago

    Kas tas Bumblauskas? Tai “okupacinio” režimo vaisius. Nieko daugiau.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      6 metai ago

      Nėra pas mus tikrų istorikų:
      http://www.skrastas.lt/?data=2016-10-12&rub=1065924812&id=1476199790

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        6 metai ago

        Atsakymas lžeistorikams:
        http://lzinios.lt/lzinios/Istorija/saules-musio-vietos-beieskant/233984

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

2023 01 20
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

2022 12 28
Dainų švenčių tęstinumui – atnaujintas įstatymas | I. Gelūno nuotr.

Dainų švenčių tęstinumui – atnaujintas įstatymas

2022 11 11
Plungėje vyks folkloro šventė „Saulelė raudona“

Dainų šventėms uždegta žalia šviesa

2022 11 10
Kelionė į Europos parlamentą | G. Domarkienės ir A. Grigaitienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Kelionė į Europos parlamentą

2022 11 01
Dainų šventės | lrs.lt nuotr.

Kultūros komitetas pritarė naujos redakcijos Dainų švenčių įstatymo projektui

2022 10 13

Seimas svarstys Dainų švenčių įstatymą

2022 09 13
Labanoro žygis | Sajudis „Už Lietuvos miškus“ nuotr.

G. Martišius. Vis ta gamtosauga

2022 08 30
Pritarta naujos redakcijos Dainų švenčių įstatymui | lrv.lt nuotr.

Pakeistas Dainų švenčių įstatymas

2022 08 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vilniaus rinkėjams apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
  • Ar SAM sąmoningai žlugdo Visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Z. Tamakauskas. Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pristatyta knyga „Laisvės kronikos“

by daiva
2023 01 20
0
Knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas | V. Tamašauskienės nuotr.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse – Kauno rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje įvyko Ingos Stepukonienės sudarytos knygos „Laisvės kronikos“ pristatymas. Knygos autorė...

Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

by daiva
2023 01 10
3
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Greitai prašuoliavo 2022-ieji  metai, palikę vienokias ar kitokias žymes tiek mūsų asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime.  Gražiai buvo paminėtos legendinės Lietuvos...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

by Tomas Baranauskas
2022 12 28
24
„Aktualioji istorija“: Litvinizmas ir mes

Praėjusį kartą su Dariumi Vilimu, kuris vėl – mūsų studijoje, mes jau kalbėjome apie baltarusių požiūrį į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Supratau apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vilniaus rinkėjams apie M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • nuomonė apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Naujajame invazinių rūšių sąraše – ir su laivais į Lietuvą atkeliavusios „krevetės žudikės“

Naujajame invazinių rūšių sąraše – ir su laivais į Lietuvą atkeliavusios „krevetės žudikės“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai